Ar kūrybingumas taps burtų lazdele?

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Gal lig valiai prisižaidus „vietiniais metais“ – Lietuvos tūkstantmečiu ir Europos kultūros sostinės statusu, į 2009–ųjų pabaigą atsitokėta, kad esama dar ir „europinių metų“, o jie šįkart – „Kūrybingumo ir naujovių metai“; o gal ekonominis sunkmetis galiausiai privertė suvokti, kad ropštimuisi iš duobės gali tikti ne tik „mažinimo“ (pajamų, išlaidų, poreikių, paslaugų), bet ir „gausinimo“ – pirmiausiai, idėjų – strategijos.
 
Kad ir kaip būtų, staiga Vilnių ištiko kūrybingumo (ar bent poreikio jam) eksplozija – lapkričio 4–osios rytą kūrybos virusas, krestelėjęs Prezidentūrą, persimetė į Seimą ir ten siautėjo iki pavakarės.
 
„Forumas kūrybingai visuomenei: kultūros, švietimo ir verslo jungtys“ – kiek keistoka renginio formuluotė, bet svarbu intencijos, vyksmo formos ir laukti padariniai. Pagrindiniai forumo rengėjai – mūsų šalies Prezidento kanceliarija, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas bei naujai girdima organizacija – Tarptautinių kultūros programų centras. Programėlės autoriai, teorinėje preambulėje vertai nusišaipė: „Kūrybingumas čia siejamas ne su kūrybiniu vienišo romantinio individo protrūkiu, o su sąveikavimu, bendradarbiavimo procesais, grupiniu mąstymu, socialiniais ir komunikaciniais gebėjimais.“ Tiesą sakant, mane, išsiblaškėlę, laiku neįsigilinusią į garbingai organizatorių išsakytą atsiribojimą nuo individualistinės, kontempliatyviosios, tyliosios, autsaideriškosios kūrybos – visokių prustų, šopenų, kortasarų, virdžinvulfių, čiurlionių ir daugybės kitų su, numanomai, itin žemais grupinio mąstymo bei komunikacinių gebėjimų indeksais – tarpais ir baugulys suimdavo dėl šio energingai užsimoto kūrybingumo vajaus.
 
Kūrybingumo dėmuo (net ir paliekant užribyje vienišuolius kūrėjus) visuomenės gyvenime itin svarbus. Jau klostantis visos kūrybingosios dienos įspūdžiams, susivokiau, kad žvelgta trim aspektais (lygmenimis, požiūriais): valstybiniu, instituciniu ir individualiuoju–socialiniu. Tiesa (dar pamintijau), pastarieji du taip glaudžiai vienas su kitu susiję, kad tarpais sunku ir išskirti, ar kūrybingai (arba ne) funkcionuojanti struktūra lemia individo potencijų raišką, ar, priešingai – kūrybingoji asmenybė, jų sambūris net ir valdiškiausią instituciją nušviečia kūrybos aura…
 
Forumo pirmoji valanda vyko Prezidentūroje, ir čia dominavo valstybinis požiūris – ieškota paslaptingosios kūrybingumo formulės, kurios dėka visa šalis – jos ekonomika ir prestižas, gyventojų materialinė gerovė ir dvasinis komfortas iš krizinio dugno būtų švystelti į išsvajotąsias aukštumas. Pilnai prigužėjusi erdvi Prezidentūros salė paliudijo šios institucijos siekį ne tik kalbėti, bet ir paakinti kitų kalbėjimą, reakciją, žinios skleidimą, galvos palaužymą… Čia būta sostinės bei provincijos kultūros, mokslo, verslo, savivaldos atstovų ir užsienio svečių (nemenka dalis lietuviškų kalbų klausėsi per ausines, o dar nugirdau: mes vakar atbraucam…). Renginį moderavusi Prezidentės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė pirmiausiai suteikė žodį J. E. Daliai Grybauskaitei. Prezidentės atspirties taško, regis, būta: reikia ne tik skųstis Lietuvos padėtimi, bet ir ką nors duoti, kad situacija gerėtų. Nuo mūsų idėjų ir gebėjimo jas kūrybingai įgyvendinti, anot Prezidentės, priklauso moderni šalies ateitis. Priminta, kad kūrybingumas nėra išskirtinė savybė – jis glūdi kiekviename, ir šį potencialą būtina ugdyti nuo vaikų darželio. Mestelėtas akmenukas ir menininkų darželin – jie per menkai prisidedą, ugdant kūrybingą asmenybę. Prezidentė baigė viltimi, kad šis forumas nebus vienkartinis, įgis kokią nors institucinę formą, ir pažadėjo toliau jį globoti.
 
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys irgi žvelgė viltingai. Pažymėjęs, kad globalizacijos procesai valstybes itin diferencijuoja – vienas iškelia, kitas nustumia į paribį, tad kūrybingumo matmuo gali būti ir lemiantis, jis pasidžiaugė, kad šios vyriausybės programoje akcentuota ir inovatyvios ekonomikos plėtra, ir kūrybinių industrijų skatinimas. Pastarąsias kaip galimą Lietuvos „kozirį“ vertino ir Kęstutis Sadauskas, EK atstovybės Lietuvoje vadovas. Anot jo, kol kitos šalys kūrybinėms industrijoms nesuteikė prioriteto rango, mūsų šaliai tai proveržio galimybė.
 
Visų klausytojų kūrybinę ugnelę labiausiai įžiebė VDU prof.dr. Gintautas Mažeikis. Remdamasis EK priimtu rekomendaciniu nutarimu „Kultūros įtaka kūrybai“ („The impact of culture on creativity“), jis, anot V. Būdienės, pažėrė ir žaižaruojančių, ir kontroversiškų idėjų. Ko gero, šiame europiniame dokumente pati kultūra traktuojama be kokių nors „senamadiškų“ apnašų – labiau kaip atrakcija nei tradicija. Tiesa, humanistinių intencijų nenuneigsi (apeliuojama ir į „nepatogių“ asmenų – neįgaliųjų, reemigrantų vaikų ir pan. integraciją), bet klausant entuziastingos profesoriaus kalbos apie potyrių primatą, apie savaiminės daikto vertės nereikšmingumą, lyginant su jo „dizaino“ verte, sukirbėjo įtarimas, kad tokiems à la kultūros procesams jokie dokumentai nereikalingi – tai savaiminė vartotojų visuomenės tendencija… Gal suklydau – lauksime naujų forumų ir tolimesnės valstybinės kūrybingumo skatinimo strategijos.
 
Po šios įžanginės forumo sesijos, vyksmas persikėlė į Seimą – čia jau gvildenti (kaip juos pati sau įvardijau) institucinis bei individualusis–socialinis kūrybingumo aspektai, jų sąveika. Didžiausias dėmesys teko švietimo sistemai, darbas pradėtas dviejose paralelinėse šiai problematikai skirtose sesijose. Vienoje nagrinėta „Kūrybiškumo ugdymo situacija švietimo sistemos kontekste“, kitoje – į kurią ir nuskubėjau – aptartas „Kūrybingumas aukštojo mokslo kontekste“. Po finalinio pranešimo Prezidentūroje, aš, senamadiškos kultūros sampratos šalininkė, nudžiugau išgirdusi net du prelegentus – Švietimo ir mokslo viceministrę dr. Neriją Putinaitę bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narį dr. Mantą Adomėną – akcentuojant kūrybos ir vertybių (pirmiausia – atsakomybės) sąsajas. Viceministrė net priminė amato išmanymo svarbą kūrybinių sugebėjimų raiškai. Vis dėlto viena jos idėja nuskambėjo keistokai. Pasišaipiusi iš neturinčių filosofinio išsilavinimo, bet pretenduojančių į filosofus ir rašančių juokingus tekstus, filosofijos daktarė, regis, įkliuvo į savo amato žabangas. N. Putinaitė pateikė JAV pavyzdį – ten universiteto lygis (kartu ir kūrybingumas) matuojamas absolventų uždarbiu ir, regis, nejuokaudama pasvarstė: gal ir mums reiktų tai pritaikyti… Žiūrint pro M. Weberio prizmę, finansinę karjeros sėkmę gal ir galima laikyti sugebėjimų bei išsilavinimo rodikliu, bet įsivaizduoti šį dėsnį veikiant Lietuvoje?!. Suprantama, N. Putinaitė palankiai įvertino aukštojo mokslo reformos sudaromas galimybes tiek studentų, tiek aukštųjų mokyklų kūrybingumui reikštis.
 
Kiek skeptiškesnė buvo V. Būdienės pozicija. Ji ir pasisakymą pavadino: „Aukštasis mokslas tarp buhalterijos ir kūrybiškumo“. Anot Prezidentės patarėjos, buhalterinis socialinių bei humanitarinių mokslų vertinimas trukdo mokslininkams įsijungti į visuomeninį gyvenimą, skatina „imitacinių“ straipsnių rašymą… Kūrybinių užmojų neatitikimą „buhalterinei sistemai“ parodė VGTU doc. dr. Jekaterina Lavrinec – ji, bendradarbiaudama su kitų šalių universitetais, organizuojanti tarpdisciplinines programas, deja, paskui neturinti galimybės jų realizuoti… (Ko gero, problema sudėtingesnė nei „balta vis juoda“ – štai diskusijų metu kažkuris iš rektorių replikavo: o kokia prasmė kurti programas, kurių neįmanoma įgyvendinti?). Mažiau formalų ne tik institucinį, bet, matyt, ir valstybinį požiūrį į kūrybingumo skatinimą – vienoje, tradiciškai su kūrybingumu siejamoje meno sferoje – aptarė Kelno medijų meno akademijos prof. Žilvinas Lilas. Anot jo, ši Vokietijos aukštoji mokykla neturi formalios bakalaurų ir magistrų rengimo sistemos, programos daug priklauso nuo dėstytojų, o studentai gali „migruoti“ iš vienos katedros į kitą… Šiaip ar taip, ir Vokietijoje tik dvi (be Kelno, dar Diuseldorfo) aukštosios propaguoja tokią laisvę.
 
Dar būta dviejų bendrų sesijų – „Kultūros ir meno institucijos, menininkai ir mokykla“ bei „Menas ir verslas: galimos partnerystės“. Pirmojoje išsamų pranešimą padarė svečias iš Didžiosios Britanijos Paulas Collardas, institucijos „Creative Partnerships“ („Kūrybinė partnerystė“) direktorius. Retoriškai paklausęs, kodėl pasauliui taip greitai keičiantis, švietimas atsilieka, pranešėjas pasidalijo kūrybinių procesų mokykloje skatinimo patirtimi. Jo vadovaujama institucija ir mokytojus moko, ir menininkus įtraukia į pedagoginę veiklą, ir patiems mokiniams pasiūlo atraktyvių, išmonės reikalaujančių užsiėmimų (tarkime, klasė įrengta lėktuvėlyje – matyt, atgyvenusiame; šią idėją realybe paversti turėjo patys vaikai).
 
Švietimo ir kūrybingumo (ar tiesiog – meno, numanant, kad tai yra imanentiškai kūrybinė sfera) sąsajas Lietuvos kontekste gvildeno ir Kultūros viceministras Donatas Valančiauskas, ir Švietimo ir mokslo ministro patarėjas Albertas Lakštauskas, ir vyr. muziejininkas–istorikas dr. Ramūnas Kondrotas, ir „praktikės“ – Nideta Jarockienė (Lietuvos dailės muziejaus Meno pažinimo centro vadovė), Gintė Žulytė (VšĮ „Meno avilys“ direktorė) bei Marija Korenkaitė (teatro laboratorija „Atviras ratas“ aktorė). Prezidentės patarėja Rūta Kačkutė dar apžvelgė Skandinavijos šalių patirtį, kai į meno sferą įtraukiami ir mokiniai.
 
Nepamirštas ir verslo bei meno (kūrybingumo) ryšys. Apie tai kalbėjo viešnia iš Švedijos, organizacijos TILLT vadovė Pia Areblad. Ši organizacija, įtraukdama menininkus, padeda idėjų stokojančioms, su įvairiomis problemomis susiduriančioms įmonėms rasti kūrybingų sprendimų.
 
Kūrybingumas, jo psichologiniai mechanizmai, raiška, skatinimo galimybės – sudėtingas fenomenas, tad suprantama, kad pamėginta žvelgti įvairiais aspektais, bet per tą požiūrių, „prizmių“ įvairovę galiausiai susidarė grybštelėjimo šen, grybštelėjimo ten įspūdis. Tikėtina, kad būsimuosiuose forumuose, jau nemėginant aprėpti visko iškart, bus įdėmiau, išsamiau gvildenama siauresnė sudėtingo, daugialypio fenomeno, vadinamo Kūrybingumo vardu, sritis.
 
Taigi – valio kūrybinėms iniciatyvoms, kūrybiškumo skatinimui, kūrybinės atmosferos sudarymui… Tik, duok Dieve, kad šis visuotinis kūrybingumas netaptų bizūnu ekonominės naudos greitkelyje, kad tyliesiems, vienišiesiems, nekomunikuojantiems, nestrateguojantiems, – o vis dėlto kūrėjams – irgi būtų palikta erdvės…
 
www.culture.lt
 
Autorės nuotr.
 
Nuotraukoje: Prezidentė D. Grybauskaitė tarp žurnalistų

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra