Ar kam nors įdomu, iš kur prasidėjo Sąjūdis?

Autorius: Data: 2012-03-01, 10:43 Spausdinti

Ar kam nors įdomu, iš kur prasidėjo Sąjūdis?

Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius

Nepaprastai didžiulį darbą atliko Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojos Ainė Ramonaitė ir Jūratė Kavaliauskaitė, nusprendusios ištirti Sąjūdžio gimimo istoriją. Titaniškas darbas sugulė į kolektyvinę monografiją, kurioje siekiama išspręsti dilemą, kaip tariamai pasyvioje ir prisitaikėliškoje sovietinėje visuomenėje galėjo susikurti kelis šimtus tūkstančių narių turintis, gerai organizuotas ir veiksmingas socialinis judėjimas.

2012 m. vasario 6 d. Signatarų namų salė, kurioje buvo pristatoma knyga „Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia“ buvo sausakimša. Be visuomenei itin gerai žinomų ir knygą vertinusių Romualdo Ozolo, Kęstučio Girniaus, Alvydo Medalinsko, buvo matyti ir Zigmas Vaišvila, Bronius Genzelis, Gintaras Songaila, Vytautas Radžvilas. Susirinkusiesiems sveikinimo žodį nuo Arvydo Juozaičio perdavė jo dukra Aldona, o Veronikos Povilionienės dainos ir prisiminimai susirinkusiuosius grąžino į Sąjūdžio laikų Lietuvą.

Tuos laikus, tą metą, kai kūrėsi Sąjūdis, daugelis prisimena skirtingai, pristatydamos knygą pasakojo A. Ramonaitė ir J. Kavaliauskaitė. Keista, tačiau daug kam Sąjūdžio susikūrimas atrodo visišku atsitiktinumu ir lyg netyčia įvykusiu faktu. Bet tai buvo ne likimo dovana, o geros strategijos ir puikaus organizavimo vaisius. Sąjūdis neatsirado tuščioje vietoje – jį subrandino bažnytinis, etnokultūrinis judėjimas, mokslininkų, menininkų, akademinės bendruomenės diskusijų klubai, maištingos jaunimo dvasios kupinas paminklosauginis ir žaliųjų judėjimas. Kolektyvinėje monografijoje aptariami iki Sąjūdžio veikę sovietinei sistemai nepaklususios visuomenės židiniai – bažnytinis pogrindis, roko kultūros erdvės, menininkų ir mokslininkų rateliai, diskusijų klubai.

Remiantis gausia empirine medžiaga, taikant istorinius ir sociologinius metodus knygoje analizuojama, kokioje socialinėje terpėje kilo Sąjūdžio idėja ir kaip ji buvo įgyvendinta, kas buvo Sąjūdžio pirmeiviai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kitose Lietuvos vietose. Ne visi, susirinkę į Signatarų namų salę buvo skaitę šią tik pasirodžiusią knygą, tačiau daugumai svečių – tikrų tų metų dalyvių ir liudininkų – buvo smalsu sužinoti, ką knygos autoriai įvardijo esant tikraisiais Sąjūdžio iniciatoriais. Knygos tyrėjai išanalizavo tuomečius visuomeninius judėjimus, klubus, diskusijų erdves ir iš juose aktyviausiai dalyvavusių 1,7 tūkst. žmonių išskyrė svarbiausius 36 lyderius, kurie teoriškai ir turėjo sudaryti Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Išanalizavę anuomečius pilietinius sovietinei sistemai nepaklusnius tinklus, išskyrė lyderių sąrašą. Pagal moksline metodologija paremtą klasifikaciją pagrindiniai Sąjūdžio įkūrimo organizatoriai – A. Medalinskas, Artūras Skučas, G. Songaila, B. Genzelis, R. Ozolas patenka tarp dvidešimties arčiausiai savaimios visuomenės tinklo centro esančių žmonių, Zigmas Vaišvila, Eigirdas Gudžinskas, Saulius Lapienis taip pat arti sąrašo pradžios. Marcelijaus Martinaičio, Vytauto Musteikio, Arvydo Juozaičio kontaktai irgi tiesiogiai padėjo sukviesti žmones į įvykius, nulėmusius gegužės 27-osios ir birželio 3-iosios renginius Mokslų akademijoje.

Nuotraukoje: Knygos viršelis

Voruta. – 2012, kov. 17, nr. 6 (744), p. 15.

Spauda , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra