Ar lietuvių kalbos laukia skaitmeninis išnykimas?

Autorius: Data: 2013-12-23, 18:11 Spausdinti

Ar lietuvių kalbos laukia skaitmeninis išnykimas?

 LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt

Lietuvių kalbos padėtis informacinėje erdvėje po truputį gerėja, bet dar reikia daug nuveikti, kad mūsų kalba išliktų ir netaptų buitine, sako Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė. Anot jos, nunykusios arba buitinės kalbos likimas gali laukti visų kalbų, kurių nebus globalioje informacinėje erdvėje.

„Lietuvių kalba pagal kelias kalbų technologijų sritis, t. y. pagal balso technologijas, pagal tekstų analizę, pagal išteklius, pagal automatinį vertimą, atsiduria paskutinėje sankaupoje kalbų, kurios yra menkiausiai išplėtotos. Dabar daug kalba apie taip vadinamą skaitmeninį išnykimą. Sakoma, kad kalbos, kurios nebus globalioje informacinėje erdvėje, gali nelikti arba ji gali būti tik buitinė kalba“, – teigia D. Vaišnienė.

Tai, kad lietuvių kalba yra neišplėtota, anot specialistų, reiškia, jog ji mažai vartojama įvairiose internetinėse arba kompiuterinėse programose. Pavyzdžiui, Estijoje, pasak VLKK pirmininkės D. Vaišnienės, kompiuterinėse programose bei internetinėje erdvėje estų kalba vartojama 90 proc. Tačiau padėtis Lietuvoje taip pat nėra labai bloga: šių metų pradžioje buvo kreiptasi į mobiliojo ryšio kompanijas, kad jų pranešimai su informacinėmis žinutėmis klientams būtų rašomi lietuvių kalba. Buvo pastebėta, kad padėtis labai pagerėjo ir dabar to paties prašoma ir prekybos centrų.

D. Vaišnienė  sako, kad reikia padidinti ratą žmonių, norinčių  naudotis programomis, skaityti užsieninius tekstus lietuvių kalba. Tačiau VLKK pirmininkė pabrėžia, kad pavyzdį visų pirma būtinai turi rodyti valstybė –  visose valstybinėse įstaigose programos esą turėtų būti naudojamos lietuvių kalba. Tai labai svarbu, nes, anot D. Vaišnienės, kai plečiasi vartotojų ratas, didžiosios technologijų kompanijos pamato – čia yra rinka ir pokyčių norinčių žmonių.

„Kuo geresnės būtų mūsų nuostatos vartoti lietuvių kalbą, tuo labiau tarptautinės technologijų kompanijos, tokios, kaip „Microsoft“ ir „Google“, diegtų lietuvių kalbą į savo produktus. Mes norėtume, kad mūsų vartotojų skaičius būtų didesnis, kad didžiosioms verslo įmonėms jis neatrodytų per mažas bei nevertas investicijų technologijų kalbos vertimui į lietuvių“, – sako D. Vaišnienė.

Priemonių, kuriomis būtų galima pagerinti padėtį, VLKK yra numačiusi ir daugiau. Siūloma įkurti įvairių naujų specialybių, kurių specialistai kurtų technologijas, programas lietuvių kalba. VLKK vadovės teigimu, netgi planuojama kurti tokias programas, kad, pavyzdžiui, lietuvis, paskambinęs telefonu į Indiją, galėtų kalbėtis su indu lietuviškai, o jo kalbą į indų tiesiogiai verstų programa. Tokių idėjų D. Vaišnienė nevadina fantazijomis, nes kitose šalyse tai jau pradėta kurti.

„Tai nėra didelės fantazijos, tokių technologijų prototipai jau yra kuriami. Žinoma, lietuvių kalbos technologai turėtų gerokai padirbėti. Mūsų tikslas, kad Lietuvos moksleivis, studentas, mokslininkas galėtų lietuvių kalba pasiekti ir mokslo išteklius, parengtus bet kuria kalba. Taigi pati valstybė galėtų formuoti paklausą, kad moksleiviai, vaikai, atėję į viešąsias bibliotekas, pamatytų, jog su kompiuteriu visų pirma galima kalbėtis lietuviškai“, – tvirtina VLKK vadovė.

D. Vaišnienės teigimu, taip pat planuojama kurti kompiuteriams lietuvių kalbos gramatikas, specialius tekstynus ir garsynus su automatinėms vertimo programoms, įvairias programas žmonėms, turintiems negalią, tiems, kuriems reikia girdėti, kas skaitoma.

Nuotraukos šaltinis – alkas.lt

Švietimas , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra