Ar TS-LKD subrendo naujiems pokyčiams?

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Šeštadienį (2010-09-25) TS-LKD tarybos posėdyje paaiškėjo, kad Andrius Kubilius nemoka pralaimėti.
 
Žurnalistams išberti moralai partijos nariams Seime („Kartasi man susidaro vaizdas, kad savęs išaukštinimas viršija tam tikras proto ribas, galvojama, kad visi viską galime išmanyti, kad jeigu ministras ateina su kokiu nors projektu, tai nėra verta rimtai ir atsakingai svarstyti šį projektą, pasiduodama emocijoms. Kaip sakau, visi viską išmano. Tai tokios tradicijos pamažu turi keistis“) yra ne tik atviras nepaklusnių kolegų įžeidinėjimas, bet ir visiška partijos pirmininko desperacija: kritikuodamas kitus už santykių aiškinimąsi viešumoje, pats daro tą patį pačiu viešiausiu būdu.
 
Šypseną kelia ir kitas dalykas: kolegoms išsakytus pamokymus Andrius Kubilius pirmiausia galėtų taikyti sau pačiam: Ar yra tokia sritis, kurios neišmano pats Andrius Kubilius? Kokios? Finansų? Energetikos? O gal šiukšlių surinkimo, kultūros, statybų renovavimo ar aukštojo mokslo bei sveikatos reformų? O kaip jums patinka, kai nė minutės nebuvęs verslininku politikas nuolat kartoja, kad jis valstybę ir jos turtą bando valdyti pagal geriausius verslo principus? Koks dar Tėvynės sąjungos narys drįsta girtis, kad apie jo krizės įveikimo metodus bus rašomi vadovėliai, kad iš jo mokesčių reformos galėtų pasimokyti toliau pažengusios Europos valstybės?
 
Tačiau nesileiskime į asmeniškumus: tai, kas pastaruoju metu vyksta didžiausioje valdančioje partijoje, verta gilesnio žvilgsnio ir optimistiškesnės nuotaikos, nes, kaip teisingai pažymi partijos pirmininkas, Tėvynės sąjungoje kuriasi naujos tradicijos, kurių (išdrįskim paprieštarauti viską žinančiam premjerui) jokiu būdu negalima keisti.
 
Seimo TS-LKD frakcijos nepritarimas neparuoštam ir todėl avantiūristiškam „Visuomio“ projektui bei TS-LKD Tarybos pasipriešinimas akivaizdžiai nemoraliam, kompartijos laikų dvasia paremtam partijos Priežiūros komiteto sprendimui rodo, kad pagaliau vienoje iš įtakingiausių partijų pradeda rastis vidinis filtras, galintis ateityje apsaugoti nuo neapgalvotų vado primetamų sprendimų.
 
Tokių, kaip, pavyzdžiui, 2K projektas, kuris sąlygojo du visai valstybei labai skausmingus veiksmus: LEO sukūrimą (A. Kubiliaus karštai tikinami konservatoriai pritarė pradiniam šio projekto variantui, tuomet vadinamam energetiniu slibinu), bei pražūtingai išpūstą 2008 metų Gedimino Kirkilo vyriausybės biudžetą, kurį vėlgi A. Kubiliaus įtikinėjami konservatoriai Seime parėmė, ir – likimo ironija – kurio pasekmes dabar labai skausmingomis valstybei ir pačiai Tėvynės sąjungai priemonėmis tenka taisyti tam pačiam A. Kubiliui.
 
Jei paaiškės, jog „vidinio filtro“ Tėvynės sąjungoje atsiradimas yra ne vienadienis dalykas, turėsime pripažinti, kad TS-LKD virsta normalia demokratine partija, kurioje vadas ar jo parinktos struktūros ne visada teisūs, kur atviros diskusijos, gimdančios išmintingesnius projektus, yra svarbiau už prisitaikėliškumą, ir kur žymiai sunkiau tarpti neskaidriems santykiams, užkulisiniams susitarimams ir tokiems iš partijos vado malonės į aukštumas iškylantiems veikėjams, kaip dabartinis Vilniaus meras.
 
Simboliška, kad šeštadienį partijos tarybos posėdyje A. Kubilius ištarė labai dviprasmišką frazę: TS-LKD Priežiūros komiteto sprendimas yra „sąžiningas ir teisingas, bet politiškai nelabai išmintingas“, čia pat pats paklausdamas: „ar politinė išmintis, siekiant kokio nors populiarumo gali eiti nelygiagrečiai su sąžinės ir moralės klausimais?“ Tikrai logiškas klausimas, kurį reikėtų peradresuoti pačiam TS-LKD pirmininkui: kaip jis pats gali vadinti sprendimą „nelabai išmintingu“, teigdamas, kad sprendimas yra teisingas? Nuo kada Tėvynės sąjungoje išmintis pradėjo nebesutapti su teisingumu? Deja, šeštadienį tokie A. Kubiliaus vidiniai susipainiojimai kartojosi ne kartą ir ne du.
 
Tikrai keistai atrodo, kai komandos treneris ne analizuoja priežastis, o tik viešai kaltina žaidėjus, jog komandoje prasidėjo „netoleruotinas organizavimasis vienų prieš kitus“. O gal dėl ir yra kalčiausias pats treneris? Gal jei partijos pirmininkas būtų laiku suragavęs į daugkartinius TS Vilniaus sueigos nutarimus dėl netinkamo Vilniaus mero elgesio ir laiku sustabdęs jo savivaliavimą, gal nebūtų nei to netoleruotino organizavimosi, nei to, dėl ko taip piktinosi A. Kubilius: kad „moralūs dalykai siekiami nemoraliomis priemonėmis“ – slaptų įrašų darymo ir jų paviešinimo. Kokios „politinės išmintys“ vertė A. Kubilių taip ilgai ir kantriai toleruoti savo partinį (ir šeimos) bičiulį – Vilniaus merą ne tik tuomet, kai šis viešumoje pasirodė su visą politinę bendruomenę žeminančiu užrašu ant pilvo, bet ir kai akivaizdžiai ignoravo partijos sprendimą, balsuodamas už skandalingą sutartį su „Dalkia“ ir – dar gražiau – atsisveikindamas su savo patarėju, „Dalkios“ klausimu pasirinkusiu ne šefo nurodymą, o partijos vadų poziciją? Kaip tą partietį nuo kito partiečio susidorojimo gynė sąžinės ir moralės principus aukščiau už „politinę išmintį“ iškeliantis partijos vadas ir jo „sąžiningas ir teisingas“ Priežiūros komitetas? Kodėl taip kantriai laukta kito panašaus tarnybinio išpuolio Vilniaus savivaldybėje? Ar tokius dvigubus standartus taikančiam partijos vadui moralu viešai mokyti savo partiečius partinės drausmės, vienybės ir „elementarių žmogiškų santykių“?
 
Šeštadienį A. Kubiliaus viešas pasipiktinimas savo partiečiais – Seimo nariais, staiga praradusiais „elementarius žmogiškus santykius ir sugebėjimą remtis tarpusavio pagarbos principais“, bei bandymas senu nurodomuoju stiliumi įvesti tvarką partijoje, viešai įspėjant savo kolegas, kad tokios „tradicijos turi keistis“ rodo, jog jis greičiausiai nebepajėgus suvokti, kas iš tiesų vyksta jo partijoje. O vyksta tikrai svarbūs procesai – nebenorima taikstytis su dvigubos moralės standartais ar užkulisiniais neskaidriais susitarimais, kaip Vilniaus mero atžvilgiu, nebesutinkama aklai pritarti bet kokiems, net visiškai „žaliems“, kaip „Visuomis“, projektams, net jei jie palydimi užkeikimais apie valstybės griūtį ar įžeidinėjimais apie proto ribų viršijimą.
 
Taigi šeštadienį TS-LKD taryba, nepritardama iki šiol A. Kubiliaus politiką paklusniai vykdžiusiam Priežiūros komiteto sprendimui, parodė partijos nusiteikimą kitokiam moralės, teisingumo ir sąžiningos politikos santykiui bei kitokiam partijos vadovavimui. Tačiau iš čia kyla esminis klausimas: ar A. Kubilius, vienvaldiškos (vadas vienintelis gali žinoti viską) politikos šalininkas, gali keistis kartu su partija ir patenkinti šį besiformuojantį naujų tradicijų partijoje poreikį?
 
Vargu bau.
 
EPA nuotr.
 
www.bernardinai.lt
 
Nuotraukoje: Premjeras A. Kubilius

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra