Ar atsiras Vilniuje vietos J. Basanavičiaus paminklui?

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Nors iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio liko dar aštuoneri metai, Lietuvos nacionalinis muziejus pradėjo jam ruoštis siūlydamas statyti paminklą Jonui Basanavičiui.
 
Rūpinasi iš anksto
 
Vilniuje paminklų gausu. Atidavėme duoklę karaliui Mindaugui, kunigaikščiui Gediminui, Lietuvos Respublikos himno autoriui Vincui Kudirkai, rašytojoms Žemaitei, Jurgai Ivanauskaitei, Amerikos roko legendai Frankui Zappai, Vilniuje gyvenusiam daktaro Aiskaudos prototipui Cemachui Šabadui ir daugeliui kitų, o vieno svarbiausių Lietuvos nepriklausomybės siekėjų J.Basanavičiaus paminklui vietos kol kas neatsirado.
 
Šviesaus atminimo skulptorius Rapolas Jakimavičius dar 1930-aisiais buvo sukūręs, kaip turi atrodyti šis paminklas, tačiau nepalankiai susiklosčius istorinėms aplinkybėms jis taip ir nebuvo pastatytas. Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė įsitikinusi, kad šią klaidą reikia ištaisyti bent iki 2018 m., kai minėsime Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį.
 
„2018 m. bus šimtas metų Lietuvos valstybės atkūrimui. Atrodo, dar toli, bet tas laikas netruks prabėgti“, – sakė ji ironizuodama, kad tiek laiko turėtų pakakti visiems išsiaiškinti, išsibarti ir galiausiai vis dėlto pastatyti paminklą vienam iš garbiausių naujųjų amžių Lietuvos žmonių.
 
Muziejus taip pat inicijuoja, kad iki šios sukakties Vilniuje skveras arba aikštė būtų pavadinti Vasario 16-osios vardu, kuriame galėtų būti įkurdintas paminklas J. Basanavičiui, taip pat siekia visiškai sutvarkyti Signatarų namus. „Parašėme raštus Seimo pirmininkei, Vilniaus merui Viliui Navickui ir vicemerui Gintautui Babravičiui. Pastarieji vis tiek miesto šeimininkai, jie ir turėtų ieškoti tos vietos, o Seimo pirmininkė, jei prireiks, galbūt padės mums kovoti“, – vylėsi B. Kulnytė.
 
Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos pirmininko pavaduotojas Antanas Rimvydas Čaplinskas neslėpė palaikantis šią idėją: „Juk J. Basanavičius buvo neeilinė figūra. Kur kas mažiau nusipelniusiems žmonėms paminklus turime, o jei jam lėšų nerasime, tai nėra net apie ką kalbėti. Kiek nuo manęs priklausys, aš visada paremsiu, o dėl vietos dar reikia diskutuoti.“
 
Užduotis – surasti vietą
 
Idėjos sumanytojai tinkamiausia vieta laikytų K. Sirvydo skverą Vilniaus senamiestyje, tarp Gaono, Švarco ir Didžiosios gatvių. Tačiau čia iškyla niuansas – pagal Vilniaus senamiesčio regeneravimo planą toje vietoje numatyta atstatyti namus.
 
„Ten yra stovėję septyni namai, visas tas kvartalas juk buvo užstatytas. Išlikę jų pamatai, fasadai, rūsiai. Bet mes esame laisvi: norime – galime atstatyti, nenorime – ne. Aišku, jei būtų tokia galimybė, manau, kad atsirastų norinčių verslininkų, vieta ten labai patraukli“, – neabejojo A. R. Čaplinskas.
 
Apskritai, jo nuomone, specialistai turėtų kartą susėsti ir labai gerai pagalvoti, kur ką reikia atstatyti, kokios vietos lieka laisvos ir ką galima daryti. „Juk tų vietų nedaug likę, ypač centrinėje miesto dalyje, negalima bet kaip švaistyti“, – įsitikinęs jis.
 
Vis dėlto prieš keletą dienų Architektų sąjungoje posėdžiavusi ekspertų taryba nusprendė, kad paminklas turėtų iškilti kitoje vietoje – priešais Rusų dramos teatrą. „Ekspertai beveik vieningai pritarė šiai minčiai. Dar buvo siūlytas skverelis priešais Filharmoniją, bet ta idėja buvo atmesta beveik be jokių diskusijų. O norint statyti K. Sirvydo skvere bus daugiau galvos skausmo nei džiaugsmo“, – sakė A. R. Čaplinskas.
 
Pasak jo, dar vienas argumentas, kodėl įamžinti netinka minėtas skveras – kad į šį skverą visi pastatai atsukti ūkiniais galais, o ne fasadais: „Apžaisti tą skverą taip, kad atrodytų humaniškai, būtų labai sudėtinga. Be to, toje vietoje yra buvusi geto teritorija, dėl to taip pat gali kilti sunkumų.“
 
Be to, Vilniaus istorijos tyrinėtojo nuomone, jei priešais Rusų dramos teatrą neatsiras paminklo J. Basanavičiui, toje vietoje atsiras kas nors kitas. „Šis teatras buvo statomas kaip lenkų teatras, jame gastroliavo daug garsių žmonių, todėl jei nebus J. Basanavičiaus, bus kokio lenkų aktoriaus ar režisieriaus skulptūra. Tad, manyčiau, J. Basanavičius toje vietoje būtų visai neblogai“, – svarstė A. R. Čaplinskas.
 
Idėjos autoriai nesutinka
 
Nors ekspertai jau tariasi, kokiu rakursu būtų geriausia statyti paminklą prieš Rusų dramos teatrą, kad būtų geriausias apšvietimas, idėjos autoriai jokiu būdu nenori sutikti, kad ši vieta apskritai tinkama.
 
„Visiška nesąmonė būtų statyti paminklą Pohuliankoje. Juk ten didžiuliai automobilių srautai – žmonės ten niekada neis. Be to, paties J. Basanavičiaus ten niekada nebūdavo, jo visas gyvenimas virė senamiestyje, kokia čia logika? Taip, galbūt senamiestyje pastatyti sudėtingiau, bet nereikia visuomet eiti lengviausiu keliu, reikia pagalvoti, ką darai“, – įsitikinusi B. Kulnytė.
 
Vilniaus vicemeras Gintautas Babravičius tikino, kad, šiaip ar taip, darbai dar tik prasidėję ir jokie sprendimai nepriimti: „Pasiūlymai pateikti, viskas pradinės stadijos ir kiekvienas aspektas dar bus svarstomas. Dar grįšime ir prie K. Sirvydo skvero, ir prie kitų pasiūlymų. Tačiau iš esmės savivaldybė idėją palaiko ir paminklas J. Basanavičiui Vilniuje tikrai bus.“
 
Redakcijos arch. nuotr.
 
www.diena.lt
 
Nuotraukoje: Neįgyvendino: 1930 m. skulptoriaus R. Jakimavičiaus kurtas paminklas J. Basanavičiui iki šiol nepastatytas

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra