Apie lenkų švietimo Lietuvoje problemas

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Lenkijos Respublikos Seimo komisijų biuro biuletenio Nr. 1553/VI kad. santrauka ISSN 1230-7289
2008 11 20 dieną bendrame Lenkijos Seimo edukacijos, mokslo ir jaunimo bei Lenkijos ryšių su užsienio lenkais komitetų posėdyje išklausyta Lenkijos edukacijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministerijų informacija apie dabartinę Lietuvos lenkų švietimo situaciją bei apsvarstytas deziderato Nr. 3/2 projektas apie lenkų švietimo Lietuvoje problemas. Posėdyje dalyvavo Edukacijos ministerijos pasekretorė R. Marciniak ir specialistė Kristina Petri, Užsienio reikalų ministerijos atstovė Ana Pelka, Lenkų mokyklų Lietuvoje „Maciež školna“ pirmininkas Juzefas Kviatkovskis, „Vspulnota Polska“ pirmininkas Maciejus Plažynskis, Lenkijos generalinis konsulas Vilniuje Stanislavas Cygnarovskis ir kiti. Pirmininkavo Lenkijos Respublikos Seimo ryšių su užsienio lenkais komisijos pirmininkas, buvęs Lenkijos Seimo pirmininkas Markas Borovskis.
Sekretoriavo Lenkijos Seimo konceliarijos darbuotojos E. Mušynska-Jablonska, A. Osiak, R. Petrula, E. Voicechovska. Tekstas neautorizuotas. Biuletenį 2008-12-10 d. išleido Lenkijos Seimo leidykla.
Švietimo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo departamento Polonijos reikalų ir mokymo užsienyje skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Petri:
„Daugiausia remiamės informacija, suteikta mums „Maciež školna“ pirmininko Juzefo Kviatkovskio. Manau, kad jis galės suaktualinti duomenis, kurie pateikti rugsėjį. Mokslo metų pradžioje 10 % padidintas taip vadinamas „mokinio krepšelis“, tai turi pakankamą reikšmę užsienio lenkų mokykloms. […] Punktas, kuris mums visiems skaudus, elektrina, yra „Lietuvos lenkų švietimo strategija“, kurią Lietuvos Švietimo ministerija patvirtino nesuderinusi su lenkų tautine mažuma. Palaikome jos pastangas parengti naują „Strategiją“. Labai prašyčiau ponus Seimo narius palaikyti šį reikalą. Manau, kad toks bendras frontas labai padės plėtoti spaudimą lietuvių pusei, kad ta „strategija“ būtų suderinta ir pasirašyta“.
Labai dažnai atrodo, kad Lietuvos Švietimo ministerija lyg „išplauna“ situaciją. Taip buvo su Švietimo įstatymo 29 straipsniu, kurį priėmus būtų išbalansuota lenkų švietimo sistema Lietuvoje.“
LR Generalinis konsulas Vilniuje Stanislavas Cygnarovskis:
„Lietuvos valdžios leido, kad vystytųsi 120 mokyklų lenkų dėstomąja kalba sistema nuo nulio iki abitūros, o iš tiesų vienintelė jų svajonė yra sumažinti tą sistemą iki minimumo, ką draudžia Rėminė konvencija, arba iki mažumos gimtosios kalbos mokymo. Iš vienos pusės yra Lietuvos valdžios – kartoju, ne tik švietimo, kurios daro viską, kad maksimaliai apribotų tautinės mažumos valdymą – ne tik lenkų, nes panašias problemas turi rusų švietimas“. Iš kitos pusės yra lenkų tautinės mažumos žinomas susiorganizavimas, kuris atlieka švietimo darbą. „Įpratome kalbėti tai, kad lenkų švietimas Lietuvoje – investicija į kitų kartų ateitį. Tai yra tas, ką geriausio galima duoti vaikams, kurie bus išmokslinti, bus išlaikyta jų tautinė tapatybė, kurie gaus akiratį apie Lenkiją, jos istoriją, geografiją ir papročius […] Švietimo darbuotojai – tai vienintelė vieninga lenkų inteligentijos grupė Lietuvoje. Jeigu prie to pridėsime jų šeimas, giminių vaikus, kurie siunčiami į [lenkiškas] mokyklas, tai susidaro didžiulė ir vieningiausia, motyvuota, žinanti savo tautinę tapatybę visuomenė. Tuo pačiu metu ją traukia prie lenkybės ir veikti lenkų kultūros ir kalbos labui – daugiau kaip ketvirčio milijono lenkų visuomenės rėmuose. Po paskutiniųjų savivaldos ir Seimo rinkimų labai aišku, kad tai yra labiausiai išsilavinusi, veikliausia lenkų rinkėjų dalis, tuo pačiu tai yra kandidatai visur – kandidatai į lenkų savivaldybių deputatus, kandidatai į Seimo narius“.
Vilniaus švietimo, kultūros ir jaunimo komiteto vicepirmininkas (nuo 2000 m.), lenkiškų mokyklų mokytojų draugijos „Maciež školna“ pirmininkas (nuo 1993 m.), Lenkijos Respublikos karininko ordino kavalierius Juzefas Kviatkovskis:
„Gerbiamas pone pirmininke, ponai ministrai, gerbiami Seimo nariai. To dėka, kad Lenkijos Respublika neužmiršta savo tautiečių Vilnijoje, ten laikosi ir funkcionuoja lenkiškos mokyklos, 15 metų turime įtemptai kovoti dėl to, kad išlaikytume lenkiškas mokyklas. Turime apie jas statyti „gynybos mūrus“. Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija kuria netikrumą dėl lenkiškų mokyklų, kad nuo jų atbaidytų norinčius mokytis. Dažnai esame kritikuojami, kad dirbame nesilaikydami Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos norų ir planų. 1994 m. ši ministerija buvo nustačiusi, kad neleis, nespausdins pagrindinės mokyklos vadovėlių gimtąja kalba. 1998 m. lenkų kalbos egzaminas buvo išbrauktas iš privalomų egzaminų sąrašo. Buvo priimtas politinis sprendimas, kad lenkiškoje mokykloje sumažintų gimtosios kalbos vaidmenį. Prieš porą metų parengti 4 lenkiškos mokyklos modeliai Lietuvoje. Visi tie modeliai veda prie to, kad lenkiškai būtų mokoma tik pradinėje mokykloje. Pasiūlėme penktą modelį – tradicinės lenkų mokyklos modelį, kur visi dalykai dėstomi gimtąja kalba, o lietuvių kalba sustiprintai dėstoma nuo 1 klasės. Į Švietimo įstatymą norėjo įtraukti straipsnį, kuris įpareigotų lenkiškas mokyklas dalį pamokų dėstyti valstybine kalba. Nepavyko to padaryti iki rinkimų, nes Kirkilo vyriausybė atmetė tą paragrafą. Bet ministerija viliasi, kad pavyks tai padaryti prie naujos Vyriausybės. Po to eina lietuvių kalbos egzamino suvienodinimas. Gal tai yra iš dalies nesuprantama Lenkijai, Vakarams, bet Lietuvoje taip susiklostė, kad lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose buvo mokoma kaip valstybinė, o lietuviškose mokyklose kaip gimtoji. Lietuviškose mokyklose buvo ir yra dukart daugiau gimtosios kalbos pamokų negu lietuvių kalbos pamokų lenkiškose ar rusiškose mokyklose. Planuoja, kad tautinių mažumų mokyklų mokiniai neišlaikys valstybinės kalbos egzamino ir pereis į lietuviškas mokyklas. Lietuvoje tautinių mažumų mokyklos neturi lengvatų komplektuojant klases. Dėka pagalbos, plaukiančios iš Lenkijos Respublikos, dėka to, ką daro Senatas, „Vspulnota Polska“ (Lenkų bendruomenė) ir kitos fundacijos, valsčiai, parapijos, ambasada ir konsulatas Vilniuje, dabar turime tvirtą poziciją.“
Lenkijos URM atstovė Ana Pelka:
„URM užsiimu lenkų mažumos Lietuvoje klausimais. Leisiu sau pasakyti vieną mintį apie ką užsiminė p. Kviatkovskis. Man atrodo tai labai svarbu. Lietuvos valdžios (ir ne tik tai) pristato Latvijos modelį kaip tą, kuris yra geriausias. Labai svarbu yra tai, kaip tai priima ES. Birželio mėn. Osle įvyko konferencija, kurios organizatorius buvo Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos atstovas (ESBO). Atsiprašau, neatsimenu pavardės. Konferencijoje buvo ne tik Latvijos švietimo vadovai, bet ir parlamentarai, kurie smulkiai pristatė Latvijos švietimo reformos modelį kaip atnešusį sėkmę ir pasiteisinusį, nes leido integruoti rusų ir lenkų mažumas su latvių visuomene. Labai svarbu tai, kad toje konferencijoje dalyvavo ir lenkų atstovai, kurie teikė savo pasiūlymus, tačiau ESBO atstovas parėmė latvius ir pripažino, kad tai yra modelis, kurį ESBO tautinių mažumų biuro atstovas rekomenduoja visoms šalims. Lietuvos švietimo kontekste turime
galvoti apie tarptautinę įtaką. Reikia važinėti ir sakyti, kad nėra taip, kad Latvijos modelis tinkamas Lietuvos lenkams“.
Diskusijos pabaigoje URM atstovė Ana Pelka sakė: „Deja, neatsimenu, kuri tai direktyva, bet pasakysiu apie dar vieną svarbų dalyką, apie tai, kokį sekantį žingsnį įvykdė URM ministras Sikorskis. Neseniai p. Ministras URM įsteigė įgaliotinio tautinių mažumų klausimams biurą. Biurui vadovauja p. Ambasadorius Volonsievič. Tai yra ypatingai svarbus žingsnis, kadangi URM jau kuris laikas angažuojasi vykdant monitoringą svarbaus skundo pateikto Europos žmogaus teisių Tribunolui Strasbūre. Nenorėčiau atskleisti smulkmenų, nes negaliu. Kai ateis mūsų atsakymas, Seimo narys Gurskis žinos daugiau. Tai veiksmai, kuriuos URM vykdo diplomatiniais kanalais. Jie labai svarbūs, bet turi būti vykdomi tyliai. Negalima apie tai garsiai kalbėti. Tie veiksmai vykdomi, bet rezultatas bus ne iš karto. Tai veiksmai, vykdomi tarptautiniu mastu. Galbūt sekančiam posėdžiui būtų gerai pakviesti to biuro atstovą, nes jis vykdo bendradarbiavimą su tarptautiniais organais“.
Seimo narys Artūras Gurskis, pasiūlęs surengti šį pasitarimą:
„Lietuviai investuoja į lietuvių švietimą visų pirma lenkų žemėse. Lietuviškose žemėse nėra tiek modernių mokyklų, kiek lenkų žemėse. Su lietuviais reikia kalbėti labai „kietai“. Tik taip buvo pasiektas lenkų universiteto įsteigimas.
Lietuviai neduoda valstybės pinigų tam, kad savivaldybė nupirktų autobusų atsivežti lenkų jaunimą iš tolimų vietų. Kalba atvirai: priešais yra lietuviška mokykla, todėl vaikai neturi eiti į lenkišką mokyklą. Šiandien Lietuvos lenkų mokyklose iš tikro eina kova dėl kiekvieno lenko mokinio, dėl kiekvieno mokytojo, dėl kiekvienos lenkų kalbos pamokos ir dėl kiekvieno lito, kad tas švietimas išsilaikytų“.
Seimo narė Uršulė Augustyn, Lenkijos Seimo ir Senato bei Lietuvos Seimo komisijos vicepirmininkė:
„Per paskutiniuosius 2-3 metus aplankėme labai daug lenkiškų mokyklų Lietuvoje ir lietuviškų mokyklų Lenkijoje. Dėl Lenkijos pusės labai stiprių veiksmų turime jau antrąjį studentų kursą Balstogės universiteto filiale Vilniuje. Reikia dar daug nuveikti, kad tas universitetas galėtų ten tarnauti ne tik lenkams, bet ir lietuviams, kad vyktų [lietuvių] integracija. Per savo pirmąjį vizitą premjeras Tuskas tiesiogine prasme išprievartavo iš premjero Kirkilo deklaraciją, kad bus palaikomas lenkų švietimas ir lenkų kalba.“
Seimo narys Jonas Kuriata:
„Yra kenčianti lenkų mažuma Lietuvoje, kuri savo širdyje myli Lenkiją, tėvynę. Ne taip seniai mačiau programą, rodžiusią Vilnių, apylinkes, artimas kiekvieno lenko širdžiai. Taip pasijaučiau, kad čia yra rodoma Lenkija. Po to supratau, kad tai jau nėra Lenkija, tai visgi kitas kraštas, nors kiekvienas akmuo kalba už Lenkiją.“
Pirmininkas M. Borovskis davė pastabą A. Cviežui:
„Dėl tikslumo – lenkams Lietuvoje netaikome Polonijos apibūdinimo. Polonija yra Jungtinėse valstijose, o Lietuvoje turime lenkus.“
Draugijos „Vspulnota Polska“ pirmininkas Maciejus Plažynskis:
„Buvo formuluota, kad su lietuviais kalbėti delikačiai. Man atrodo, reikia kaip tik ne delikačiai, tik tvirtai ir kryptingai. Jeigu yra strateginis partneris, tai reikia tvirtai kalbėti apie tai, kas mums kenkia. Kalbame apie tai, kad jie nori „išplauti“ lenkų mažumą apie Vilnių ir Vilniuje. Stato mokyklas, nors turi mažą biudžetą. Įdėta daug pinigų statant gražius objektus prie lenkiškų mokyklų. Koks į tai Lenkijos atsakas? Visoms lenkiškoms mokykloms už Lenkijos ribų per metus investuojame 10 mln. zlotų. Jeigu statysime tokiais tempais, tas visas mokyklas statysime 100 metų.“
Seimo narys Adamas Lipinskis:
„Skandalingai buvo pakeistos rinkimų apygardų ribos. Dėl tų pakeitimų lenkų kilmės Lietuvos piliečiai vietoj 8 vietų parlamente turi tik 3. Dėl to URM taip pat turi derėtis su Lietuvos puse. Lenkų sąjungos Lietuvoje veikėjai signalizuoja ir apie grėsmę jų mandatams Lietuvos parlamente.“
Pirmininkas M. Borovskis:
„Jeigu ten norime išlaikyti lenkybę, gerąja to žodžio prasme, Žečpospolita būtinai turi mokėti pinigus. Kaip galime kovoti su tuo, kad lenkai tėvai siunčia savo vaikus į lietuviškas mokyklas? Vaikai, kurie išeis iš lietuviškų mokyklų, jau nesiųs savo vaikų į lenkiškas mokyklas. Kaip su tuo kovoti? Tik suteikiant kokybę lenkiškoms mokykloms. Turimos galvoje didesnės investicijos, taip pat mokymo kokybė. Turime siekti, kad lenkai Lietuvoje leistų vaikus į lenkiškas mokyklas. Lenkijoje, pavyzdžiui Varšuvoje, leidžia vaikus į anglų, prancūzų mokyklas, nes ten geriau. Turime siekti, kad, pavyzdžiui, lietuviai siųstų vaikus į lenkiškas mokyklas dėl to, kad ten geriau. Tai yra didelis ir ilgalaikis reikalas.“
J. Kviatkovskis:
„Kai dėstoma dalis pamokų lietuviškai, tai mokytojų kadrai nėra mūsų. Turime pavyzdį Kaunijoje, kur tokiu būdu per 20 metų nustojo gyvuoti 200 000 lenkų grupė. Žinoma, neturime tokios minties ir Lenkija nėra pajėgi Lietuvoj išlaikyti visas lenkiškas mokyklas. Galvojame apie tokią paramą, kuri yra galima. Iki šiol ta parama buvo didelė. Per 15 metų iš Lenkijos Respublikos Senato lėšų – daugiau kaip 70-čiai švietimo įstaigų. Vyriausybei pateikiau siūlymą sumažinti trikalbių mokyklų klasių komplektavimą taip, kad uždarius lenkišką mokyklą nereikėtų vaikų siųsti į lietuvišką mokyklą.“
Nutarime įrašius, kad Lietuvos lenkų mokykloms būtų egzamino suvienodinimas nukeltas po 2012 metų, žodžio paprašęs Kviatkovskis prašė to nedaryti, nes tada bus įvesta papildomai lietuvių kalbos valandų lenkų kalbos valandų sąskaita. Todėl Kviatkovskis sakė, kad tokio suvienodinimo iš viso neturi būti, kaip ir neturi būti daugiau lietuvių kalbos valandų. Siūlo palikti kaip yra (dabar lietuvių kalbos egzamino lietuviams ir lenkams suvienodinimas atidėtas iki 2012 metų). Taigi pirmininkas Borovskis tą nuostatą dėl egzamino suvienodinimo iš nutarimo išbraukė.
J. Kviatkovskis skundėsi, kad lietuviai nori naikinti mažas klases su 3-4 ar vaikais, kad mokinio krepšelis dar per mažas (nors 20 proc. didesnis), dėl 29 Švietimo įstatymo straipsnio ir t. t. Svarstant buvo Seimo narių, kurie stebėjosi, iš kur Lietuva turi tiek pinigų išlaikyti 120 lenkiškų mokyklų su tokiom mažom klasėm. O dar rusiškos mokyklos. Niekas nepasisakė prieš mažų klasių ar mokyklų naikinimą.
Konsulas S. Cygnarovskis:
„Lietuvoje dirbu 6 metus ir iš arti stebiu tai, kas vyksta ne tik švietimo srityje. Anksčiau 2 metus URM užsiėmiau Lietuvos lenkų reikalais. Atsiprašau, bet dėl to negaliu sutikti su pono Malšalkos konstrukcija: kas būtų, jeigu Lenkijoje vokiečių mažuma būtų tokia didelė kaip lenkų mažuma Lietuvoje, kiek turi būti mokyklų ir kokią problemą jos sudaro. Rengiamos mažumos su lietuvių visuomene integracijos programos, kas paprasčiausiai yra prievartinė asimiliacija. Tokia yra tiesa. Neatsimenu, kas iš ponų pasakė apie tą stebėtiną ryšį tarp mažumų teisių ir Lietuvos valstybės reikalų, daugiausia infrastruktūrinių: energetikos tilto, atominės elektrinės, geležinkelių ir plentų. Lietuviams tai yra svarbiausia. Šiandien kalbame apie švietimą, bet prašau prisiminti, kad yra ir tautinių mažumų įstatymo klausimas, vardų ir pavardžių rašybos įstatymo klausimas, pilietybės įstatymo klausimas, stebėtina nepagarba Lenko kortai.“

Vertimas iš lenkų kalbos

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra