Apklausos apie žemės ūkio politiką rezultatai

Autorius: Data: 2011-11-10 , 09:56 Spausdinti

2011 m. spalio 7-17 d. buvo atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa, siekiant išsiaiškinti požiūrį į kaimo, žemės ūkio problemas bei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą bendrai.

Į klausimą „Kokios yra perspektyviausios ekonomikos šakos Lietuvoje?“ 45% respondentų paminėjo žemės ūkį ir 33% aukštųjų technologijų pramonę (kitos septynios šakos buvo minimos žymiai rečiau). Žemės ūkio prioriteto minėjimas tarp miesto ir kaimo žmonių praktiškai nesiskyrė (atitinkamai 44% ir 47%), o aukštąsias technologijas žymiai dažniau minėjo miestiečiai (41%) (palyginimui, kaimo žmonės – 16%). Aukštąsias technologijas taip pat dažniau minėjo jaunimas, turintys aukštąjį išsilavinimą, aukštesnių pajamų grupė. Žemės ūkio prioriteto atžvilgiu šie skirtumai nebuvo itin dideli.

Į klausimą, kodėl ekonominė krizė mažiausiai palietė žemės ūkį, dažniausiai buvo pasirenkami atsakymai „sėkmingas ES skiriamų lėšų panaudojimas“ (54%) ir „Lietuvos ūkininkų pastangos“ (40%). Skirtumai tarp miesto ir kaimo gyventojų nėra žymūs.

Respondentams buvo pateiktas atviras klausimas apie aktualiausias Lietuvos kaimo problemas. Daugiausia spontaniškai buvo minima bedarbystė – 50% (kaimo respondentai šią problemą minėjo dažniau – 74%). Antroje vietoje buvo nurodomas girtavimas – 21%. Šios problemos pirmose vietose buvo minimos ir 2009 m. spalį, o trečioje vietoje tuo laiku buvo nurodomos mažos supirkimo kainos – 17% (šiuo metu – 5%).

Buvo klausiama, kaip yra vertinama pastarojo meto žemės ūkio politika. Daugiau negu pusė respondentų (54%) neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Tačiau tarp turinčių nuomonę daugiau buvo tų, kurie teigiamai įvertino žemės ūkio politiką – 25% (kaime – 29%). Neigiamai vertino 20%.

Vertinant su žemės ūkiu susietų institucijų veiklą, buvo dvi institucijos, kurios buvo vertinamos greičiau teigiamai negu neigiamai: Žemės ūkio ministerija (27% ir 19%), NMA (22% ir 16%), ir dvi institucijos, kurios buvo vertinamos greičiau neigiamai negu teigiamai: Seimo kaimo reikalų komitetas (teigiamai 8%, neigiamai 23%), Žemės ūkio rūmai (teigiamai 14%, neigiamai 17%). Kaimo gyventojai žymiai geriau įvertino NMA (teigiamai – 37%).

Kalbant apie įvairius kaimo plėtros politikos aspektus, daugiausia buvo sutinkančių su teiginiais, kad turi būti skatinamas ekologinis ūkininkavimas – 83%, ūkininkams reikia mokytis kurti verslo planus – 83%, ūkininkaujant būtina laikytis griežtų aplinkosaugos reikalavimų – 79%, reikia skatinti dalį žemės apsodinti miškais – 76%, kad geriau būtų, jei žemės ūkio gamyba užsiimtų jaunesni ūkininkai – 70%. O daugiausia nesutinkančių buvo su teiginiu, kad naudinga atsisakyti žemės ūkio gamybos ir vietoje to gauti kompensacijas iš ES – 63% (nesutinka), skatinti, kad ūkininkai atsisakytų gamybos ir užsiimtų alternatyviom veiklom – 55% (nesutinka). Yra tam tikri skirtumai tarp miesto ir kaimo žmonių atsakymų. Mieste yra daugiau nepritariančių, kad reikia atsisakyti žemės ūkio gamybos ir gauti kompensacijas, kad maži ūkiai turi būti Lietuvos žemės ūkio pagrindas. Kaime yra daugiau pritariančių, kad ES aplinkos standartai yra per griežti Lietuvai.

Apie kaimo reikalus, kaimo plėtrą dažniausiai yra sužinoma iš TV žinių (78%). Po to seka specialios laidos per TV (43%, kaime – 51%), radijo laidos (41%). Lyginant su 2009 m., sumažėjo nacionalinių dienraščių vaidmuo – 25% (buvo 32%). Labiausiai yra pageidaujama gauti informaciją apie kaimą per TV žinias, specialias TV laidas, radijo laidas.

Per paskutines keturias savaites žiūrėjusių TV laidą, kur buvo svarstoma kaimo plėtra, buvo 35% respondentų (kaime tokių 41%), klausiusių radijo laidos apie kaimo plėtrą – 24% (kaime – 29%), kažką skaičiusių apie kaimo plėtrą – 27% (kaime – 35%).

Apie Kaimo plėtros 2007–2013 m. programą žino ir šiek tiek žino 57% gyventojų (kaime – 74%), 2009 m. tyrime tokių buvo 61%.

37% respondentų nurodė, kad jiems pakanka informacijos apie KPP, nepatenkintų respondentų dalis siekia 15%. 2009 m. atitinkami skaičiai buvo 31% ir 19%, t. y. informacijos pakankamumas padidėjo.

Labai svarbus klausimas yra apie paramos skirstymo skaidrumą/ efektyvumą. Jeigu 2009 m. 10% nurodė, kad parama skirstoma skaidriai/ efektyviai, tai 2011 m. tokių yra jau 17%. Neskaidrumą 2009 m. minėjo 49%, o 2011 m. – mažiau – 36%. Geriau skaidrumą/ efektyvumą vertina kaimo žmonės – 23% nurodė, kad parama yra skirstoma skaidriai.

Dauguma respondentų teigia, kad Lietuvos žmonės jau pajuto KPP naudą – 59% (kaime – 69%). Panašus skaičius buvo ir 2009 m. (57%). Naudos iš KPP ateityje taip pat tikisi dauguma – 56%.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Žemės ūkis , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra