Ar įmanoma objektyviai įvertinti Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių padėtį?

Autorius: Data: 2011-06-27, 13:25 Spausdinti

Ar įmanoma objektyviai įvertinti Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių padėtį?

Lenkijos lietuvių bendridruomenės pirmininkė Irena GASPERAVIČIŪTĖ, Punskas

Toks klausimas kyla jau ilgesnį laiką, ypač stebint lenkų žiniasklaidą ir Lenkijos politikų pasisakymus apie Lietuvos lenkų padėtį.

Mes, gyvendami tautinės mažumos sąlygomis, per dešimtmečius įsisąmoninę tokios realybės specifiką, pažindami ir Lietuvos, ir Lenkijos politikų bei vadinamųjų „specialistų“ nuomones, ne pirmą kartą keliame šį klausimą. Beje, po pastarojo Tautinių mažumų ir Ryšių su užsienio lenkais komisijų posėdžio drįsčiau į antraštėje iškeltą klausimą atsakyti neiginiu. Siekiant objektyvumo reikia atsisakyti visų emocijų, o šiuo metu Lietuvos lenkų klausimas keliamas daugiausia emociniu lygmeniu, visai nesiekiant racionalios analizės. Ar tai tipiškas piktavališkumas? Nebūtinai. 2011 m. gegužės 12 d. Varšuvos Seime per minėtųjų Seimo komisijų posėdį galėjome įsitikinti, kad kai kurie Seimo nariai gauna tik atrinktą ir labai tendencingą informaciją.

Štai lentelė, kuri kėlė daugumos Seimo Ryšių su užsienio lenkais komisijos narių, jų manymu, pagrįstą pasipiktinimą.

Aišku, tokia lentelė suerzino ne vieną Seimo narį, kuris mato akivaizdžias disproporcijas. O kad ji parengta labai tendencingai, manipuliuojant, kai kur net meluojant – jiems net į galvą neatėjo. Beje, įdomu, kad kai kurie lentelės įrašai, tai tik teisinių galimybių, o ne realios padėties vertinimas. Sakykim, 10 taškas, kur kalbama apie rinkimus į Seimą. Lenkijos teisinė bazė sutvarkyta taip, kad joks lietuvis neturi absoliučiai jokių šansų patekti į Seimą, o Lietuvoje Lenkų rinkimų akcijai atstovaujama ir šalies Seime, ir Europarlamente, ir Vilniaus miesto taryboje. Lenkų tautinės mažumos atstovai patarinėdavo Vyriausybei, jų buvę prezidentūroje, lenkų atstovas buvo URM viceministras. Žodžiu, lenkų tautybės asmenų gausu kiekvienoje valdžios pakopoje. Lenkijoje lietuviui niekada nebuvo pasiūlyta tapti bent patarėju kurioje nors valstybės institucijoje.

    Lenkija Lietuva
1. Tautinių mažumų teisių apsauga (Tautinių mažumų įstatymas) taip ne
2. Tautinių mažumų kalba kaip pagalbinė tautinių mažumų gyvenamose vietovėse taip ne
3. Originali vardų ir pavardžių rašyba taip ne
4. Vietovių dvikalbiai pavadinimai taip ne
5. Tautinės mažumos kalba viešajame gyvenime nėra problemų yra problemų
6. Švietimo įstaigos, turinčios tautinių mažumų įstaigų statusą taip ne
7. Tautinių mažumų mokyklų finansavimas (didžiausios dotacijos) 150 proc. 115 proc.
8. Privalomas tautinės mažumos gimtosios kalbos abitūros egzaminas taip ne
9. Pagrindinės žiniasklaidos finansavimas taip ne
10. Rinkimų nuolaidos tautinių mažumų partijoms (žemesnė riba) taip ne
11. Žemės grąžinimo problema vietovėse, kur gyvena tautinė mažuma ne taip

 

Arba pažvelkime į įrašą apie mokyklų finansavimą. Lietuvoje ir Lenkijoje iš esmės skiriasi mokinio krepšelio skaičiavimo metodika. Lietuvoje krepšelis skaičiuojamas konkrečiai (realiai) mokyklai, sakykim, kokiai nors Turgelių mokyklai. Jei joje apie 60 mokinių, ji gauna visą sumą, kad užtektų mokytojų atlyginimams, vadovėliams ir pan. Jei tai tautinės mažumos mokykla – pridedama dar 20 proc. Lenkijoje krepšelis skaičiuojamas abstrakčiai mokyklai. Krepšelio užtektų, jeigu klasėse būtų ne mažiau kaip 18 (pagrindinėse mokyklose) ir 24 (gimnazijose) mokiniai. Tiesa, mažoms tautinių mažumų mokykloms prie krepšelio pridedama 150 proc., tačiau kas iš to, jei ir tų pridėtų lėšų neužtenka net mokytojų atlyginimams? Taigi realiai, pvz., konkreti Seinų „Žiburio“ mokykla finansuojama ne 150 proc., kaip kad pateikiama lentelėje, o 60 proc. (40 proc. mokyklos biudžeto skiriama iš Lietuvos). Žodžiu, realiai Lietuva finansuoja 120 proc. tautinių mažumų mokyklas, o Lenkija apie 60 proc.

Taip galima būtų aptarti kiekvieną įrašą lentelėje. Ar Ryšių su užsienio lenkais komisijos nariai nežino tokių dalykų ir sužinoti negali? Tikiu, kad nežino. Gal ir galėtų sužinoti, jeigu ypatingai pasidomėtų. Šiaip jie gauna informaciją, kokią gauna (gal tokią ir nori gauti), tuo ir tiki. Aišku, jie tada protestuoja prieš Lietuvos valstybę. Beje, posėdžio metu kaip visų problemų priežastis buvo įvardintas lietuvių nacionalizmas. Liaudies išmintis sako: „Kito akyje ir šapą pamatysi, o savoj ir rąsto nesimato“.

Išklausius Švietimo, Užsienio reikalų, Vidaus reikalų ir administracijos ministerijų atstovų pranešimus ir pasisakius lietuvių atstovui Petrui Maksimavičiui kilo šurmulys ir didelis nepasitenkinimas, mat žinybų atstovų ir lietuvių vertinimas skyrėsi iš esmės. Seimo nariai pasijuto nepatogiai ir net supyko.

Sakykim, Švietimo ministerijos atstovai teigė, kad yra penki lietuvių vaikų darželiai, Petras Maksimavičius tvirtino, kad du. Švietimo ministerija teigė, kad leidžiami vadovėliai, LLB atstovas išvardijo, kiek jų trūksta.

Posėdžio metu lietuvių atstovai iškėlė dar ir kitus klausimus.

Po 1999 m. švietimo reformos Lenkijoje buvo panaikinta apie 50 proc. lietuvių mokyklų: Ramoniškių mokykla 2000 metais, Krasnagrūdos 2005 m., Aradnykų 2005 m., Vaitakiemio 2005 m., Klevų 2009 m., klasės lietuvių mokymo kalba Krasnavo mokykloje 2010 m. Iš likusių 6 mokyklų viena – Seinų „Žiburio“ mokykla 40 proc. finansuojama iš Lietuvos biudžeto.

Taip pat kai kuriose mokyklose sumažėjo vaikų. Viena iš priežasčių – mokyklų organizacinio lygio sumažinimas (8-metės pagrindinės mokyklos tapo 6-metėmis). Beje, 2001 m. paruošta ir pasirašyta Lenkijos lietuvių švietimo plėtros strategija lietuviškų mokyklų padėties nė kiek nepagerino. Ją pasirašius būtent visos išvardintos mokyklos buvo uždaromos, pertvarkomos. Galime daryti prielaidą, kad ta strategija buvo kuriama ne lietuviams, o dėl kitų tikslų – išorinių.

Šiuo metu lietuvių švietimo finansavimas yra nepakankamas. Punsko valsčiuje planuojama uždaryti dar dvi lietuviškas mokyklas.

Petras Maksimavičius atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu trūksta kiekvienai klasei vadovėlių lietuvių kalba, kad mokiniai, laikantys egzaminus (pagrindinės mokyklos, gimnazijos ar abitūros) gauna testus, kuriuose daugybė kalbos kultūros, skyrybos, sintaksės, stiliaus, net rašybos klaidų. Prieš keletą metų dėl prasto vertimo Punsko Kovo 11-osios licėjaus abiturientai turėjo perlaikyti matematikos abitūros egzaminą. Tokie dalykai neskatina mokinių rinktis egzaminą lietuvių kalba, o juos atbaido.

Paradoksali padėtis su lietuviškomis televizijos laidomis. Šiuo metu laidos yra rengiamos, bet jos nepasiekia adresato, kadangi Balstogės televizijos signalas per silpnas, ir Punsko bei Seinų valsčių gyventojai tų laidų nemato. Absurdiškiau būti negali.

Lenkų politikai labai didžiuojasi 2005 metais priimtu Tautinių mažumų įstatymu, kuris, anot jų, yra itin demokratiškas ir labai daug teisių suteikia tautinėms mažumoms. Lietuvių atstovas susitikime pasakė, jog esame linkę manyti, kad vis dėlto mes, lietuviai, tapome Lenkijos ir Lietuvos santykių įkaitais, nes Tautinių mažumų įstatymas minėtąsias „privilegijas“ suteikia labai nedidelei grupei žmonių, t. y. tik Punsko savivaldybės lietuviams, o šis dokumentas daugiausia išnaudojamas kritikuojant ir kaltinant Lietuvą.

Kalbėdamas apie lietuvių paveldą, Petras Maksimavičius atkreipė dėmesį, kad Seinuose visos lietuvių iniciatyvos įamžinti čia esantį lietuvių kultūros, istorijos paveldą nesulaukia jokio atgarsio ir yra sustabdomos. Priminė šio krašto lietuvius žeidžiantį ir nesantaiką tarp lietuvių ir lenkų kurstantį Panerių paminklą Berznyko kapinėse.

Lietuvių pasisakymas iš esmės sužlugdė lenkiškąjį mitą apie tai, kokios puikios sąlygos sudaromos tautinėms mažumoms Lenkijoje. Todėl šios informacijos suerzino ne vieną salėje sėdintį Seimo narį – pasipylė klausimai ne tiek ankstesniems pranešėjams, kiek lietuvių atstovams.

Taigi ar įmanoma šiuo metu objektyviai įvertinti Lenkijos lietuvių ir Lietuvos lenkų padėtį? Drįsčiau manyti, kad šiuo metu ne, nes paprasčiausiai nenorima į viską pasižiūrėti „tikrovės“, o ne sentimento Vilniui rūku apneštomis akimis.

Kartais argumentų pritrūksta, kai klausytojas jų nenori išgirsti. Taigi norint, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai taptų normalūs, paprasčiausiai reikia palinkėti pašnekovams praregėti ir išmokti išgirsti argumentus.

Aušra, nr. 10 (587), 2011 05 16–31, p. 5.

Nuotraukoje: Mokiniai, laikantys egzaminus, gauna testus, kuriuose daugybė kalbos kultūros, skyrybos, sintaksės, stiliaus, net rašybos klaidų

Nuomonės, diskusijos, komentarai , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra