Apie sudilusius valdančiųjų reveransus lygybei ir solidarumui

Autorius: Data: 2013-10-04, 09:30 Spausdinti

Seimo daugumos sprendimai dėl atlyginimų didinimo 60-čiai tūkstančių daugiausiai uždirbančių valstybės tarnautojų, užribyje paliekant mokytojus, policininkus ir kitus sunkiai valstybei dirbančius žmones, stebina tik iš pirmo žvilgsnio. Kaip „socialdemokratai“, kurie vien jau pagal partijos pavadinimą privalo kovoti už socialinę lygybę ir solidarumą, galėjo priimti tokį cinišką, jokiu socialiniu teisingumu net nekvepiantį sprendimą? Atotrūkis tarp pažadų ir sprendimų, deja, gana dėsningas.

Ir vėl aplinkybių auka?

Progresinis viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų mažinimas krizės metu, kai algos žymiau sumažintos tiems, kurie uždirba daugiau, Lietuvoje nebuvo nei unikali, nei pati griežčiausia taupymo priemonė ES. Štai Estijoje valstybės tarnautojų atlyginimai per krizę mažinti 10 proc., o ministrų – 20 proc. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau. Tai natūralu, nes tokiu būdu siekta paskirstyti krizės naštą, kad taupymas būtų kuo mažiau skausmingas. Juk uždirbančiam 1800 Lt algos sumažinimas 200 Lt yra skaudesnis nei 500 Lt tam, kuris gauna 5000 Lt.

Vyriausybės pozicija dėl atlyginimų atstatymo šiandien atrodo maždaug taip: valdančiosios daugumos rankos surištos Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo ir galimybės priimti kitokių nutarimų nėra. Tačiau tokia laikysena tiesiog neatitinka tiesos. KT sprendimus priima tik konkrečiu jiems suformuluotu klausimu ir nepateikinėja pasiūlymų, kaip reikėtų įgyvendinti KT sprendimus. Vargu ar KT norėjo akcentuoti, kad atlyginimai šiandien turi būti didinami išimtinai tik teisėjams, specialiųjų tarnybų, krašto apsaugos, kalėjimų darbuotojams, viceministrams ir Seimo narių padėjėjams. Ir jokiu būdu ne mokytojams, gydytojams ar policininkams. Tai padarė Vyriausybė, nors KT buvo suteikęs tris mėnesius laiko rasti protingam sprendimui.

Tad valdančiosios daugumos prisiimtas aplinkybių aukos vaidmuo („KT liepė ir mes neturime kur dėtis“) rodo tik viena: žvelgti į KT sprendimą grynai kaip į formalų reikalavimą jiems – paprasčiausiai patogu ir priimtina.

Liūdniausia, kad tokiu pačiu – aplinkybių aukos – vaidmeniu Vyriausybė sugeba prisidengti ir kitose srityse: pradedant šilumos kainomis, baigiant atliekų rūšiavimu. Įsipareigojimai ir pažadai nuosekliai nevykdomi arba atidėliojami, visuomet randant „objektyvių aplinkybių“, kurios tam kliudo.

Programa vienokia, darbai – kitokie

Viskas atrodo dar keisčiau, kai atsiverti šios Vyriausybės programą ir paskaitai, kas joje deklaruojama. Tokiame kontekste puikiai atsiskleidžia, kiek iš tiesų socialdemokratams rūpi socialinis teisingumas.

2012 m. gruodžio 13 Seimo patvirtintoje programoje įsipareigojama atsigaunant ekonomikai nuosekliai didinti viešojo sektoriaus, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus. Taip pat – keisti įstatyminę bazę, siekiant, kad sumažėtų darbo užmokesčio skirtumas viešajame sektoriuje tarp vadovų ir mažiausią darbo užmokestį gaunančių darbuotojų. Toje pačioje programoje numatyta užtikrinti, kad vidutinis mokytojo darbo užmokestis būtų aukštesnis už šalies darbo užmokesčio vidurkį, o gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestis užtikrintų jų apsisprendimą dirbti Lietuvoje.

Nepaisant šių gražių tikslų, praėjusią savaitę Seime sprendžiant dėl konservatorių siūlomo kompleksinio KT nutarimo įgyvendinimo paketo, kuris numatė mažesnius atlyginimų koeficientus, bet didesnį bazinį pareiginės algos dydį (taip atlyginimų didinimas būtų solidaresnis – kainuotų mažiau ir paliestų kur kas didesnį ratą žmonių) socialdemokratų socialinio teisingumo jausmas kažkur išgaravo: dėl koeficientų nebalsuota, o pasiūlymas didinti bazinį atlyginimą atmestas. Kartu su tarnautojų algomis didinti biudžetinių įstaigų (pavyzdžiui, mokytojų) darbo užmokestį bei pensijas taip pat atsisakyta.

Kur dingo vyriausybės programoje „apdainuotas“ skurdo ir socialinės atskirties mažinimas, prielaidų realiam darbo užmokesčiui šalies ūkyje didėti kūrimas? Juk tai valdantieji įvardijo kaip vieną iš svarbiausių savo darbo prioritetų. Toks įspūdis, kad realioje veikloje ne tik neįgyvendinami vyriausybės deklaruojami uždaviniai, bet viskas daroma netgi priešingai. Apskritai kyla abejonių, kiek kairumo dar liko kairiųjų vyriausybėje.

Dar sykį apie kaimynus

Viešojo sektoriaus atlyginimų atstatymas krizei pasibaigus yra normalus procesas. Latvijoje sprendimai dėl pirmojo pokrizinio biudžeto pernai priimti stengiantis užtikrinti nuoseklų ir sąžiningą atstatymo procesą. Valstybinių įmonių (tokių kaip LatvEnergo, Latvijos geležinkelių ir Latvijos valstybinės miškų administracijos) vadovų mėginimai užbėgti šiam procesui už akių triskart pasididinant atlyginimus buvo atšaukti dar iki prasidedant plačiai visuomenės diskusijai.

Tai liudija, kad diskusijos, kaip grįžti į prieškrizinę padėtį, yra normalus dalykas. Neišvengiami ir įvairūs iššūkiai bei kliūtys. Tačiau taip pat akivaizdu, jog tereikia tik neapsimestinio noro ir bus galimybė rasti sprendimus, kurie būtų tiek teisiškai pagrįsti, tiek socialiai solidarūs.

Apibendrinant analogiškus procesus Lietuvoje, rezultatas kol kas toks: būdas, kuriuo valdantieji nutarė įgyvendinti KT sprendimą ir atstatyti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus yra formalus. Dar daugiau – jis kuria papildomas įtampas visuomenėje. Tuo metu sprendimai dėl realaus atlyginimų didėjimo ir socialinės atskirties mažinimo buvo atidėti neapibrėžtam laikotarpiui.

Taigi, panašu, jog kol kas valdančiųjų žadėtos politikos, kurioje „svarbiausia – žmogus“ rezultatai – nuliniai. Tačiau akių dūmimo ir populizmo apie sunkią dalią dirbti išsijuosus, kad būtų „ištaisytos“ konservatorių vyriausybės klaidos – pakanka. O taisyti yra ką: reikia ir algas sau pasididinti, kurios taip gėdingai buvo sumažintos beveik perpus, ir lojalių tarnautojų tinklu pasirūpinti (kompetencija čia nėra labai svarbi), juk netrukus atkeliaus naujosios ES finansinės perspektyvos milijardai, ir tinkamu kalbėjimu viešojoje erdvėje apie savo vargus bei darbą žmonėms pasirūpinti. O ką dar kalbėti apie artėjančius Prezidento rinkimus. Juos laimėti reikia trūks plyš, nes dabar – itin nepatogu netrukdomai elgtis taip, kaip norisi.

Mindaugo Mikulėno piešinys

http://morkunaite.wordpress.com/

EP: Radvilė Morkūnaitė , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra