Ar Lietuva ruošiasi karui su Rusija?

Autorius: Data: 2013-04-03, 14:27 Spausdinti

Vytautas Motejūnas, Vilnius

Vytautas Nezgada, Kaunas

Tokio pavadinimo Arūno Nesavo straipsnis išspausdintas „Kauno dienoje“ (1998 08 24). autorius vadovaudamasis nepagrįstais argumentais, melagingais teiginiais bei išvadomis , kritikuoja ir net išjuokia dabartinės Lietuvos karinių pajėgų vykdomą apginklavimo politiką ir ginkluotę, taip pat dabartinės visų lygių valdžios veiksmus. Siekdami išvengti tolesnio žmonių klaidinimo, pateikiame atsakymus (kontrargumentus) į autoriaus išdėstytus kai kuriuos paistalus.

P. Nesavas, matyt, nežino, kad Rusija nuo XIV a. vykdo nepaliaujamą agresiją kaimyninių tautų atžvilgiu. Tos agresijos auka XVIII a. pabaigoje tapo ir mūsų tauta. Agresija pasikartojo XX a., nesvarbu, kaip ji būtų maskuojama. Kas bus toliau, nesunku numatyti – užtenka paklausyti, ką kalba tokie Rusijos politiniai veikėjai kaip Žirinovskis, Baburinas ir kiti – kuriems tyliai pritaria dauguma Dūmos ir Rusijos piliečių. Kai tik Rusija atsistos ant kojų, vėl rasis noras „priglausti“ Baltijos šalys.

Pažiūrėkime, kaip elgiasi turtingesni nei mes Rusijos kaimynai – Suomija, Švedija. Šios šalys apsiginklavusios iki dantų ir toliau nepaliaujamai stiprina savo gynybą. Pavyzdžiui, Suomija nuo 1990 m. iki dabar išleido daugiau kaip 5 mlrd. dolerių vien tik naujų ginklų įsigijimui – 60 JAV naikintuvų F-18 Hornet – apie 2 mlrd., 50 angliškų naikintuvų šturmuotojų „Hawk“ – apie 1 mlrd., prancūziška raketinė priešlėktuvinė sistema „Krotal“ ir švediška RB – 70; savo gamybos šarvuočiai; moderni pėstininkų ginkluotė ir t.t. Dalis šiuos ginkluotės gauta kreditan ir Suomija dabar brenda į skolas. Apie Švediją nėra ką ir kalbėti. Ji pagarsėjusi savo ginklais, ir jos armija geriausiai ginkluota pasaulyje.

Kai kurie buvę aukšto laipsnio lietuviai karininkai Tarybinėje Armijoje dalyvavo rengiant agresijos planus prieš Europą ir žino tų planų smulkmenas. Pavyzdžiui, konflikto Europoje atveju Skandinavijos (taip pat ir Suomijos) okupacijai buvo skirta 5 dienos! Paklausus, ar jie tokio plano realumu tikėjo, atsakyta, kad dabar, susipažinus iš arčiau su Skandinavijos pasirengimu gintis, neatrodo, kad tas planas buvo realus.

Prieš kuri laiką Suomijoje buvo išplatinta anketa, kurioje buvo klausiama: „Koks svarbiausias jūsų gyvenimo tikslas?“ Daugiau kaip 75 proc. užklaustųjų, nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus, atsakė : „Tinkamai pasirengti Tėvynės gynybai“.

P. Nesavai, Jūsų žinios apie ginklus, kuriuos aprašinėjate, yra apgailėtinos. Lietuvos kariuomenės „Mauzeriai“, kuriais taipogi buvo ginkluota daugelis Europos armijų (Vokietijos, Lenkijos, Čekijos ir kt.) 1939 m. buvo pasenę. Tai gerai suprato mūsų kariuomenės vadovybė ir ruošėsi perginkluoti kariuomenę naujais automatiniais šautuvais. Šių šautuvų pavyzdžius galite pamatyti Karo muziejuje. „Erlikonų“, kaip jūs rašote, prieštankiniai sviediniai (gaminti Lietuvoje) nesprogsta, o tik pramuša tanko šarvą (30 mm iš 300 m atstumo) ir padega išsiliejusį iš bakų benziną. Straipsnyje Jūsų minimi „šrapneliai“ yra visai kas kita. Tai artilerijos sviediniai, skirti šaudyti į gyvąją jėgą (pėstininkus), paprastai ne mažesnio kaip 75 mm kalibro („Erlikono“ kalibras 20 mm).

Dabar apie taip supeiktus šautuvus M-14. Automatiniais šautuvais M-1 JAV armija buvo ginkluota jau Antrajame pasauliniame kare. Tai buvo didelis šios armijos pranašumas. 1957 m. JAV armija perginkluota patobulintais automatiniais šautuvais M-14. Jie buvo gaminami ir buvo pagrindinis JAV pėstininkų ginklas nuo 1957 m. iki maždaug 1975, kai M-14 buvo palaipsniui pakeisti tobulesniais M-16 šautuvais. Tačiau ir dabar JAV armijoje jie tebėra ginkluotėje kaip snaiperiniai šautuvai M-14/M-21, aprūpinti optiniu taikikliu. Moderniausia pasaulyje armija daugiau kaip 20 m. buvo ginkluota M-14 šautuvais, o p. Nesavas tuos ginklus vadina „papliauškomis“. Jo nuomonė, būtų geriau mokėti 100 mlrd. dolerių už „Kalašnikovus“, nepaisant to, kad šautuvus M-14 gauname veltui, net tiekėjui apmokant transporto išlaidas.

Manome, jog p. Nesavas supranta, ką turėjo galvoje romėnai (ne lotynai, kaip teigia autorius) sakydami „Sivis pacem, para bellum“ (Nori taikos, ruoškis karui), tačiau neaišku, kodėl šią išmintingą patarlę autorius iškraipo, pateikdamas tik antrą jos dalį (para bellum), t. y. raginimą ruoštis karui? Straipsnio autorius siūlo teisti tokius mūsų šalies strategus, kurie mėgina apginkluoti (prireikus surinkti) 100 tūkst. Lietuvos vyrų „papliauškomis“.atsakydami į kritiką dėl dabarties Lietuvos kariuomenės apginklavimo ir jos skaičiaus surinkimo (išstatymo) p. Nesavui norime priimti, jog tarpukario Lietuvoje (apie 1935-1938 m.) buvo galimybė sudaryti net 150 tūkst. ginkluotą moderniais ginklais Lietuvos armiją, nors gyventojų tuomet šalyje buvo 1 mln. mažiau negu dabar. Sunku įsivaizduoti Nepriklausomybės išsaugojimo galimybės (nuo jos paskelbimo 1918 m.) iki 1940 m., kai visus tuos 20m. Tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo karinė padėtis (po trisdešimtųjų metų Lietuvą ginkluotei buvo priversta aukoti net trečdalį šalies biudžeto). Ar maža šalis kaip Lietuva gali apsiginti nuo Rusijos?

Ne toks jau senas Suomijos, ir dar naujesnis Čečėnijos pavyzdys rodo, kad ir maža tauta įstengia apsiginti ir nuo didelio kaimyno, reikia tik ryžto, pasiaukojimo ir pasirengimo. Tuo tarpu p. Nesavas šiuo metu gynybai skiriamas lėšas siūlo išdalinti „pensininkams ir socialiai remtiniems, kad jie nors prieš mirtį pasidžiaugtų gyvenimų“?

Labai subjektyvus p. Nesavo ir Seimo Nacionalinio saugumo komiteto vertinimas? Reikia sutikti, kad teisėtvarkoje ir teisėsaugoje dar daug reikia nuveikti. Tačiau žiniasklaidos kaip ir visos visuomenės pareiga ne tik koneveikti ir kritikuoti atsakinguosius, bet ir padėti išaiškinti negeroves bei teikti siūlymus.

Daug pagiežos ir neapykantos žodžių A. Nesavo straipsnyje dabartinės valdžios adresu, tačiau nė sakiniu neužsimenama apie LDDP valdymo metu mūsų Valstybei padarytą žalą.

Apie p. Nesavo išdėstytas mintis šia kryptimi trumpai galima pasakyti: siūloma sunaikinti dabartinės Lietuvos valstybės aparatą, nes jis visai nedoras – tiek Seimas, tiek Vyriausybė, o ir visa valdininkija bei verslininkai (minimos ir pavardės) – gryni nedorėliai ir net nusikaltėliai. Sutinkame, kad tam tikra dalis valdžios žmonių yra nedori, nepakankamai atsakingai atlieka savo pareigas, bet ar galima taip suabsoliutinti? Manome, jog kritikuojant ir kaltinant atskiras personalijos, būtina tai daryti ne bendromis frazėmis, bet vadovaujantis konkrečiais faktais.

Linkime ir toliau p. Nesavui papliauškėti „propaguojant ir garsinant Lietuvą, keliant jos prestižą“.

„Voruta“ Nr. 37 (367) 1998 m. spalio 10 d., 7 p.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra