Archeologiniai partizanų bunkerio tyrimai atskleidė kovotojų kasdienybę

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2010-ieji žymi naują posūkį Lietuvos pokario istorijos tyrimuose. Iki šiol net nebuvo susimąstyta, kad partizaninių kovų vietas galima ir net būtina tirti archeologams, juk klasikinis humanitarinių mokslų apibrėžimas griežtai atskiria naujausiųjų laikų istoriją nuo archeologijos, o archeologiją – nuo istorijos. Vis dėlto šiemet jau surengti pirmieji dviejų partizanų bunkerių archeologiniai tyrimai.
 
Šių metų gegužės-rugsėjo mėnesiais Daugėliškių miške, Raseinių rajone, dirbusi archeologinė ekspedicija atskleidė iki šiol dar nepažintas archeologijos mokslo galimybes. Archeologiniai tyrimai buvo pradėti toje vietoje, kur turėjo būti atstatytas Prisikėlimo apygardos štabo bunkeris, likviduotas MGB karinės operacijos metu 1950 m. liepos 22 d. Jos metu žuvo 5 partizanai: 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataras Leonardas Grigonis-Užpalis, Aleksas Meškauskas-Elytė, Vytautas Kuzmickas-Sakaliukas, Juozas Tomkus-Gabrys ir partizanas, slapyvardžiu Banga. Tuokart vienintelis iš partizanų Juozas Zinius-Nemunėlis liko gyvas ir buvo suimtas.
 
Archeologai, bunkeryje praleidę 34 darbo dienas, tyrimų metu rado apie 1100 radinių, kurie puikiai atskleidė ne tik karinę, bet ir buitinę partizanų gyvenimo pusę. Rastos sagos, vaistų ampulės, šaukštai, šakutės, dubenėliai, veidrodėlis ir daugelis kitų kasdienio gyvenimo palydovų. Šie daiktai puikiai parodo, kad kovojusieji dėl Lietuvos laisvės miške ne tik kariavo, bet ir paprasčiausiai gyveno.
 
Kruopščių archeologinių tyrimų metu atkastos bunkerio konstrukcijos bei dangtis suteikė naujų, iki šiol dar niekieno net nerinktų duomenų. Tai suteikė galimybę rekonstruoti 1950 m. liepos 22 d. įvykusio mūšio eigą. To jokiu būdu nebūtų įmanoma padaryti leidus atstatyti bunkerį prieš tai jo nuodugniai neištyrus.
 
Vykdyti bunkerio tyrimai nebuvo vien tik archeologiniai. Visą laiką archeologų surinkta informacija lyginta su gyvo minėtų partizanų ryšininko Albino Kęstučio Bersėno-Stirniuko prisiminimais, Lietuvos ypatingajame archyve saugoma medžiaga.
 
Gauti rezultatai dažnai vienas kitam prieštarauja ir leidžia suprasti, kad vien archyvinės medžiagos bei partizanų ar jų ryšininkų prisiminimų pokario kovų istorijos tyrimuose nebepakanka. Archeologijos teikiamos galimybės yra naujas ir iki šiol dar visiškai neišnaudotas duomenų šaltinis.
 
Autoriaus nuotr.
 
www.lrytas.lt
 
Nuotraukose:
 
1. Po egle paslėpti partizanų daiktai: 2 buteliukai, dubenėlis, 2 šaukštai, 2 šakutės, vyris, žibalinė lempa, medicininis indelis
2. Bunkerio vieta prieš pradedant archeologinius tyrimus
3. Bunkerio konstrukcijų ir grindų vaizdas tyrimų metu
4. Atkastų bunkerio konstrukcijų fragmentas

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra