Aptaria Lietuvos vardo kilmę
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti
Lietuvos vardo kilmė ir formų daryba aptariama naujoje akademiko Zigmo Zinkevičiaus knygoje. Kalbininkas kelia ir savo teorijas.
Pasak autoriaus, Lietuvos vardo kilme domimasi seniai. XV–XVII a. paplitus romantiškajai lietuvių kilmės iš romėnų teorijai, buvo manoma, kad žodis Lietuva yra iškraipyta L`Italia, nes tikėta, kad lietuviai, kaip ir romėnų palikuonys, yra atsikėlę iš Italijos.
Vėliau buvo prisigalvota visokių fantastiškų Lietuvos vardo kilmės aiškinimų: esą jis kilęs iš legendinio Vaidevučio sūnaus vardo Litalanus. Lietuvos vardą imta sieti ir su lotynų kalbos žodžiu „litus“ („jūros pakraštys“).
Nusivylus ieškojimu svetimose kalbose imta žodį Lietuva kildinti iš lietuvių kalbos žodžio „lietus“. Tačiau tai vis liaudiški Lietuvos vardo kilmės aiškinimai.
Akademikas Z. Zinkevičius savo knygelėje, kurią išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, apibendrina ir mokslines Lietuvos vardo kilmės teorijas, svarsto jų pagrįstumą, kelia savas.
Pasak mokslininko, vedinys „Lietuva“ atsirado greičiausiai Rytų baltų epochoje. Kokia buvo pirmykštė priesagos –uva reikšmė, irgi neaišku. Galbūt artima priesagos –ava reikšmei, rodančiai „ko nors sankaupą“ (plg. broliava – „brolija“).
Pradžioje Lietuva buvo tik sritinis, vienos lietuvių gyvenamos „žemės“ pavadinimas, tačiau jungiantis lietuvių gentims į vieną valstybę jis vis plito, kol pagaliau tapo didelės įvairiatautės valstybės pavadinimu.
2005 m. išleistoje Z. Zinkevičiaus studijoje „Lietuvių tautos kilmė“ autorius daro vieną iš svarbiausių išvadų – lietuvių tautos kilmė labai glaudžiai susijusi su kalbos kilme.
Sausio pradžioje paminėjęs 85 metų jubiliejų, profesorius Z. Zinkevičius dar turi daugybę ateities sumanymų, kai kurie įgyvendinami. 2009 m. išleistas didelis Z. Zinkevičiaus viso gyvenimo darbas „Lietuvių asmenvardžiai“. Tai, kas nepateko į šį veikalą, bus sudėta į netrukus turinčią pasirodyti knygą „Krikščionių vardyno kelionė į Lietuvą“. Spaudai parengta ir knyga „Lietuvių pavardės Suvalkų-Augustavo krašto Lenkijoje pavardėse“.
Be daugelio knygų, Z. Zinkevičius yra šešių tomų veikalo „Lietuvių kalbos kilmė“ autorius, parašė „Lietuvių dialektologiją“, taip pat akademikas yra keturių tomų „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ atsakingasis redaktorius.
Už nuopelnus lietuvių kalbos mokslui Z. Zinkevičius yra pelnęs daug svarių apdovanojimų, kalbotyros premijų, tapęs Lietuvos ir užsienio mokslo akademijų nariu, aukštųjų mokyklų garbės daktaru.
S. Mažeikos/BFL nuotr.
Nuotraukoje: Akad. prof. habil. dr. Z. Zinkevičius
