Ar išsaugosime lietuvių kalbą?

Autorius: Data: 2013-02-19, 16:45 Spausdinti

Ar išsaugosime lietuvių kalbą?

Kazimieras PETRAUSKAS, Vilnius

Sunerimusio piliečio nuomonė

Įtampos dėl tautinių mažumų piliečių pavardžių rašymo pasuose atsirado todėl, kad viešai neaptarti pavardžių rašymo pagal skambėjimą ar originalo kalba privalumai ir trūkumai.

Vardas ir pavardė yra tariamų garsų rinkinys, o raidės yra priemonė tiems garsams pavaizduoti. Mano proprosenelis buvo Petras. Krikšto registracijos knygoje Jo vardo įrašas yra lenkų kalba, vestuvių įrašas – rusų kalba (kirilica), o mirties įrašas – lietuvių kalba. Per 80 metų tris kartus keitėsi vardo raidės, bet skambėjimas liko tas pats „PETRAS“. Garbė kunigams, kad nepadarė Piotru. Jeigu būtų išvykęs gyventi į Japoniją, arabų šalis, Prancūziją, pase vardas būtų įrašytas tos šalies ženklais pagal skambesį. Nekintantis yra vardo skambėjimas, ateinantis iš tų laikų, kai dar žmonija neturėjo rašto, o rašmenys, to paties žmogaus vardo garsams pavaizduoti, per gyvenimą gali kisti daug kartų.

Europos žmogaus teisų teismas (EŽTT) rekomenduoja tautinių mažumų pavardes pasuose rašyti originalo kalba, bet tvirtina, kad valstybės narės gali, rašydamos tautinėms mažumoms priklausančių asmenų vardus, vartoti savo oficialios kalbos abėcėlę pagal fonetinę formą ir tai neprieštarauja Europos Žmogaus teisių Konvencijai (EŽTK).

1994 m. balandžio 26 d. sudaryta Lietuvos ir Lenkijos sutartis „Dėl draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo“ taip pat numatė, kad asmenys turi teisę savo vardus ir pavardes vartoti pagal tautinės mažumos kalbos skambesį. Sutartis atitinka EŽTK, galioja ir dabar. Lietuva šios sutarties tvarkingai laikosi. Ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečių pasuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą nesugramatinti (be lietuviškų galūnių) arba sugramatinti, priklausomai nuo asmens pasirinkimo.Užsienio piliečių pavardės perrašomos originalo kalba, paraidžiui.

2005 m.vasario 6 d. Lenkijos parlamentas priėmė Tautinių ir etninių mažumų bei regioninių kalbų įstatymą, kuriuo pripažino vardų ir pavardžių rašymą oficialiuose registruose bei indentifikacijos dokumentuose pagal tautinių mažumų kalbos rašybos taisykles. Lenkija lyg užtikrino aukštesnio standarto kalbinių teisių garantijas tautinėms mažumoms nei Lietuva, bet tautinių mažumų piliečių vardus pasuose įrašius originalo kalba, peržengus privataus gyvenimo ribas, iškilo vardo vartojimo sunkumai viešajame sektoriuje: kompiuteriai neatpažįsta diakritinių ženklų, sąrašuose neatspausdinamos pavardės, atsiranda problemos draudimo, verslo ir kt. srityse. Tai tvirtina Lenkijos piliečiai bei tuo besidomintys asmenys (Romualdas Ozolas, prof. Povilas Gylys). Pase įrašyti pavardę, kurios neįstengia perskaityti bei parašyti didžioji visuomenės dalis, yra tos visuomenės ir piliečio gyvenimo apsunkinimas, tuo pažeidžiamas EŽTK 8 straipsnis. Tai ne tik Lenkijos, bet ir kitų valstybių problema. Anglijoje į pasus pavardės įrašomos su diakritiniais ženklais, bet vartojamos be diakritinių ženklų.

Aš šiandien nemokėjau internete perskaityti bei negalėjau šiame tekste parašyti vardą „György“. Tai ne angliškas „Džordžas“, jį atspausdinau tik copy-paste pagalba. „György“ su dviem taškais ant „o“ turės perskaityti ir parašyti ne tik vaikų darželių, poliklinikų ir visų įstaigėlių darbuotojai, bet ir Linkevičius, Butkevičius ir Gerb. Prezidentė. Asmens vardas, pavardė Lietuvoje, kol nepakeista, nuo gimimo iki mirties ir vėliau, turi atitikti registro duomenims. Saviveikla neleidžiama, nes vieno diakritinio ženklelio pašalinimas keičia visą pavardę. Yra pilietis Čibas ir Cibas, Uselis ir Ūselis. Lenko originali pavardė Skórko (tariama Skurko) viešajame gyvenime be diakritinio ženklelio bus rašoma ir tariama Skorko. Pilietis Remigijus Šimašius, aktyviai kovojantis už pavardžių rašymą pasuose originalo kalba, tikriausiai nenori, kad visuomenėje būtų Simasius. Kad Linas Linkevičius, Andrius Kubilius, G. Kirkilas, ir kt. entuziastai jau galėtų mokytis rašto, atspausdinau diakritinius ženklus, kuriuos, jeigu būtų leista pavardes rašyti originalo kalba, Lietuvos piliečiai turėtų mokėti skaityti ir rašyti. Lietuvoje gyvena daugiau kaip 150 tautybių, 0,5 milijono asmenų su ne lietuviškomis pavardėmis. Konvencijoje paskelbtos teisės galioja visiems, ne tik tautinėms mažumoms priklausantiems piliečiams. 

ÁáÀàĂăẮắẰằẴẵẲẳÂâẤấẦầẪẫẨẩǍǎÅåǺǻÄäǞǟÃãȦȧǠǡĄąĀāẢảȀȁȂȃẠạẶặẬậḀḁȺⱫḂḃḄḅḆḇɃƀƁɓƂƃĆćĈĉČčĊċÇçḈḉȻȼƇƈɕĎďḊḋḐḑḌḍḒḓḎḏĐđƉɖƊɗƋƌȡÉéÈèĔĕÊêẾếỀềỄễỂểĚěËëẼẽĖėȨȩḜḝĘęĒēḖḗḔḕẺẻȄȅȆȇẸẹỆệḘḙḚḛɆɇḞḟƑƒǴǵĞğĜĝǦǧG̃g̃ĠġĢģḠḡǤǥƓɠĤĥȞȟḦḧḢḣḨḩḤḥḪḫH̱ẖĦħⱧⱨÍíÌìĬĭÎîǏǐÏïḮḯĨĩİiĮįĪīỈỉȈȉȊȋỊịḬḭƗɨĴĵJ̌ǰȷɈɉʝɟʄḰḱǨǩĶķḲḳḴḵƘƙⱩⱪĹ弾ĻļḶḷḸḹḼḽḺḻŁłĿŀȽƚⱠⱡⱢɫɬɭȴḾḿṀṁṂṃɱŃńǸǹŇňÑñṄṅŅņṆṇṊṋṈṉƝɲȠƞɳȵÓóÒòŎŏÔôỐốỒồỖỗỔổǑǒÖöȪȫŐőÕõṌṍṎṏȬȭȮȯȰȱØøǾǿǪǫǬǭŌōṒṓṐṑỎỏȌȍȎȏƠơỚớỜờỠỡỞởỢợỌọỘộƟɵṔṕṖṗⱣᵽƤƥʠɊɋŔŕŘřṘṙŖŗȐȑȒȓṚṛṜṝṞṟɌɍɼⱤɽɾŚśṤṥŜŝŠšṦṧṠṡẛŞşṢṣṨṩȘșʂȿS̩s̩ŤťT̈ẗṪṫŢţṬṭȚțṰṱṮṯŦŧȾⱬƫƬƭƮʈȶÚúÙùŬŭÛûǓǔŮůÜüǗǘǛǜǙǚǕǖŰűŨũṸṹŲųŪūṺṻỦủȔȕȖȗƯưỨứỪừỮữỬửỰựỤụṲṳṶṷṴṵɄʉṼṽṾṿƲʋẂẃẀẁŴŵWẘẄẅẆẇẈẉẌẍẊẋÝýỲỳŶŷYẙŸÿỸỹẎẏȲȳỶỷỴỵʏɎɏƳƴŹźẐẑŽžŻżẒẓẔẕƵƶȤȥʐʑɀⱫⱬ

Lenkų kalbos rašmenys, kurie nesutampa su lietuviškais jų atitikmenimis

1. Balsės

ą – om prieš b, p

ą – on visais kitais atvejais

ę – em prieš b, p

ę – en visais kitais atvejais

i (minkštumo ženklas) – prieš e, ę

Bet (prieš a)

ó – u

2. Priebalsės

j – i prieš priebalses

ć – c

l – li prieš a, ą, o, ó, u

ł – l

ń – n

ś – s

w – v

ź – z

ż – ž

3. Priebalsių junginiai

sz – š

cz – č

rz – š po ch, k, p, t

rz – ž visais kitais atvejais

Łątkowski – Lontkovski – Lontkovskis,

Węgierski – Vengerski – Vengerskis

Józef – Juzef – Juzefas Lądecki – Liondecki – Liondeckis Trzebiński – Tšebinski – Tšebinskis

Dębski – Dembski – Dembskis

Raides ir asmenvardžius su diakritiniais ženklais atspausdinau tik copy-paste pagalba, mano kompiuteris jų nespausdina. Gal užsenietiškų pavardžių rašymo pasuose entuziastai pamokytų visą Lietuvą kaip tai reikės atlikti. Juk tai šimtai naujų ženklų.

Poveikis valstybės kalbai aiškiai priklauso nuo tautinių mažumų dydžio. Maža tautinė mažuma, savo sunkiai tariamomis ir užrašomomis pavardėmis stengiasi neapsunkinti valstybės, visuomenės, kaimynų, bei bijo patys būti diskriminuojami. Lenkijoje spaudos duomenimis gyvena apie 15 000 (0,04%) lietuvių kilmės asmenų. Surašymo metu tik apie trečdalis prisipažino esantys lietuvių kilmės ir tik kelios dešimtys lietuviškų pavardžių pasuose yra su lietuviškais diakritiniais ženklais. Iš žiniasklaidos girdime, kad Lenkijoje daug lietuviškų pavardžių adaptuota, pakeistas tarimas. Tai grubus EŽTK pažeidimas. Atrodo, vietoje išreklamuotos laisvės rašyti pavardes originalo kalba, vyksta pagreitintas tautinių mažumų nutautinimas. Tas pastebima ir kitose šalyse, kur tautinės mažumos negausios. Lietuvoje lenkų tautinė mažuma didelė, jai priklauso apie 210 000 (6,6%) Lietuvos gyventojų. Ji Lietuvoje santykinai 165 kartus didesnė, negu lietuvių Lenkijoje,gerai organizuota, stipriai palaikoma Lenkijos.Leidimas pasuose pavardes rašyti originalo kalba prilygtų antros kalbos Lietuvoje įvedimui. Vyktų nuolatinė konkurencija su valstybine kalba. Dabar yra geras galiojantis rašytinis susitarimas vardus ir pavardes vartoti pagal tautinės mažumos skambesį, neprieštaraujantis Konvencijai. Nerimtas mėginimas remtis kažkokiais, gal po vaišių išsakytais, Algirdo Mykolo Brazausko samprotavimais. A. M. Brazauskas ir Lenkijos vadovai turėjo žinoti, kad Lietuvos Konstituciją dėl valstybinės kalbos vartojimo, gali keisti tik Seimas ar Tauta referendumu. Maišiagaloje A. M. Brazauskas medžioklėje latviams buvo lyg pažadėjęs dalį Lietuvos su jūra. Yra pavojus, kad Algirdo Butkevičiaus koalicija, padedant A. Kubiliui, bandys įkalti paskutines vinis į lietuvių kalbos grabą. Bet gal interpeliacijos, tautos paniekos baimė apsaugos nuo avantiūros. Lietuvos Konstitucinis Teismas savo nutartyje pabrėžė, „…jeigu būtų rašoma pase nelietuviškais rašmenimis, butų paneigtas ne tik konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet būtų sutrikdyta valstybės, savivaldybių įstaigų,kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla.“

Siūlymas tautinių mažumų piliečių asmenvardžius paso pirmame lape rašyti valstybine kalba pagal tarimą, o antrame – originalo kalba, yra taip pat netinkamas. Jis atitiktų Konvencijai ir Lietuvos Konstitucijai, bet atneštų žalos lietuvių kalbai. Lietuvių kalbos abėcėlė ilgai drausta, sustiprėjusi tik prieš šimtmetį, lengvai pažeidžiama.

Čia aptartos tik techninės vardų rašymo problemos. Nepaliestos kitos, labai svarbios kalbos žinovų keliamos problemos. Pasiklausius, lyg girdisi tūkstančių knygnešių, kalintų kalėjimuose ar ištremtų į Sibirą, dejonės. Mano protėvis Petras caro žandarų buvo tampomas po teismus, nes Jo namuose žandarai rado kelis, net be datų, lietuviško kalendoriaus lapelius. Bet, atrodo, šios kadencijos Seimas, Valstybės vadovai to negirdi. Negalime sužinoti kas iniciavo tokį skubų pavardžių rašymo pasuose įstatymo priėmimą, pasibaigusį Lietuvoje Gerbiamo Lenkijos Prezidento įžeidimu. Aišku, kad mėginta skubiai prastumti įstatymą manant, kad atvykus Lenkijos Prezidentui, Seimas neišdrįs balsuoti prieš. L. Linkevičius atsiprašė už nelaiku pateiktą įstatymo projektą, geriau būtų, kad tiesioginiai posėdžio organizatoriai būtų atsiprašę. Bet puiku, kad Seimas, įstumtas į tokią sudėtingą situaciją, sugebėjo neparduoti lietuvių kalbos. Stebina tai, kad pavardžių rašymo pasuose problema neaptarta nei vienoje televizijos ar radijo laidoje. O mūsų politikų, Seimo narių žinios dažniausiai telpa viename sakinyje – „W“ raidės problemos nėra, kitos šalys „kažkaip“ susitvarko. Problema ne „W“, ji tarnauja kaip dūmų uždanga.

Išvada. Lietuvoje nuo 1991 metų įteisinta, ir dabar galiojanti tvarka nelietuvių tautybės piliečių pavardes pasuose rašyti pagal tarimą lietuviškais rašmenimis, nesukelia sunkumų piliečio santykiuose su visuomene ir valstybe, atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir EŽTK. Piliečiams retai atsiranda pavienių, išsprendžiamų nepatogumų užsienio valstybėse.

Lietuvos piliečių ne lietuvių tautybės pavardžių rašymas paso pirmame lape originalo kalba su diakritiniais ženklais, sukeltų daug kasdieninių sunkumų pačiam piliečiui, visuommenei, valstybei ir lietuvių kalbai, vyktų nuolatiniai konfliktai. Juk dauguma valstybės gyventojų, tarnautojų nelietuviškų pavardžių perskaityti, atspausdinti nemoka. Tai arogantiškas siekis.

Būtų diskriminuojamos pagal tautybę ir kalbą rusų, totorių ir kitos tautinės mažumos, pavieniai piliečiai. Gal po jų kreipimosi į EŽTT privalėtume mokytis rašyti kirilica ir kitais ženklais.

Tai mano nuomonė, gal klystu.

Voruta. – 2013, kov. 2, nr. 5 (769), p. 13.

Nuomonės, diskusijos, komentarai , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra