Apybraiža apie Nepriklausomybės akto signatarą Vytautą Paliūną

2013 m. balandžio 5 dieną, penktadienį, 16 val. Kauno VDU Istorijos menėje bus pristatyta biografinė apybraiža apie Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatą, Nepriklausomybės Akto signatarą, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Atkūrimo tarybos ir Atkuriamojo Senato narį prof. Vytautą Paliūną (1930–2005).

Leidinyje, kurį parengė Birutė Saulė Sabaitė, pateikiami V. Paliūno artimųjų prisiminimai, surinkta ir pateikta išsami bibliografija bei įvairūs dokumentai, atskleidžiantys šio signataro gyvenimą.

Vytautas Paliūnas 1949 m. sidabro medaliu baigė Kėdainių vidurinę mokyklą, 1954 m. su pagyrimu – Kauno politechnikos institutą, po baigimo iki 1957 m. dirbo asistentu Hidrotechnikos katedroje. 1958 m. tapo aspirantu VODGEO moksliniame institute (Maskva), čia 1963 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją, 1970 m. – technikos mokslų daktaro disertaciją. 1961–1997 m. dirbo KPI Teorinės mechanikos katedroje.

1972 m. V. Paliūnui suteiktas profesoriaus vardas. 1983 m. už kolektyvinį mokslinį darbą apdovanotas Sovietų Sąjungos valstybine premija, o 1992 m. – jau Nepriklausomos Lietuvos nacionaline premija už vadovėlį aukštosioms mokykloms „Teorinė mechanika“. V. Paliūnas parašė keletą vadovėlių aukštųjų mokyklų studentams, vieną monografiją, paskelbė apie 70 mokslinių darbų apie hidrodinamiką, teorinę mechaniką ir tamprumo teoriją.

1989 m. aktyviai dalyvavo atkuriant VDU, buvo iniciatyvinės grupės universitetui atkurti narys, išrinktas į VDU Statuto rengimo grupę. Atkūrus universitetą, dirbo jame pedagoginį darbą, dalyvavo Senato darbe.

1990–1992 m. ėjo Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputato pareigas. 1990 m. kovo 11 d. kartu su kitais signatarais pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą. Dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros, taip pat Ekonomikos komisijose. 1990–1992 m. buvo Lietuvos radijo ir televizijos valdybos nariu, 1991–1999 m. – Lietuvos mokslo tarybos nariu. 1995 m. išrinktas į Kauno miesto tarybą, joje atstovavo Tėvynės Sąjungai, iki 1996 m. ėjo Biudžeto ir ekonomikos komiteto pirmininko pareigas. 2000 m. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

Ši knyga priklauso serijai „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“, skirtai į Amžinybę išėjusiems signatarams atminti.

www.bernardinai.lt