Ar norime gyventi po vėjo jėgainėmis?

Autorius: Data: 2012-06-14, 09:20 Spausdinti

Irena GASPERAVIČIŪTĖ

Ar 150 m aukščio, t. y. beveik penkiskart aukštesnės už Punsko bažnyčią, vėjo jėgainės prisiderins prie mūsų kraštovaizdžio? Ar šitaip keisti kraštovaizdį nusprendžia čia gyvenanti bendruomenė, ar vis dėlto tai yra atėjusi iš išorės idėja? Ar dėl aukštai iškeltų jų sparnų ir nuolatinio sukimosi žūsta daug paukščių? Ar per vėjo jėgaines išnyks apylinkėje esančios bitės? Ką laimės vietos bendruomenė, jei jos gyvenamosiose vietose bus pastatyti vėjo jėgainių parkai? Ar šiais laikais dar yra vertybių, kurios neįvardijamos pinigine išraiška?

Į visus šiuos klausimus buvo bandyta atsakyti 2012 m. birželio 10 dieną konferencijoje, kurią surengė ekologijos draugija „Sūduva“. Jos pirmininkė Onutė Škarnulienė pasveikino visus susirinkusius ir pranešė džiugią žinią, kad jos vadovaujama organizacija priregistruota prieš trejetą dienų. Konferencijai pirmininkavo Valdas Bobinas. Pasiklausyti pranešimų atvyko kviesti svečiai: Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Jonas Vydra, Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas Algirdas Vaicekauskas, Seinų apskrities viršininkas Andžejus Šturgulevskis (Andrzej Szturgulewski), pavaduotojas Romas Vitkauskas, Tarybos pirmininkas Juzefas Miškielis (Józef Miszkiel) ir kiti. Tarp Punsko valsčiaus tarėjų didelio susidomėjimo nebuvo. Iš penkiolikos sprendimus dėl detaliojo vietos plano keitimo priimančiųjų pakviestų tarėjų atvyko tik du: Petras Lukoševičius ir Romas Venslauskas.

Konferencijoje dalyvavo penki pranešėjai mokslininkai: Šepietavo žemės ūkio konsultavimo centro atstovas Eugeniušas Mystkovskis (Eugeniusz Mystkowski), ornitologas Piotras Fiedorovičius (Piotr Fiedorowicz), Klaipėdos universiteto humanitarinių mokslų daktaras Vykintas Vaitkevičius, veterinarijos gydytojas, Lietuvos bitininkų asociacijos pirmininkas Žilvinas Šolys, Lietuvos edukologijos universiteto docentas dr. Egidijus Mažintas.

Šepietavo žemės ūkio konsultavimo centro atstovas kalbėjo apie atsinaujinančios elektros energijos šaltinių alternatyvas, pristatė biodujų, biomasės, saulės energijos, geoterminės energijos išnaudojimo galimybes, taip pat trumpai aptarė vėjo jėgainių privalumus ir pavojus.

Ornitologas, kaip pats kalbėjo, pasirinkęs šią profesiją, nes emocionaliai žiūrintis į gamtą, į supančią aplinką. Jo įsitikinimu, vėjo jėgainės vienokiu ar kitokiu būdu nusineša daugybę paukščių gyvybių (taip keičiasi jų populiacija) bei daro įtaką įprastam paukščių gyvenimui, pavyzdžiui, paukščiai, stengdamiesi išvengti susidūrimų su vėjo jėgainėmis, turi keisti skridimo kelius.

Vykintas Vaitkevičius, archeologas, kalbėjo apie tai, kaip istorijoje keitėsi Lietuvos kraštovaizdis, kas turėjo įtakos tai kaitai. Ir kurie pasikeitimai yra reikalingi, naudingi mums, o kurie kaip svetimkūniai ilgiems dešimtmečiams arba net ir šimtmečiams suteršia kraštovaizdį.

Anot veterinarijos gydytojo, bitininko Žilvino Šolio, bitės pripranta gyventi įvairiomis sąlygomis, kaip ir žmonės. Jos pripranta ir prie nuolatinio triukšmo, tačiau tas triukšmas turėtų būti pastovus ir vienodas. Jei jis keičiasi, sukelia stresą bitėms, ir jos palieka savus namus, avilius, stovinčius netoliese tokio triukšmo šaltinio. Anot pranešėjo, žmonės elgiasi labai panašiai kaip bitės. Jei jos nepakelia tokio triukšmo, jo nepakels ir žmonės.

Daktaras Egidijus Mažintas kalbėjo apie paveldėtos kultūros savitumą ir į ją ateinančius svetimkūnius.

Konferencijos pabaigoje tarp klausytojų kilo karšta diskusija. Pasirodė, kad čia sugužėjo ir aktyvūs vėjo jėgainių priešininkai, ir šalininkai.

Baigdama trumpą konferencijos pristatymą, norėčiau parafrazuoti Jono Basanavičiaus premijos laureato Vykinto Vaitkevičiaus žodžius: vietos bendruomenė turėtų susitarti, ko ji siekia savam krašte, ir ji pati turėtų savą kraštovaizdį formuoti. Ji pati turėtų nuspręsti, kas jai naudinga. Sakykime, įvedant elektros energiją mūsų laukuose atsirado stulpai, tam tikri kraštovaizdžio svetimkūniai, tačiau į žmonių būstus buvo atvesta elektra, t. y. įvyko toks susitarimas „kažkas už kažką“ ir sprendimą priėmė pati bendruomenė. Vėjo jėgainių atveju naudą turės užsienietiškos kompanijos, o vėjo jėgaines – mes, šių gražių žemių gyventojai.

„Aušra“, 2012/11

www.punskas.pl

Nuotraukoje: Kalba ekologijos draugijos „Sūduva“ pirmininkė O. Škarnulienė

Seinų - Punsko kraštas , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra