Apie „riaušių kėlimą“ per gėjų eitynes ir pareiškimus dėl tautiškumo

Autorius: Data: 2013-09-11, 09:33 Spausdinti

Neseniai Seime įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Tautininkų sąjungos vicepirmininko Kazimiero Uokos spaudos konferencija, kurioje buvo pateikta naujausia informacija apie baudžiamąją bylą dėl „riaušių kėlimo“ per gėjų eitynes 2010 metais. Spaudos konferencijoje pasisakyta ir dėl Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus pareiškimų apie kovą su tautinėmis partijomis ir apie „europietiškumo“ sampratą.

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo Seimo narys, Lietuvos Sąjūdžio tarybos narys Rytas Kupčinskas, Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila, tautotyrininkas prof. Romualdas Grigas.

K. Uoka priminė, kad po trejų metų atnaujinta byla dėl „riaušių“ kėlimo per gėjų eitynes. Jis teigia: „Tai, kad byla atnaujinta po trejų metų, rodo, kad yra kažkokios jėgos, kurios nori Lietuvą stebėti per padidinamąjį stiklą šituo požiūriu, prisiminti senus ir naujus įvykius, kurie įvyko per šių metų gėjų eitynes.“

Tautininkų sąjungos pirmininkas G. Songaila perskaitė Tautininkų sąjungos pareiškimą „Dėl Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Kazimiero Uokos persekiojimo ir dėl būtinybės vienytis prieš naujovišką persekiotojų „europietiškumą“.

Akademikas R. Grigas mano, kad „gėjų judėjimas traktuotinas kaip politinis judėjimas, kaip kosmopolitizmo šauklys, kadangi matome gėjų suaktyvėjimą visoje Europoje. Jei prisiminsime Lisabonos sutartį, kurioje numatoma gesinti tautiškumą ir nacionalines vertybes, tai gėjų kolona yra pati organizuočiausia ir labiausiai remiama. <…> Visų partijų programose yra tautinių interesų ir tautinės savivokos, o pas gėjus šito elemento nėra. Traktuokime šitą problemą plačiau ir neapsiribokime tik kaip lytinių žmogaus teisiu demonstravimu“.

Seimo narys, ilgametis Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas R. Kupčinskas atkreipė dėmesį į nepagarbų teisėsaugos elgesį su Lietuvai nusipelniusiais žmonėmis. „Su mūsų Kovo 11-osios akto signatarais panašūs dalykai nutinka ne pirmą kartą. Turbūt pamenate, kaip buvo keliamos bylos Bronislovui Genzeliui, Romualdui Ozolui. <…> Negerbiami ir Seimo nariai. Kai buvo keliama baudžiamoji byla, K. Uoka tuo metu buvo Seimo narys. Lietuvos respublikos Konstitucijoje ir Seimo statute teigiama, kad Seimo nario asmuo neliečiamas, o asmenys ir pareigūnai, trukdantys Seimo nariui vykdyti savo įgaliojimus, besikėsinantys į jo, kaip tautos atstovo, gyvybę, sveikatą, garbę ir orumą, atsako pagal įstatymus. Kalbant apie tas eitynes, tai vieni Seimo nariai lygesni už kitus. Vieni gali įeiti į eitynių zoną, o kitiems, pavyzdžiui, K. Uokai – ne“.

G. Songaila pakomentavo per šių metų gėjų eitynes įvykusį nemalonų incidentą, kai kartu su mons. Alfonsu Svarinsku Katedros aikštėje besimeldusiems žmonėms Olandijos pilietis parodė nuogą užpakalį. „Pasturgalio parodymas Katedros aikštėje nesusiveda vien į gėjiškos ideologijos propagandą. Ir net nesusiveda vien į tyčinį ketinimą įžeisti kitaip manančius ar net kitokias religines pažiūras turinčius. Tai veiksmas, siekiantis paniekinti mūsų valstybę. <…> Simboliškai tą pasturgalį galime matyti ir kitur. <…> Užsienio šalių ambasadoriai neturėtų dalyvauti tokiose eitynėse, kur kritikuojama mūsų šalies santvarka, Konstitucija, jos normos ir vertybės, juo labiau propaguojančiose sutrikusios lytinės orientacijos gyvenimo būdą.“

Spaudos konferencijos dalyviai pasisakė ir dėl Lino Linkevičiaus netinkamumo būti Užsienio reikalų ministru. Jis neseniai viešai pareiškė, kad reikia nuslopinti tautines partijas. Pavadino jas radikaliais, nacionalistiniais junginiais.

G. Songaila: „Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasižymėjo tokiu keistu pareiškimu, demonstruojančiu „toleranciją“, kad visi tie, kurie nepritaria Europos Sąjungos vienybės idėjai, turi būti slopinami.“

R. Grigas: „Mūsų valstybėje susiklosto labai keista situacija, kai nuolat matome demokratijos principų pažeidimą. Iš vienos pusės mūsų vadovai deklaruoja demokratinę valstybę ir toleranciją. Bet šiuo atveju tolerancija įvairiems reiškiniams pagrįsta pasityčiojimu iš piliečių pozicijos, iš pačios demokratijos. Tie faktai ir įvykiai kelia dideles grėsmes ir veda prie susipriešinimo. Tai rodo, kad mes neturime vienijančios idėjos. <…> Jei atsisakome tautiškumo, tai atsisakome dvasinės kultūros. Pasaulis įvairus ir įdomus savo tapatybėmis, savo įvairove. Bet jeigu net viešai pasisakoma, kad reikia slopinti tas grupes, tuos nacionalinius judėjimus, politinius, kultūrinius ar sportinius, kurie atstovauja ir akcentuoja tautinę tapatybę, čia jau yra civilizacijos grimasa. Tos civilizacijos, kuri nežinia kur eina. Apmaudu, kad kai kurie Lietuvos vadovai prisijungia prie tokio klaikaus, nesuprantamo judėjimo ir tuo pačiu skatina sąmoningesnį, protingesnį jaunimą trauktis iš Lietuvos.“

Seimo narys R. Kupčinskas priminė, ką deklaruoja mūsų šalies įstatymai ir kokiu pagrindu lietuviai kovojo už savo šalies nepriklausomybę. „Atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę, jinai buvo atkurta etninėse žemėse ir tautiniu pagrindu. Mūsų Konstitucijoje kalbama apie tai, kad mūsų valstybę kuria tauta ir suverenitetas priklauso tautai, kalbama apie tautines vertybes, apie svarbiausią mūsų kultūrinę vertybę, t. y., lietuvių kalbą. Keista, kad ministras Linas Linkevičius, šių metų pavasarį nuvažiavęs į Varšuvą, atsiprašinėjo už tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2010 m. kovo mėnesį priėmė nutarimą saugoti lietuvių kalbos fundamentinį komponentą, mūsų nacionalinę vertybę – lietuvišką raidyną. <…> Kalbant apie Europos vienybę, tai ji kaip tik ir galėtų pasireikšti tautinių valstybių sąjungoje, kai išsaugomos tautinės vertybės, kalba, kiekvieno išskirtinumas, išreiškiamas toje demokratinių tautų vienovėje.“

Seimas , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra