Ar mūsų sąmonėje yra vietos Vydūnui?

Autorius: Voruta Data: 2011-06-20, 11:23 Spausdinti

Astrida PETRAITYTĖ, Vilnius

Kam artima Vydūno dvasia, tam savita jo rašyba skaitymo neapsunkina, – tokią nuostatą išsakė Tomas Stanikas pirmadienį (2011 06 13) Mokytojų namuose Vilniuje surengtose fotografuotinės Vydūno knygos „Sąmonė“ sutiktuvėse.

Būtent šį kaunietį Vacys Bagdonavičius, Vydūno draugijos pirmininkas ir žymiausias mūsų vydūnistas, pristatė ne tik kaip tilžiškio mąstytojo fotografuotinio knygų perleidimo, bet ir kaip pačios draugijos sukūrimo iniciatorių: esą tautai atgimstant, p. Stanikas vis jį bakinęs ir bakinęs, tad „neapsikentę“ būrelis vilniečių 1988-aisiais ir įsteigė Vydūno draugiją.

O šia šiemet pasirodžiusia knyga pažymima ir sukaktis: Vydūnas „Sąmonę“ išleido 1936-aisiais… Tiesa, T. Stanikas priminė, kad autorius ją rašęs kone dvidešimt metų, taigi sudėtingam sąmonės prigimtį ir apraiškas gvildenančiam veikalui subrendęs dar visai jaunas – šio fakto fenomenalumą prelegentas paliudijo prisipažinimu, kad jis pats „Sąmonę“ skaitąs jau 40 metų ir dar vis iki galo neperprantąs… O vakaro metu T. Stanikas įvairiapusiškai aptarė sąmonės fenomeną: anot jo, nei gamtos mokslas, nei filosofija, nei krikščioniškoji religija negeba sąmonės apibrėžti, paaiškinti jos prigimties ir esmės. Tik holistinė koncepcija (kurią išreiškia ir vydūniškoji), teigianti sąmonės kosmiškumą, pripažįstanti kosminės sąmonės apraiškas visoje gamtoje, geba paaiškinti ir mokslui nesuprantamus reiškinius. Pranešėjas pagvildeno ir specifines Vydūno sąvokas („ašainė sąmonė“), jo doros, žmoniškumo sampratą.

V. Bagdonavičius, auditorijai parodęs prieš porą metų tokia pat – autentiškai vydūniška – forma išleistą knygelę „Mūsų uždavinys“, turėjo progos priminti ypatingą jubiliejų – pirmąkart ji pairodžiusi 1911-aisiais. Klausytojams „mūsų uždavinį“ jis palengvino, nurodydamas, jog įprastine rašyba abu šie Vydūno veikalai įdėti į „Raštų“ I-ąjį tomą, pasirodžiusį 1990-aisiais. Iš jo ir pacituosime: „Visas gyvenimas yra tikras visokių sąmonių susipynimas bei mirgąs veikimas, todėl ir įvairiausių daiktų esimas. Iš galutinio sąmoningumo gimsta atskiros sąmonės, o iš jų – pasaulio daiktai ir dalykai“ (p. 542).

Pasibaigus numatytai renginio programai (kurią pradėjo visų sugiedota vydūniškoji „Lietuvių giesmė“, tapusi Vydūno draugijos himnu, bei Irenos Plaušinaitytės perskaitytos „Sąmonės“ ištraukos), diskusijų metu buvo progos apgailestauti, kad būtasis dvasinis tautos pakilimas, kartu ir susidomėjimas Vydūnu – o kulminaciniu tašku tapo jo palaikų perlaidojimas Bitėnų kapinėse 1991-aisiais, dabar nuslopęs, šio autoriaus (juk ne tik fisolofinių, istorinių veikalų, bet ir dramų kūrėjo) nebėra mokyklinėse programose, jo nežiną valdžios vyrai… V. Bagdonavičius visų žvilgsnius viltingai kreipė į ne taip jau už kalnų laukiantį Vydūno jubiliejų. Unikalusis mąstytojas gimė – kaip Vilhelmas Storosta – 1968-aisiais Jonaičiuose Šilutės rajone, kone visą amžių nugyvenęs Mažosios Lietuvos kultūros centre Tilžėje, karo audros nublokštas Vokietijos gilumon, mirė 1953-aisiais (taigi gimimo sukaktį vis paantrina ir mirties sukaktis). Turime siekti, kad būtų parengta Vydūno 150-mečio valstybinė programa, – renginys užbaigtas šia įsipareigojančia gaida.

Nuotraukoje: Fotgrafuotinės Vydūno knygos „Sąmonė“ priešlapis

Voruta. – 2011, liep. 2, nr. 13 (727), p. 11.

Spauda Astrida Petraitytė, Tomas Stanikas, Vacys Bagdonavičius, Veikalas „Sąmonė“, Vilhelmas Storostas-Vydūnas

---

---