Apie kunigaikščių Kęstučių – Gediminų mauzoliejų Bartininkų bažnyčios šventoriuje.

Autorius: Data: 2015-01-09, 15:05 Spausdinti

Praeitis, kurios nenorime žinoti.

1980 metais, sovietmetyje istorikas Leonas Mulevičius, atsakydamas drg. S. Plutinskui į paklausimą „Mokslo ir gyvenimo“ redakcijai dėl paminklo Seirijų kapuose, rašė: „Klausiate, ką reiškia Seirijų kapinėse pastebėtas paminklinis užrašas: „…Ignacy ostatni z rodu Kiejstut – Gedymin…“ Ar galima mirusįjį (1821 – 1898) laikyti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių palikuoniu? [....] Šiuo atveju „rod“ nereiškia „dinastijos“. Paminklo statydintojai visiškai nepretendavo apgarsinti velionio giminystę su LDK Gediminu ir Kęstučiu…“. Leonas Mulevičius buvo neteisus.  Užrašas, būtent, kad pretendavo pabrėžti giminystę su LDK Kęstučiu ir Gediminu, nes Donato Malinausko vaikaitis Tadas Stomma tvirtina, kad giminėje niekas kitaip ir nekalbėjo. Pagaliau, išlikęs užrašas apie kunigaikščio Bernardo Kęstučio – Gedimino sūnaus Vytauto mirtį, tai patvirtina: „Witold Książe Kiejstut Giedymin zasnul w Panu 1898 r. grudnia 9 d.“. O kokie užrašai yra ant karstų, esančių Alovės rūsiuose, niekas nežino. Sovietmetyje rūsiai nebuvo tyrinėti, atvirkščiai, grobstomi. To neapsikentęs klebonas užmūrijo įėjimą į laidojimo rūsius.

Nėra abejonės, kad Leonui Mulevičiui buvo žinoma ši giminė, kad vartė šios giminės dokumentus, tačiau jos kilmės istorikas savo atsakyme žurnalui „Mokslas ir gyvenimas“  nenagrinėjo. Istorikas nutylėjo ir apie giminės herbą – Vytį, kurį nuo senų laikų turėjo tik Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino palikuonys.

Seirijų gyventojai domėjosi šiuo paminklu ir sovietmetyje, taip išreikšdami savo pagarbą Lietuvos praeičiai, o kartu ir panieką sovietams. Kyla pagrįstas klausimas, ar matė istorikas Leonas Mulevičius kunigaikščių Kęstučių – Gediminų genealoginį medį, buvusį Alovės dvare, kuris galėjo būti Vilniaus universiteto Rankraščių skyriuje, tarp kitų šios giminės dokumentų. Visai neseniai gausiai pasipildė skaitytojui prieinamų dokumentų apie šią giminę sąrašas. Kodėl šios senos giminės dokumentai buvo išbarstyti po skirtingus Vilniaus Universiteto fondus ir kitur? Prasidėjus atgimimui, istorikai kaip ir pamiršo šią giminę. Tik 1993 metais, perlaidojant 1918 metų Nepriklausomybės Akto signatarą D. Malinauską, disidentas Viktoras Petkus priminė jo kilmę iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino.

 Bartininkų bažnyčios šventoriaus kryželio be užrašo paslaptis

    Jonas Basanavičius knygoje „Baudžiava Lietuvoje. Bartininkų kraštas“[1]  mini Gediminus, valdžiusius Bartninkų dvarą 1840 -50 metais, bet plačiau šios giminės neaprašo.

Juozas Eustachijus, Jokūbo sūnus, kunigaikštis Kęstutis – Gediminas, būsimasis  Bartninkų dvaro savininkas,  gimė 1793 metais, buvo pakrikštytas Kalvarijos bažnyčioje, mokėsi dominikonų mokykloje Merkinėje, vėliau Vilniuje. Santuokoje su Eleonora Šukštaite turėjo tris dukras: Emerika (ištekėjo už p. Šabunevičiaus), Justina (ištekėjo už p. Parisoto) ir Veronika (ištekėjo už p. Jaxa – Kviatkovskio), bei tris sūnus: Igną, (jo paminklas stovi Seirijuose, aprašytas straipsnio pradžioje), Jokūbą ir Oskarą. Juozas Eustachijus mirė 1848 metais Karalkrėslio dvare, palaidotas Bartininkų bažnyčios šventoriuje. Juozo Eustachijaus žmona Eleonora mirė 1858 m., 65 metų amžiaus, palaidota taip pat Bartininkų bažnyčios šventoriuje. Ten palaidotos ir anūkės: Stasė, Mania ir Minkė Šabunevičiūtės, mirusios kelios dienos iki močiutės mirties. Apie šiuos Bartininkų bažnyčios šventoriuje esančius palaidojimus jau minėtoje knygoje pasakoja Jonas Basanavičius. Vietinių gyventojų teigimu, šventoriuje buvęs mauzoliejus, jo vietoje šiandien stovi tik kuklus kryželis. Kunigaikščių Kęstučių – Gediminų palaidojimo vieta buvo subombarduota Antrojo pasaulinio karo metu, vėliau sovietų buldozerių išlyginta ir tik kryželis, pastatytas kunigo parėdymu, mena buvusį kunigaikščių Kęstučių – Gediminų ir jų ainių mauzoliejų.

 Kunigaikštis Ignas Kęstutis – Gediminas

 Juozo Eustachijaus sūnus Ignas Kęstutis – Gediminas mokėsi teisės Krokuvoje, ten vedė generolo Dambrovskio giminaitę Aureliją Dambrovską[2]. Baigęs teisės mokslus, tris metus dirbo rejentu Simne, vėliau Seirijuose. Santuokoje susilaukė  3 vaikų: Stefanijos mirė tremtyje Sibire 1945 metais, turėjo dukrą Liudviką; sūnaus Juozo, mirusio kūdikystėje; Jadvygos – Alovės dvaro savininkė, ištekėjo už Vytauto Skaržinskio, 1863 metų  sukilėlio. Ignui Kęstučiui-Gediminui priklausė Veiliškių dvaras. Už pagalbą sukilėliams Juozui Eustachijui Kęstučiui – Gediminui buvo iškeltos bylos, jis buvo apdėtas mokesčiais ir priverstas parduoti šį dvarą. Pardavęs Veiliškių dvarą, dirbo rejentu Seirijuose iki mirties (1899 m.). Palaidotas Seirijų kapinėsė, nes, veikiausiai, caro administracija neleido laidoti Alovės bažnyčios rūsiose, šalia kitų jo giminės atstovų. Tuo pačiu buvo atkeršyta už pagalbą sukilėliams.

Juozas Kęstutis – Gediminas

_____________________I___________________________________________

Emerika        Justina     Veronika     Ignas              Jokūbas                    Oskaras

_______________________I            I________________________________

Veronika               Stanislovas          Stefanija          Juozas        Jadvyga – Marija

Igno Kęstučio – Gedimino duktė Jadvyga Marija Kęstutytė – Gediminaitė Skaržinskienė (Jadwiga Skarżynska) po dėdės Bernardo kunigaikščio Kęstučio – Gedimino palikuonių mirties paveldėjo Alovės dvarą. Ji su Vitoldu Romualdu Ferdinandu Skaržinskiu susilaukė penkių vaikų: Janinos (g. 1891 metais, 1920 m. ištekėjo už p. Hoppeno[3] ir taip susigiminiavo su Bystramų gimine), Jadvygos, Vandos ir sūnų Ignacijaus bei Bronislavo. Vitoldas Romualdas Ferdinandas  Skaržinskis kovėsi ir 1863 metų sukilime[4], mirė 1909 06 04 Alovės dvare nuo širdies ydos, būdamas 67 metų amžiaus ir buvo palaidotas Alovės kapuose.[5]

 

Jadvyga Marija Kęstutytė – Gediminaitė

___________________________I________________________________

I              I                 I                                                         I                     I

Janina[6]   Ignacijus  Jadvyga (vyras Jonas Gediminas)           Bronislovas        Vanda

 

Kunigaikštytės Jadvygos Kęstutytės – Gediminaitės dukra Jadvyga[7]  ištekėjo už veterinarijos gydytojo Jono Gedimino[8], iš kitos giminės. Susituokė jie 1921 08 23 Alovės bažnyčioje ir 1927 metais lapkričio 27 gimė vienintelė jų dukra Halina, kuri, kaip ir jos mama, neišvengė sovietinės valdžios persekiojimo, buvo ištremta iš  Alovės dvaro 1941 06 14. Halina Slavgorode, Altajaus krašte susituokė su Jurgiu Žilinsku, jiems 1947 m. gimė Česlovas ir 1949 m. Andžejus, jau po tremties 1953 m. Lodzėje Tadeušas, 1959 m. Kristina. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Halina 1996 metais į mano klausimą, kodėl nenori atgauti Alovės dvaro, gražia dzūkiška tarme atsakė, kad bijo, nes gali dar kartą išvežti į Sibirą. Manau, ji buvo teisi, nes pragaras atkuriant nuosavybę gali rungtyniauti su skausmu netenkant Tėvynės. Senąją  kunigaikščių Kęstučių – Gediminų giminę šiandien Alovėje primena Halinos ir jos vaikų pastangų dėka sutvarkyti paskutinieji šios giminės palaidojimai, paminklas Seirijuose kunigaikščiui Ignui Kęstučiui – Gediminui ir kuklus kryželis Bartininkų bažnyčios šventoriuje.

 

Viktoras JENCIUS – BUTAUTAS, Rokiškis

 

 

 

 

 



[1] Basanavičius J. Baudžiava Lietuvoję. Bartininkų kraštas. Vilnius. M. Kuktos spaustuvė. 1907. P.43.

[2] Aurelija Dąbrowska

[3] Alovės bažnyčios1920 – 1923 metų sutuoktuvių metrikų knyga P.5.

[4] Gira L. A.A. Vytautas Skaržinskas, Viltis , 1909 06 12 , Nr. 66, P. 1-2.

[5] Alovės RKB mirties metrikų knyga 1888 -1910. P. 186-187.

[6]Alovės  bažnyčios sutuoktuvių lotinų kalba  įrašė Janina, įvardijama Barbara – Joanna

[7] Jadvyga gimė 1894  11 29 ( kiti nurodo 1898 11 28 )  Suvalkuose,  mirė 1995 11 29 Lodzėje.

[8] Jonas Gediminas gimė 1893 05 23 Pašilėje, tėvas Julijus Gediminas, mama Aleksandra Ščerbo (Szczerbo )// Alovės  bažnyčios sutuoktuvių metrikos 1920 -23. P.20.

 

Nuotraukos:

Bartininkų bažnyčios griuvėliai;

Išlikę kryžiai bažnyčios šventoriuje.

Uncategorized , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra