Ar padėtis drastiškai pablogėjo?

Autorius: Data: 2011-09-14 , 13:39 Spausdinti

Ar padėtis drastiškai pablogėjo?

Ar tikrai lenkų švietimo padėtis pastaruoju metu taip drastiškai pablogėjo? – rašo delfi.lt portale (http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/alapinskas-jeigu-lenku-svietimo-padetis-lietuvoje-geriausia-pasaulyje-tai-kuriems-galams-tie-streikai.d?id=49517964Anatolijus Lapinskas. „Negi iki dabartinio įstatymo lenkų švietimui buvo rojus, o pragaras atsivėrė tik šiemet?

A. Lapinsko nuomone, Lietuvos lenkų veikėjai per visą Lietuvos nepriklausomybės laiką nuolat trimituodavo dėl „tragiškos“ jų švietimo padėties. Antai, 1992 m. jie skundėsi į Lietuvą atvykusiai Helsinkio komitetų delegacijai, kad Lietuvoje sumažėjo lenkiškų mokyklų, nes 1945 m. jų buvo 300, o atkurtoje Lietuvoje liko tik 80. (Tuo metu Lietuvoje buvo 126 lenkiškos mokyklos).

1994 m. lenkai pradėjo skųstis, kad rengiant mokytojus lenkų mokykloms yra naudojama lietuvių kalba. Toks saviizoliacijos siekis dar ir dabar turi skaudžių pasekmių, kai lenkai istorijos mokytojai negali dėstyti Lietuvos istorijos dalies lietuviškai, nes tiesiog šios kalbos nemoka. 2000 m. tuometinis Seimo narys, dabartinis Vilniaus rajono vicemeras Janas Mincevičius teigė, kad „Valdžia nerodo sentimentų lenkų švietimui.“

A. Lapinskas rašo, kad Lenkijos intelektualai jau seniai pripažino Lietuvą geriausia lenkų švietimo vieta, unikaliu lenkiškumo ugdymo pavyzdžiu. 1995 m. pasaulio Polonijos švietimo forume, kuriame dalyvavo lenkų švietimo specialistai iš 20 pasaulio šalių, pripažinta, kad geriausia lenkų tautinės mažumos švietimo sistema yra Lietuvoje. Didis Lietuvos draugas Jerzy Giedroycas pasakė, kad Lenkijoje draudžiamą garsinti faktą, kad Lietuvoje veikia 120 lenkiškų mokyklų, kai daug didesnėje lenkų sankaupoje Baltarusijoje jų tėra tik dvi, Ukrainoje – viena, kad nepriklausomoje Lietuvoje išleista 200 pavadinimų lenkiškų vadovėlių.

„Galima teigti, kad Lenkija perėmė iš Lietuvos lenkų veikėjų aklą tikėjimo dogmą, kad Lietuvoje diskriminuojami lenkai, – rašo A. Lapinskas. – Jokių argumentų nei Lenkijos valdžia, nei pagaliau ir patys Lietuvos lenkų veikėjai visiškai neklauso. Tą dogmą tiksliai įvardijo Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Irena Gasperavičiūtė, dar pastebėjusi, kad Lietuvos švietimo įstatymas, prieš kurį dabar sukelti viso pasaulio lenkai, yra lygiai toks pat kaip ir Lenkijoje. Bet Lietuvos lenkai jį vadina baisia diskriminacija.

A. Lapinskas prognozuoja, kad jeigu nebus įvykdyti lenkų reikalavimai, streikas mokyklose bus pratęstas. „Tuomet, vadovaujantis ligšiolinių įvykių logika, į Lietuvą atlėks jau pats Lenkijos prezidentas. – rašo A. Lapinskas. – Dar po dviejų savaičių, atsiras ir Europos Parlamento pirmininkas Jerzy Buzekas. O po mėnesio aiškintis ne įstatymo, bet lenkų bendruomenės reakcijos galbūt atklys ir Europos Komisijos pirmininkas José Manuel Baroso, po jo – NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas ir pagaliau gal ras laiko vainikuoti pasaulio didžiųjų vizitų seriją pats Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-Moonas. Žinant Lietuvos lenkų veikėjų energiją ir pasaulinius užmojus, pvz., renkant jų peticijai parašus visame pasaulyje, tokie scenarijai tikrai galimi.“

Parengta pagal www.delfi.lt

Nuotraukoje: A. Lapinskas

www.punskas.pl

Lietuva - Lenkija , , , , , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra