Roberta TRACEVIČIŪTĖ
Siūlymas plačiau naudoti istorinę Lietuvos vėliavą – raudoname fone vaizduojamą šarvuotą raitelį ant balto žirgo – sulaukė valstybės institucijų palaikymo. Tačiau tam priešinasi užsienio lietuviai.
Pagal dabar galiojantį įstatymą, istorinę vėliavą privalu iškelti virš Valdovų rūmų Vilniuje, Trakų pilyje ir Karo muziejaus sodelyje Kaune. Seimo nariai konservatoriai Kęstutis Masiulis ir Stasys Šedbaras pateikė įstatymo pataisas, kuriomis siūloma, kad vėliava su Vyčiu plevėsuotų ir prie valstybės institucijų bei senųjų pilių. Gedimino pilies bokšte ji trispalvę pakeistų Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, liepos 6-ąją, ir Žalgirio mūšio dieną, liepos 15-ąją.
Tačiau pasaulio lietuviai priėmė rezoliuciją, raginančią Seimą nepritarti tokiems siūlymams.
Taip pat skaitykite
Galime didžiuotis
Parlamentaro K. Masiulio teigimu, siekį išplėsti istorinės vėliavos naudojimą lėmė ne vienas motyvas. Nors šios vėliavos naudojimas įteisintas, ji gali būti keliama vos trijose vietose. „Šia vėliava galime didžiuotis. Ji turi garbingą praeitį: buvo naudota ne vieną šimtmetį ir aplaistyta mūsų protėvių krauju. Nukišti ją į istorinius archyvus ar palikti dulkėti lentynose nesinori“, – pažymėjo konservatorius. Be to, pasak K. Masiulio, plačiau naudoti vėliavą su Vyčiu esą labai svarbu ir dėl kaimynės Baltarusijos bandymų savintis Lietuvos istorinę praeitį ir simbolius.
K. Masiulis nemano, kad įteisintas istorinės vėliavos naudojimas gali sumenkinti trispalvės reikšmę. „Nereikia bijoti istorinių simbolių, ypač turinčių tokią ilgą ir garbingą praeitį“, – aiškino jis.
Reprezentuoja valstybingumą
Siūlomas įstatymo pataisas įvertinusi LR Užsienio reikalų ministerija (URM) mano, kad istorinė vėliava galėtų nuolat plevėsuoti ant mūsų krašto diplomatinių atstovybių užsienyje pastatų. Šios institucijos nuomone, vėliava su Vyčiu yra neatsiejama mūsų heraldikos dalis, reprezentuojanti garbingą ir ilgaamžę Lietuvos valstybingumo raidą, ugdanti pagarbą jos istoriniams laimėjimams, padedanti puoselėti istorinę atmintį, patriotizmą ir didžiavimąsi savo šalimi.
URM kanclerio Valdo Lastausko pasirašytame rašte teigiama, kad istorinės vėliavos naudojimas būtų naudingas siekiant įtvirtinti teigiamą Lietuvos – brandžios istorinės valstybės – įvaizdį pasaulyje ir paskatinti tarptautinę bendruomenę domėtis mūsų krašto praeitimi. „Lietuvos atstovybių užsienyje patirtis leidžia tvirtinti, kad ši vėliava puikiai derėtų su nuolat iškeltomis Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos vėliavomis, nesumenkindama jų svarbos, bet sustiprindama domėjimąsi Lietuva“, – teigiama URM dokumente.
Platesniam istorinės vėliavos su Vyčiu naudojimui pritarė ir Vidaus reikalų ministerija. Tačiau raginama šios vėliavos nesulyginti su Trispalve, kad pastaroji neprarastų savo, kaip valstybės simbolio, reikšmės.
Trispalvė – vienintelė
Tačiau siekis plačiau naudoti istorinę vėliavą kelia susirūpinimą Pasaulio Lietuvių bendruomenei (PLB). Vilniuje posėdžiavęs PLB Seimas priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos trispalvės. Remdamasi 1949 metais priimta Lietuvių charta, kurioje parašyta, kad lietuvių tautinės spalvos yra geltona, žalia ir raudona, PLB teigia nepritarianti įstatymo pataisoms, išplečiančioms istorinės vėliavos naudojimą. Jie kreipėsi į Seimą prašydami atsižvelgti į šią rezoliuciją.
Buvusiai PLB Valdybos pirmininkei Reginai Narušienei nesuprantama, kodėl norima plačiau naudoti vėliavą su Vyčiu. Esą tai tik įneštų daugiau painiavos.
Anot R. Narušienės, Lietuva turi vienintelę valstybinę vėliavą – Trispalvę. „Nuo pat nepriklausomybės 1918 metais mūsų vėliavos spalvos yra geltona, žalia ir raudona. Ar mums reikalinga dar viena vėliava? Jokia valstybė neturi dviejų vėliavų. Tai kažkoks žaidimas“, – įsitikinusi JAV lietuvė.
Plevėsavo per Žalgirio mūšį
Istoriko Rimvydo Petrausko teigimu, vėliava su Vyčiu žinoma nuo XV amžiaus pradžios. Ji pirmiausia buvo susijusi su karyba. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad per Žalgirio mūšį 1410 metais kunigaikščio Vytauto Didžiojo vadovaujami pulkai nešėsi raudonas vėliavas su baltu raiteliu ant žirgo. Iki XVIII amžiaus vėliava su Vyčiu buvo naudojama įvairiomis progomis: per šventes, valdovų įžengimą į miestus ir kita.
R. Petrausko nuomone, pirmiausia vėliavą su Vyčiu svarbu naudoti todėl, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją vertiname kaip savo. Nors tautinė vėliava – Trispalvė – atstovauja kitai tradicijai, tačiau jos tarpusavyje suderinamos.
Lietuvos žinios
Piotro Romančiko nuotr.
Nuotraukoje: Istorinė Lietuvos vėliava, keliama Simono Daukanto aikštėje liepos 6-ąją Valstybės dienos proga
Daugiau informacijos:
http://www.aidas.lt/lt/naujausios/5370-08-24-dvi-veliavos-viena-lietuva
