Ar Finansų ministerija išliks didžiausiu Lietuvos gyventojų sveikatos priešu?

Autorius: Data: 2012-09-17, 16:01 Spausdinti

Dr. Aurelijus VERYGA, gydytojas psichiatras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto MA VSF Sveikatos tyrimų instituto vadovas

Klystate jei manote, kad kalbėsiu apie atlyginimus, pašalpas ar kitus dalykus, kurie daugumos gyventojų nuomone dėl savo mikroskopinių dydžių neabejotinai trumpina Lietuvos gyventojų trukmę.

Norėčiau pasidalinti mintimis kiek apie kitus dalykus ir pirmiausia apie tai, kaip Finansų ministerija veikdama iš esmės prieš valstybės interesus praktiškai visą nepriklausomybės laikotarpį įvairiais būdais stabdo siekį pabranginti sveikatai pavojingus produktus: tabaką ir alkoholį, tuo pat metu ne tik sumažinant jų vartojimą, bet ir padidinant pajamas į valstybės biudžetą. Jau daugelį metų Finansų ministerija laikosi trumparegiško požiūrio į tabako ir alkoholio akcizus ir visais įmanomais būdais priešinasi jų didinimui.

Pagrindinis argumentas kaip visuomet jau keiksmažodžiu tampanti kontrabanda. Finansų ministerijos ir Laukinės rinkos instituto (LLRI) argumentai tiek stiprūs, kad Vyriausybės kancleriui net siūlymas 2 proc. padidinti tabako ir alkoholio akcizą ir tokiu būdu sukaupti lėšų sveikos gyvensenos ugdymui ir žalingų įpročių prevencijai, atrodo apokaliptiniai. O kalbama apie 2 proc. akcizo didinimą, kuris net nereiškia 2 proc. kainos didėjimo, nes alkoholio ar tabako kainoje akcizas sudaro ne 100 proc. kainos. Kad Seimas iš tiesų nesusigalvotų pritarti alkoholio ir tabako akcizų didinimui, kruopštūs Laukinės rinkos instituto ekspertai pasiskubino išplatinti pranešimus, kad Lietuvoje (kokia naujiena) egzistuoja tabako, alkoholio ir degalų kontrabanda. Paskelbiami ir labai iškalbingi kontrabandos procentai bei kiek dėl tokios nelegalios prekybos valstybė praranda mokesčių. Net ir labai pasistengę Laukinės rinkos instituto svetainėje nerasite jokios tyrimo ar vertinimo metodikos.

Vertinimas tikriausiai vyksta pagal tą pačią metodiką, kaip ilgus metus vyko Statistikos departamente, kuomet prie stalo susėda keli „ekspertai“ ir nusprendžia koks procentas alkoholio yra parduodamas nelegaliai. Laukinės rinkos instituto svetainėje teigiama „Seniūnų apklausa parodė, jog daugelyje Lietuvos seniūnijų galima įsigyti nelegalių alkoholinių gėrimų. 60 proc. apklausoje dalyvavusių seniūnų teigė, jog jų seniūnijoje galima įsigyti nelegaliai platinimo (gaminamo) alkoholio. Tik apie 17 proc. tikino, jog jų seniūnijoje nelegaliai platinamo alkoholio nėra.“ Tikrai stebuklingas tyrimas, nes aš neįsivaizduoju tokios seniūnijos Lietuvoje, kurioje negalima įsigyti nelegaliai platinamo alkoholio. Tie, kurie teigė, kad jų seniūnijoje nelegalaus alkoholio nėra nelabai nesusigaudo kokioje šalyje gyvena, arba yra tiesiog melagiai. Tik tas faktas, kad 100 proc. savivaldybių galima įsigyti nelegalaus alkoholio, visiškai nerodo koks procentas alkoholio yra nelegalus. Bet straipsnis ne apie tai. Minėtas Laukinės rinkos instituto pranešimas platinamas tuomet, kai pasirodo Seimo narių siūlymai didinti akcizą alkoholiniams gėrimams. Ne prieš siūlymą, ne po siūlymo, o būtent dabar, tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku. Viskas tam, kad politikai sprendimo didinti akcizą alkoholiui nepriimtų.

Grįžtant prie Finansų ministerijos nuolatinio užsispyrimo neskirti pinigų gyventojų sveikatos išsaugojimui (ne ligų gydymui) reikia pastebėti, kad dar net nežinodama Ministro pirmininko potvarkiu sudarytos darbo grupės siūlymų dėl Sveikatingumo metų priemonių plano, Finansų ministrė pareiškė, kad pinigų nebus. Koks įdomus požiūris. Padarykime tik teorinę prielaidą, kad vieną kartą susirinkę specialistai analizuodami Lietuvos gyventojų sveikatos problemas, pasakytų, kad yra liga, nuo kurios prieš laiką žūsta dauguma Lietuvos gyventojų ir žinomos profilaktikos priemonės, galinčios užkirsti kelią šitos ligos plitimui.

Įsivaizduokime, kad po tokio svarstymo pateikus priemonių planą ir lėšų poreikį Finansų ministrė pasakytų, kad pinigų biudžete nėra. Yra pinigų politinei reklamai, yra pinigų brangaus ofiso nuomai, yra pinigų naujų kelių tiesimui, namų restauracijai, o didžiąją dalį Lietuvos gyventojų išžudančios ligos sustabdymui – nėra. Sakytumėte, kad tai viso labo fikcija ir tokia situacija neįmanoma, nes tokio kvailumo Finansų ministrė sau neleistų, juk nesustabdžius plintančios ligos neliks kam gėrėtis restauruotais kultūros paminklais, važinėti naujais keliais ar gėrėtis partijų politine reklama. Gal tai ir atrodo fikcija, bet tai yra realybė, nes tokie specialistų susirinkimai, įvardinę pagrindinius sveikatos rizikos veiksnius buvo, jie pavirto taip ir neįgyvendinta bei jau pasibaigusia Lietuvos sveikatos programa. Jei manote, kad vienos ar dviejų pagrindinių Lietuvos gyventojus žudančių ligų nėra, tai užsukite į sveikatos statistikos puslapius ir pasižiūrėkite į širdies bei kraujagyslių ligų ir vėžinių susirgimų statistiką. Jei manote, kad teiginys jog neliks kam važinėti naujais keliais ir gėrėtis kultūros vertybėmis yra perdėtas, pažiūrėkite į Lietuvos gyventojų skaičiaus kitimą. Matant visą šią informaciją norisi paklausti: ar Finansų ministerija sąmoningai veikia prieš Lietuvos gyventojus, ar taip elgiasi iš kvailumo? O gal ir čia veikia kitų šalių jėgos, kurių įtakos taip saugojosi alkoholinių gėrimų reklamos draudimą atšaukę parlamentarai?

2013 metai Seimo paskelbti sveikatingumo metais, tačiau Finansų ministrė paskelbė, kad šių metų veiklas reikės vykdyti panaudojant turimas lėšas, o ministerijų kalba kalbant iš vidinių asignavimų. Kažin kaip į siūlymą nutiesti papildomas dvi eismo juostas Via Baltica kelyje ir sumažinti žuvusiųjų šioje kelio atkarpoje skaičių sureaguotų Susisiekimo ministerija, jei sužinotų, kad tokią užduotį reikia vykdyti iš vidinių asignavimų? Ar tai nebūtų tyčiojimasis? Visi suprastų, kad taip, tuo tarpu, kai kalbame apie sveikatos išsaugojimo priemonių finansavimą, tai visuomet nuleidžiama darbams visuomeniniais pagrindais ar finansuojama trupiniais, kurie lieka nuo kitų sričių.

Finansų ministerija nuolat priešinasi siūlymui 2 proc. didinti akcizą tabakui ir alkoholiui ir sukauptas lėšas pervesti į žalingų įpročių prevencijos fondą. Ir nors tokia praktika egzistuoja Kultūros ir sporto rėmimo fondo surinkime, Finansų ministerija užsispyrusi tvirtina, kad toks finansų kaupimas ir skirstymas prieštarautų LR Konstitucijai. Tai gal ministerija gali paaiškinti koku būdu valstybėje egzistuoja pagrindiniam šalies įstatymui prieštaraujanti praktika? O jei ji egzistuoja ir niekas neskuba jos keisti, vadinas ta prieštara yra labiau išsigalvojama nei reali. Teigiama, kad pinigus reikėtų skirstyti ne per fondus, bet per iš biudžeto finansuojamas programas ir pinigus tvirtinant kartu su visu šalies biudžetu. Kaip tik šiuo metu rengiamas kitų metų valstybės biudžetas, tačiau Finansų ministrė aiškiai pademonstravo, kad Sveikatinimo metai vyks už dyką. Nereikia būti ypatingu analitiku, kad suprasti jog Finansų ministerijai joks finansų skyrimo mechanizmas netinkamas, net ir toks, kuris leistų valstybei be didesnių pastangų sukaupti papildomus finansus ir juos nukreipus į gyventojų sveikatos išsaugojimą, gana artimoje perspektyvoje sutaupyti pinigų, kuriuos šiuo metu tenka skirti vis labiau plintančių lėtinių neinfekcinių ligų gydymui. Teisingai sako liaudies išmintis: „gobšus moka du kartus“.

Juozo Dapšausko nuotr.

Nuotraukoje: Dr. A. Veryga

Nuomonės, diskusijos, komentarai , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra