Apie muziejininką Vingaudą Baltrušaitį

Autorius: Data: 2013-03-14, 13:15 Spausdinti

Apie muziejininką Vingaudą Baltrušaitį

Inga LEVICKAITĖ, Janina SAMULIONYTĖ, Lietuvos liaudies buities muziejus, Rumšiškės

Kolega Vingaudas Baltrušaitis – tikras zanavykas, kilęs iš Savalkų kaimo (Griškabūdžio ap., Šakių r.), tačiau gimęs Zyplių dvare įrengtoje ligoninėje. Kaip pats sako, jam pasisekė, nes gimė dar ne kolūkiečių, bet valstiečių šeimoje. Tėvelis Bronius – savamokslis veterinaras, o mama Agota šeimininkavo namuose. Prieš karą šeima turėjo 11,5 ha aukščiausios kategorijos labai derlingos žemės.

Šeimoje augo 11 metų vyresnis brolis Algimantas (g. 1938 m.). Retą Vingaudo vardą jaunėliui išrinko mama, o krikštijo ilgametis Griškabūdžio klebonas Juozapas Vaičaitis, poeto Prano Vaičaičio brolis. Vingaudas mokėsi Griškabūdžio vidurinėje mokykloje. Nuo šeštos klasės domėjosi kraštotyra, rinko etnografinę medžiagą. Labai džiaugiasi, kad nuo penktos iki vienuoliktos klasės auklėtoju buvo vertėjas ir poetas Arvydas Galginas, iš vokiečių kalbos išvertęs 16 knygų. Bendravimas su juo Vingaudui buvo dvasinio tobulėjimo šaltinis.

1968 m. įstojo į Vilniaus universitetą, istorijos fakultetą, istorijos specialybę. Pirmajame kurse Vingaudą išrinko į istorijos ir kraštotyros būrelio tarybą. Tai lėmė posūkį į etnografiją. Po pirmo kurso pradėjo važinėti į etnografines ekspedicijas. Pirmoji ekspedicija, kuriai vadovavo etnografas Izidorius Butkevičius, buvo į Žemaitiją ir Mažąją Lietuvą. Vingaudas taip pat buvo ir vienas iš garsaus kraštotyros klubo „Ramuva“ organizatorių, skaitė pranešimus studentų mokslinėse konferencijose Leningrade ir Petrozavodske. Diplominio darbo tema – „Lietuvių liaudies etiketo bruožai“.

1970 m. Vingaudas suorganizavo 14 žmonių grupę eksponatams būsimam kalbininko Jono Jablonskio muziejui Rygiškių kaime Griškabūdžio apylinkėse rinkti. Eksponatų rinkimo pradžiamokslį suteikė žymus etnologas Vacys Milius. Įdomu, jog Rygiškiuose Vingaudas klausinėjo pateikėją Saliamoną Tutlį, kurį vaikystėje klausinėjo ir žymus kalbininkas Jonas Jablonskis. Išlikę Vingaudo ekspedicijos dienoraščiai, surašyti mokykliniuose sąsiuviniuose, iš kurių galima sužinoti, kad pirmąją dieną būsimam muziejui buvo surinkta net 50 eksponatų. Iš šios ekspedicijoje dalyvavusios grupės net penki žmonės tapo muziejininkais. Praėjus beveik 40 metų, 2012 m., Vingaudas naujai įrengė J. Jablonskio muziejaus stubos interjero ekspoziciją.

Lietuvos liaudies buities muziejuje Vingaudas dirba nuo 1973 m. kovo pirmos dienos. Čia pateko dar bestudijuodamas, V. Miliaus iniciatyva. Pradėjo dirbti Buities skyriuje. Iš trijų galimų tyrimo ir darbo temų pasirinko temą apie baldus, patalpų apšvietimo priemones ir laikrodžius. Muziejuje pateko į patį darbų sūkurį. 1973 m. prasidėjo interjero ekspozicijų kūrimas. Paaiškėjo, kad labai trūksta eksponatų. Vingaudas pasakoja, kad vieną dieną ruoši ekspoziciją, pamatai, kad trūksta būtiniausių baldų, tuomet kitą dieną sėdi į sunkvežimį ir važiuoji jų ieškoti po Lietuvą. Vingaudas įrengė visas iki šiol veikiančias muziejaus baldų ekspozicijas. Darbo pradžioje muziejaus fonduose tebuvo keliasdešimt baldų, o dabar 4112, iš kurių 988 yra ekspozicijose.

Dar viena Vingaudo domėjimosi ir tyrinėjimo sritis – Mažoji Lietuva. Ja susižavėjo studijų metais po pirmosios ekspedicijos 1969 m. Muziejui parvežė sodybą iš trijų trobesių (stubos, tvarto ir daržinės) iš Vabalų kaimo (Šilutės r.). Vingaudas džiaugiasi, kad pavyko atkurti sodyboje gyvenusių Skrabų ir Gerulių šeimos istoriją. Surinkti eksponatai, nuotraukos, užrašyti prisiminimai. Sodybą kiekvienais metais apsemdavo potvyniai, kurie trukdavo iki 70 dienų per metus. Šeimininkei Ertmutei Gerulytei tekdavo miegoti ant stubos aukšto, o pašerti gyvulių ji į tvartą plaukdavo valtimi. Nepaisant to, nenorėjo atiduoti sodybos muziejui. Kaip sako Vingaudas, sodybos patekimo į muziejų istorija verta atskiro romano… Ji pastatyta buvusioje pelkėje, kur einant žemė siūbuodavo po kojomis. Kelio pakraščiuose pelkininkai pasodindavo medžius, krūmus, kad šaknys sutvirtintų kelią. Keliant į muziejų, visus sodybos pastatus iki pagrindinio kelio teko vežti arkliu…

Muziejaus parodų salėje 2003 m. Vingaudas surengė parodą „Su šviesa į šviesą“, o 2012 m. – parodą „Kai aš mažas buvau“, kuri veiks ir šiais metais. 2009 m. muziejaus Obelinės klėtyje įruošė edukacinę tapytų baldų parodą. Muziejuje jis taip pat organizavo renginius „Senųjų automobilių paroda ir šventė“ (1986 m.), „Zanavykų dienas“ (1992 m. ir 1997 m.), „Bėrą žirgelį pasibalnojau“ (1991-1993 m.), pirmąsias karietinio važiavimo varžybas (1992 m.).

Vingaudas dalyvavo begalėje ekspedicijų: organizuotose muziejaus, Kraštotyros draugijos. Net į 19 ekspedicijų vyko su „Ramuva“ (iš organizuotų 28). Jose rinko eksponatus, etnografinę medžiagą. „Ramuvos“ ekspedicijose vadovavo dailininkų grupei. Taip daugiau nei 5 tūkst. piešinių ir brėžinių pateko į muziejaus archyvą. Nuo pat įkūrimo bendradarbiauja su „Versmės“ leidykla, yra knygos apie Griškabūdį sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius. Verta paminėti, kad Vingaudas organizavo ir vadovavo keturioms respublikinėms ekspedicijoms: Žaslių (1991 m.), Griškabūdžio (1992 m. ir 2001 m.), Rumšiškių (2002 m.).

Ekspedicijose buvo sutikta daug nuostabių žmonių. Labiausiai Vingaudui įsiminė pateikėjas Juozas Laurinaitis iš Auksučių kaimo (Šakių r.). Jis pateikė žinių apie jau seniai išnykusius Suvalkijos gatvinius kaimus, buitį. Kitas įsiminęs pateikėjas – batsiuvys Bronislovas Juodaitis iš Griškabūdžio kaimo, galėjęs pasakoti įvairiausiomis temomis. Pas iškalbingus Alkos kaimo (Plungės r.) gyventojus Jocius Vingaudas ekspedicijoje praleido beveik visą savaitę. Savaitę klausinėjo lietuvininkę Ievą Gižytę iš Drevernos (Klaipėdos r.). Kolegos pas ją pakliūti jau nebegalėjo… Dieveniškių ekspedicija vyko 1991 m. sausio mėnesį, spaudžiant 25 laipsnių šaltukui. Nuo pat pirmos dienos ekspedicijos dalyvius po visus kaimus lydėjo sovietų užimtos televijos, vadinamosios „kaspervizijos“ žurnalistai, nes muziejininkai ne tik rinko etnografinę medžiagą, bet ir agitavo, kad referendume žmonės balsuotų už nepriklausomą Lietuvą.

Vingaudas parašė daugiau kaip 60 straipsnių regionams skirtoms monografijoms. Pirmas straipsnis „Žiūrų kaimo dainininkai Vilniuje“ buvo atspausdintas „Kraštotyroje“ 1971 m. Kiti straipsniai: „Baldai“ („Lietuvininkų kraštas“, 1995 m.), „Žemaitiškos trobos interjeras“ („Plateliai“, 1999 m.), „Zanavykų patalpų apšvietimo priemonės“ („Lietuvos lokaliniai tyrimai, I dalis“, 2011 m. ) ir t. t. Su Lina Žižliauskaite 2006 m. išleido „Kaišiadorių etnografinį žodynėlį“.

Laisvalaikiu Vingaudas domisi politika. Aktyviai dalyvavo įkuriant trečią Lietuvoje (po Vilniaus ir Kauno) Sąjūdžio grupę Rumšiškėse 1988 m. birželio 24 d. Iki šiol yra Kaišiadorių r. Sąjūdžio tarybos pirmininkas. 1997-2000 m. buvo Kaišiadorių r. tarybos nariu.

Vingaudo žmona Erika taip pat dirba Liaudies buities muziejuje vyresniąja muziejininke. Šeimoje užaugo du vaikai: Gabija ir Marius. Vingaudas turi penkis vaikaičius: Roką, Augustę, Emilį, Benediktą ir Pijų.

Nors Vingaudas nepriklausomos Lietuvos laikais ir atsiėmė tėvelių žemę, bet joje neūkininkauja – tebearia etnografijos dirvonus. Labai myli arklius. Namiškiai juokauja, kad joti turbūt išmoko anksčiau negu vaikščioti. Rumšiškėse Vingaudas devynerius metus augino žemaitukų veislės kumelę Kaštonę. Dar vienas didelis pomėgis – sodininkystė.

Baigiant norėtųsi pacituoti Vingaudo mėgiamą pasakojimą apie suvalkiečius. Sintautų ekspedicijoje 1987 m. dvi lituanistės studentės užrašinėjo tautosaką. Kai prabuvo šeimininkų namuose daugiau kaip pusdienį, ruošėsi atsisveikinti. Tada šeimininkas pasiūlė pasivaišinti obuoliais. Kuklios studentės pasiėmė po vieną obuolį. Šeimininkas suvalkietis ir sako: „Imkite daugiau. Kiba du“.

Nuotraukoje: V. Baltrušaitis su kolegomis 2012 m. atidarant parodą „Ir aš mažas buvau“

Voruta. – 2013, liep. 20, nr. 15 (779), p. 11.

Liaudies buities muziejus , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra