Aptikti kunigaikščio Netimero vardo pėdsakai Augustavo apylinkėse Lenkijoje

Lietuvos vardo paminėjimo istorijos šaltiniuose tūkstantmečio proga mokslininkai suskato tirti visa tai, kas yra susiję su tuo paminėjimu. Ypač susidomėta kunigaikščio Netimero vardu.

Iš pradžių manyta, kad jis lietuviškas, bet greitai įsitikinta, kad priklauso vakarų baltų, kurių dalį sudarė prūsams artimi jotvingiai, antroponimijai. Apie tai teko ne kartą rašyti (žr. Voruta, 2009 01 24 ir 05 23).

 

Vardas Netimeras priklauso senajam dvikamienių asmenvardžių sluoksniui: Neti‑meras. Antrasis dėmuo –meras būdingas tiek rytų baltams (lietuviams), tiek ir vakarų baltams (prūsams). Tuo tarpu pirmasis dėmuo Net(i)– turėtas tik vakarų baltų, visų pirma jotvingių. Gintaras Iešmantas „Lietuvos Aide“ 2003 07 17 paskelbė žinutę, jog dėmuo Net(i)– galįs būti susijęs su Netos upele ir buvusiu to paties vardo bažnytkaimiu Augustavo dekanate, taigi senojoje jotvingių žemėje. Deja, šaltinio, kuriuo rėmėsi, žinutės autorius nenurodė.

 

Ištyrus smulkų Lenkijoje išleistą Augustavo apylinkių žemėlapį Powiat Augustawski mapa administracyjno-gospodarcza 1:100 000, Białystok, 2002 (šių eilučių autorius dėkingas punskiečiui Algiui Uzdilai už žemėlapio parūpinimą), paaiškėjo, kad Netos vardo bažnytkaimis ne tik kažkada yra buvęs, bet ir šiuo metu ten esama net trijų gyvenviečių, vadinamų lenkiškai: Netta Pierwsza, Netta Druga ir Netta-Folwark. Jos visos trys išsidėsčiusios už kelių kilometrų į pietryčius nuo Augustavo miesto, netoli Netos (lenkiškai rašoma Netta) upės, įtekančios anapus Augustavo miesto į tos pačios šaknies vardą turinį ežerą, lenkiškai vadinamą jez. Necko < Net–sko. Šaknies Net– vandenvardžiai yra labai seni ir siekia jotvingių epochą. Suprantama, jie nerodo, kad būtent šiose vietose gyveno kunigaikštis Netimeras, o tik tai, kad Netimeras priklausė tai pačiai genčiai (jotvingiams), kuri šiame krašte yra gyvenusi ir davusi vandenvardžiams pavadinimą.

 

Dar daugiau. Netolimoje gyvenvietėje, kuri dabar lenkiškai vadinama Bargłów Dworny, gyvena žmonės, turintys pavardę Niet–up–ski, kurią sudaro toji pati jotvingiška šaknis Net–, žodis upė ir lenkiška priesaga –ski. Ši pavardė paimta iš Suvalkų telefonų abonementų knygos, išleistos 2007 m. (p. 67), kurią autoriui parūpino dr. Kazys Garšva (ačiū jam!).

 

Visa tai, be ankstesniuose straipsniuose pateiktų argumentų, papildomai rodo, kad kunigaikščio Netimero šalies reikia ieškoti šiaurinėse jotvingių genčių žemėse, o ne kažkur apie Jurbarką, kaip mano Letas Palmaitis savo neseniai išleistoje knygoje „Įmintos tūkstantmečio mįslės“. Puošniai išleista knyga klaidinančiai veikia skaitytojus. Kitas net dorai neperskaitęs susižavi Palmaičio teorija apie tai, jog Nemuno žemupyje kažkada neva buvęs Rusios vardu vadinamas kraštas (davęs pradžią Kijevo Rusios pavadinimui!), kurio paribyje ir žuvęs šv. Brunonas. Kaip pavyzdį galima nurodyti rašytojo ir karininko Jono Užurkos interviu „Šiaurės Atėnuose“ (2009 07 31): sužavėtas L. Palmaičio knyga jis ėmė tvirtinti, kad Netimeras buvęs lietuvis, nors L. Palmaitis rašo priešingai. Neužmirština tai, kad L. Palmaitis savo teoriją sukūrė remdamasis vokiečių iškraipytu Rusnės upės ir miestelio pavadinimu! Jo knygos įvertinimui (ne viskas joje klaidinga) šių eilučių autorius yra paskelbęs recenziją tarptautiniame periodiniame leidinyje „Baltistika“ (leidžia Vilniaus universitetas), XLIV(1) tome, 149–154 puslapiuose.

Voruta. – 2009, rug. 19, nr. 18 (684), p. 1, 12.