Viekšniai taip pat garsūs trijų profesorių brolių Biržiškų gimtuoju nameliu, dabar tapusiu biblioteka, Sveikatos namais, pastatytais už signataro Mykolo Biržiškos lėšas, vinkšnos baubliu ir viso miestelio senąja urbanistika.

 

Čia dar ne taip ir seniai klestėjo tradiciniai amatai – puodininkystė, kalvystė, milo vėlimas, odų išdirbimas. Deja, šiandien tik vieno kalvio Česlovo Pečetausko žaizdras teliepsnoja. Puikaus kalvio- menininko, labai kūrybingai plėtojančio tradicinę kryždirbystę. Viltinga yra tai, kad kalvis savo dirbtuvėje yra įrengęs patalpą užsiėmimams su vaikais; teko girdėti, kad išdykėliai ir nenuoramos tiesiog prilipę prie meistro. O man garsusis kalvis, turiu pasigirti, nukalė vardinę laimės pasagą. O kaipgi, dabar madinga namų duris papuošti pasaga! Sakytume, tinkantis lietuviams paprotys, nes mūsų valstybės herbas – Vytis, raitelis ant balto žirgo. Auksu žaboto, tymu balnoto, sidabru pasagoto…

 

Jau ne vienas yra manęs klausęs, kaip teisingai pasagą pritvirtinti ant durų: atvirą į viršų, ar į apačią? Pasakysiu taip: bajorų herbuose pasaga atvira į apačią, tokia ji iškalta ir ant garsiojo Valiulio akmens Molėtų rajone, Alantos seniūnijoje, Karališkių kaime. Šiais laikais atsirado kita nuomonė: atversta pasaga kaip taurė tarsi kviečia ją pripildyti gerų jausmų, džiaugsmų ir dovanų.

 

Įdomu, iš kurgi radosi tikėjimas pasagos mitine galia? Štai žmogaus pasakojimas, tautosakininkų užrašytas Kupiškio krašte:

 

 

Šiuolaikine mokslo kalba tariant, pasaga turėjo apsauginę funkciją. Saugo žmogaus užgyventą naudą. Nuo ko gi? Kas tas aitvaras? Tautosakos tyrinėtojas pasakytų, kad aitvaras – lietuvių mitinė būtybė, nešanti šeimininkui vogtus grūdus, varškę, net pinigus. Rašytiniuose šaltiniuose pirmasis jį paminėjo Martynas Mažvydas 1547-siais metais išleistame Katekizme. Apie aitvarą dažnai pasakoja mitologinės sakmės. Gyvenąs ant aukšto; esąs labai įnoringas, o įskaudintas ar įžeistas, gali sudeginti namus. Aitvarą esą galima išsiperinti iš septynmečio juodo gaidžio kiaušinio, prisivilioti su grauduline žvake arba nusipirkti Rygos turguje. Jo įvaizdis – skrendantis ugninis pagaikštis, pavirstąs namuose į juodą gaidį. Ši mitinė būtybė tarsi siūlo žmogui rinktis: ar doru darbu įgyti turtus, ar kliautis nepatikimu aitvaru, iš kitų žmonių gėrybes vagiančiu.

 

Tikėta, kad pasaga sauganti ne tik nuo aitvaro eibių, bet padedanti sugauti ir   arkliavagį. Ogi reikia rastą kelio dulkėse pasagą vienu uknoliu prikalti prie stalo kojos, tai sąžinė vagį visai užkamuos.

 

Pasaga simboline prasme turi ir išminties pamokančiąją funkciją. Apie tai – dar vienas pasakojimas, kuri užrašė jau prieš gerą šimtmetį šiaurinėje Lietuvos dalyje knygnešys ir siuvėjas Matas Slančiauskas:

 

 

Toks tad pamokymas… Tikėjimus pasagos slaptąja galia turi ir kitos Europos tautos. Prikaltą pasagą prie durų galima pamatyti daugelyje kraštų. Savo poilsio namelį kaime taip buvo papuošęs ir garsusis danų fizikas Nilsas Boras, atomo teorijos kūrėjas. Aplankę jį žurnalistai labai nustebo ir nesusilaikė klausdami, kaip toks garsus mokslininkas gali tikėti prietarais? N. Boras nusijuokė ir atsakė, kad pasaga padedanti ir tiems, kurie ja netiki…

 

 

Nuotraukoje: L. Klimka