Apie moterų pavardes
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti
Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS, www.voruta.lt
Pastaruoju metu teko daug įsitraukti į lietuvių vardų ir pavardžių istorijos tyrimą. Parašiau knygą Lietuvių asmenvardžiai, kuri turėtų pasirodyti jau šiais metais. Įvairūs asmenys manęs dažnai teiraujasi, kaip žiūriu į neva moderniškas moterų pavardes Žvirblis ir Žvirblė vietoj Žvirblytė ir Žvirblienė. Iš anksto pasakysiu, kad su mažomis išimtimis – neigiamai. Ir štai dėl ko.
Iš senų laikų lietuviai paveldėjo aiškią ir labai patogią asmens įvardijimo sistemą. Žmogaus, kurio pavardė Žvirblis, dukterį vadindavo Žvirblytė, su mažybine priesaga, nes juk tai – mažas žmogus, dar vaikas. Vietoj priesagos -ytė tam tikrais atvejais dėdavo -aitė, -ūtė, -ikė ir kt. priesagas, kurių pirmykštė reikšmė taip pat buvo mažybinė. Suaugusi Žvirblytė virsdavo Žvirblė. Taip vietomis pasakoma ir dabar. Tačiau plačiai tokia vartosena neįsigaliojo, nes forma Žvirblė ilgainiui gavo senmergės reikšmę.
Kai Žvirblytė (Žvirblė) ištekėdavo, ji gaudavo vyro pavardę su priesaga –ienė (vietomis –uvienė), taigi už Karvelio ištekėjusi virsdavo Karvelienė. Jos nevadindavo Karvelė, nes nebereikėjo nurodyti moters subrendimo, juk tai jau ištekėjusi moteris, taigi žmona. Pasakydavo Karvelė (su -ė iš vyro pavardės!) tik pašaipiai, paprastai, jeigu moteris būdavo laisvo elgesio, kaip liaudis sakydavo, paleistuvė. Taip ir dabar vietomis tebesakoma.
Analogiškai būdavo daroma ir su vyriškomis pavardėmis. Žvirblio sūnų vadindavo Žvirblytis (Žvirblaitis ar pan.), o kiek ūgtelėjusį – daug kur Lietuvoje – Žvirbliokas. Vedęs sūnus gaudavo tėvo pavardės formą (taigi Žvirblis), nes nuo tos formos turėjo būti daromas vaikų įvardijimas. Pas mus, kaip ir daugelyje pasaulio kraštų, yra vyriškoji (ne moteriškoji) palikuonių įvardijimo linija.
Kartais išgirstame, kad moterys ima vartoti vyriškąją pavardės formą, pvz, Žvirblis vietoj Žvirblytė ar Karvelis vietoj Karvelienė. Čia jau visai negerai. Taip daryti neleidžia lietuvių kalbos sistema, skirianti daiktavardžių giminę galūnėmis, be to, tokia vartosena yra nelogiška. Ji ir nepatogi, nes netobula. Man pačiam teko atsiprašyti vieno žymaus vokiečių mokslininko, kai jį supainiojau su tą pačią pavardę turinčia moterimi. Užsieniečiai baltistai ne kartą man yra išreiškę susižavėjimą tobula lietuvių asmens įvardijimo sistema. O mes, pamėgdžiodami svetimuosius, jos kratomės!
Kebliau su galūnėmis -ė tipo moteriškosiomis pavardėmis. Tokios pavardės kaip Žvirblė „Žvirblytė“, daromos iš tėvo pavardės, lietuvių antroponimikos dėsniams neprieštarauja. Kitas klausimas, ar tikslinga jas vartoti. Be to, negalima pasakyti Karvelė „Karvelienė“ – kai moteriškoji pavardė su galūne -ė daroma iš vyro pavardės – tipo pavardes. Jų daryba kertasi su lietuvių antroponimijos raida. Jos tarmėse turi neigiamą reikšmę. Tokių pavardžių vartoti nepatartina.
Kokia išeitis? Labai paprasta. Nereikia drausti moterims netinkamai vadintis. Juk tuo atveju jos vis tiek taip vadinsis. Tačiau būtina, kad jos žinotų, jog netinkamai elgiasi. Tegu pati moteris nusprendžia, ar verta jai sudarkyti savo pavardę, vadintis Karvelė vietoj Karvelienė tik dėl to, kad iš pavardės nebūtų aišku, jog ji yra ištekėjusi. Be to, tasai aiškumas apgaulingas. Jeigu pavarde Karvelė pasivadinusi moteris turi vyrą Karvelis, vis tiek aišku, kad ji ištekėjusi. Tai – stručio metodas slėpti galvą smėlyje. Daugiau nieko.
Beje, lietuvių asmens įvardijimo sistema išsirutuliojo savarankiškai, ji nepatyrė lenkų kalbos įtakos, kaip kartais klaidingai manoma. Kas kita patys asmenvardžiai, kurie buvo amžiais nuolat lenkinami, slavinami, vokietinami ar kitaip perdirbinėjami, daugiausiai svetimųjų administracijos.
Voruta. – 2009, bir. 20, nr. 12 (678), p. 1, 16.
Komentarai
Naujienos
-
Viduramžių Japonijos elitinė kovotojų klasė – samurajai
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
Lietuva
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Akad. Zigmas Zinkevičius. Apie tautovardį „Baltarusija“
~ Lietuva - Baltarusija, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Zinkevičius Zigmas
2019-11-17, 19:35
-
Dar kartą apie kunigaikščio Netimero vardo pėdsakus Augustavo apylinkėse
~ Istorija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Zinkevičius Zigmas
2019-08-26, 14:40
-
Zigmas Zinkevičius. Lietuviškas paveldas Suvalkų ir Augustavo krašto Lenkijoje pavardėse
~ Kultūra, Zinkevičius Zigmas
2019-06-10, 15:33
-
Akad. Zigmas Zinkevičius. Apie Lietuvai daug nusipelniusį islandų kalbininką Jorundurą Hilmarssoną
~ Zinkevičius Zigmas
2019-03-10, 11:40
-
Įžymiausio Lietuvos kalbininko atminimui. Zigmas Zinkevičius (1925-01-04 - 2018-02-20)
~ In memoriam, Zinkevičius Zigmas
2018-02-22, 10:25