2020 m. spalio mėn.
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
« Rgs
	1	2	3	4
5	6	7	8	9	10	11
12	13	14	15	16	17	18
19	20	21	22	23	24	25
26	27	28	29	30	31

Ar estams pavyks įsivesti eurą?

Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Nors Estijos padėtis geresnė nei kitų dviejų Baltijos valstybių, jos galimybėmis 2011 metais įsivesti eurą abejojama.

Estijos dienraštis „Postimees“, remdamasis Europos Komisijos (EK) ataskaita, rašo, kad šalis 2011 metais nesugebės įsilieti į eurozoną, jeigu jai nepavyks sumažinti biudžeto deficito iki 3 procentų. Norint tai padaryti, pirmiausia reikia mažinti šalies išlaidas.

Tačiau EK teigia, kad ir šiais metais Estijos biudžeto deficitas nebus didesnis nei 3 proc. šalies bendrasis vidaus produktas (BVP), nors didėjantis nedarbas ir palyginti nedidelė dalis pajamų, surenkamų iš mokesčių, gali lemti, kad kitais metais Estijoje gali susidaryti didesnis biudžeto deficitas. Vis dėlto EK ekspertai teigia, kad jis neturėtų viršyti 3 procentų. Tokios pat nuomonės yra ir Pasaulio bankas.

Būtent dėl tokio mažo biudžeto deficito krizės sąlygomis Estiją gerai vertina Tarptautinis valiutos fondas bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, šių institucijų ekspertai mano, kad Estija vis dėlto galėtų 2011 metais įsivesti eurą. Jų nuomone, labai svarbu, kad kilus pasaulinei krizei Estijos vyriausybė per palyginti trumpą laiką sugebėjo pritaikyti šalies biudžetą prie naujų ekonomikos sąlygų. Be to, įsiliejusi į eurozoną Estija galėtų pašalinti riziką, kad jos valiuta gali būti devalvuota.

Optimistiškai nusiteikęs ir Estijos ministras pirmininkas Andrus Ansipas. Dar kovo mėnesį jis pareiškė, kad Estija galės įsilieti į eurozoną 2010 metų liepą ir kaip įrodymą pateikė šalies makroekonomikos rodiklius, kurie atitiks Mastrichto kriterijus jau šių metų spalį. Tačiau dabar ir jis jau kalba apie 2011 metus.

Estija planavo įsivesti eurą dar 2007–ųjų pradžioje, bet 2006 metais šalies vyriausybė perkėlė šį terminą į 2008 metus. Tačiau dėl pasaulyje prasidėjusios ekonomikos krizės šalyje ėmė didėti infliacija ir jos ūkis ėmė trauktis. Pernai Estijos BVP sumažėjo 3,6 proc., o šių metų antrajame ketvirtyje – net 16,1 procento. Todėl Estija tebėra pusiaukelėje į eurozoną. Kiek tuo keliu jai dar reikės eiti, nuspręs Europos centrinis bankas ir EK, tačiau Estija savo ketinimų neatsisako. Šių metų gegužę Estijos vyriausybė sumažino biudžeto išlaidas jau antrą kartą šiais metais. Pirmą kartą tai buvo padaryta vasarį – tada biudžetas sumažintas 8 mlrd. kronų (2 mlrd. litų), o gegužę – dar 3,5 mlrd. kronų (beveik 0,8 mlrd. litų).

Bėda tik ta, kad naujausia EK prognozė skelbia, jog kitais metais Estija kartu su Lietuva ir Latvija krizės pasekmes pajus labiausiai, o visa Europos Sąjunga (ES) jau dabar ima atsigauti ir 2010 metais jos BVP turėtų padidėti 0,7 procento. Tuo metu Lietuvoje ir Latvijoje jis smuks 18 proc. o Estijoje – 13,7 procento. Tačiau ES biudžeto deficitas planuojamas didesnis nei Estijoje – jis sudarys 7,5 procento.

www.lzinios.lt

LŽ archyvo nuotr.

Nuotraukoje: Talinas mažiau jaučia krizę nei Vilnius ar Ryga

Sena Voruta