Ar surasime lietuviško tvirtumo geną?

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2010 m. gegužės 5-ąją VU Gamtos mokslų fakultete įvyko Studentų gamtininkų mokslinės draugijos (SGMD) organizuota filmo „Lietuvio genas“ peržiūra.
 
Šio mokslo populiarinimo filmo, skatinančio domėtis Lietuvos istorija, tautiniu identitetu ir jo tyrimų galimybėmis, atsiveriančiomis genetikos tyrimų dėka, režisierė – Venesa Urbienė, o scenarijaus autorius – dr. Rolandas Maskoliūnas.
 
Filmą galima skirstyti į tris dalis: pirmojoje kalbama apie genetinių metodų pritaikymą analizuojant tautų migracijas, antrojoje aiškinama, kaip tuos metodus galima pritaikyti tikslinant lietuvių kilmės ir migracijos hipotezes. Trečioji filmo dalis skirta paaiškinti kaip nuo populiacijos individų giminingumo priklauso sergamumas įvairiomis paveldimomis lygomis, kalbama apie žmogaus genomo sekvenavimo galimybes. 2009 m. pradžioje pasirodęs filmas skirtas plačiajai visuomenei, ypač vyresniųjų klasių moksleiviams bei studentams.
 
„Lietuviai, jotvingių, galindų, sėlių, kuršių, sūduvių palikuonys, palikuonys civilizacijos, kuri pilkapius pradėjo pilti ir piliakalniuose kurtis prieš kelis tūkstančius metų, netrukus po to, kai Egipte kilo pirmosios piramidės. Iš kur atsirado lietuviai, sugebėję sukurti vieną stambiausių Europos valstybių, kuri driekėsi nuo Baltijos iki Juodosios jūros, o jos plotas XV a. siekė 1 mln. kvadratinių kilometrų? Pabandykime surasti tą baltiškąjį geną, paveikusį Europos ir Azijos istoriją“, – lietuvių kilmės tema kviečia diskutuoti filmo autoriai, čia pat iškeldami hipotezę, kad mūsų identitetą daugiausiai lemia aplinka ir gyvenimo sąlygos, genetika.
 
72 minučių trukmės filme – istorinių ir naujausių genetikos, geologijos, antropologijos mokslų sričių duomenų samplaika, perteikiama aukštos kokybės kompiuterine grafika. Į tautų formavimosi procesus stengiamasi pažvelgti remiantis genų analizės tyrimų išvadomis. Pabrėžiama, kad Lietuvoje biotechnologijos kompanijos – aukščiausio lygio, kuriančios DNR lustų komponentus, naujos kartos vaistus – biofarmacinius preparatus, todėl nusipelnančios prideramo valstybės dėmesio ir finansavimo. Skatinat molekulinių tyrimų plėtrą, tikėtina, kad jau po kelių metų medikai, naudodamiesi kiekvieno paciento sekvenuoto genomo teikiama informacija, lengviau diagnozuos paveldimas ligas, jų susirgimų riziką ir galbūt, net padės ligų išvengti.
 
Po peržiūros visi susirinkusieji turėjo išskirtinę galimybę pabendrauti su filme genetikos ir geologijos mokslo ryšius su tautos istorijos išaiškinimu komentavusiais genetikos prof. Vaidučiu Kučinsku ir geologijos prof. Gediminu Motuza. Tą vakarą nemažai buvo kalbėta apie mokslo pažangą, atsiveriančias galimybes ir būtiną atskirų mokslo sričių kooperaciją siekiant bendrų laimėjimų.
 
Studentų Gamtininkų Mokslinė Draugija – tai savarankiška, savanoriška, ne pelno siekianti asociacija, vienijanti VU GMF studentus ir kitus piliečius, prisidedančius prie jos veiklos, kurios pagrindinis tikslas – kelti visuomenės ir atskirų jos narių visapusiško išprusimo lygį, kuriame gamtamokslinės žinios užimtų svarbią vietą ir skatinti mokslo, pramonės bei visuomenės bendradarbiavimą, siekiant subalansuoto valstybės ir viso pasaulio vystymosi. Draugija skatina gamtamokslinę veiklą, populiarina gamtos mokslus vystydama tarpdisciplininius, tarpinstitucinius ir tarptautinius ryšius, organizuodama seminarus, ekspedicijas, prisidėdama prie vadovėlių, gamtos mokslų mokymo programų, mokslo populiarinimo leidinių ir kt.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra