Apie Kęstučio K. Urbos straipsnį „Lietuvos aide“

Autorius: Data: 2013-10-11, 10:45 Spausdinti

Apie Kęstučio K. Urbos straipsnį „Lietuvos aide“

Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius

Mano knygos „Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas“ prezentacijos Lietuvos mokslų akademijos mažojoje salėje (įvyko 2013 m. spalio 3 d.) proga Kęstutis K. Urba (nepainioti su filologu Kęstučiu Urba) įteikė man savo straipsnio „Aisčių ir lietuvių keliais“, paskelbto „Lietuvos aide“ š. m. rugsėjo 21 d. ir pasirašyto slapyvardžiu Vaidotas Bartkus, atspaudą su pageidavimu, kad viešai įvertinčiau to straipsnio teiginius. Pasižadėjau tai padaryti ir savo pažadą vykdau. Tam reikalui nutariau panaudoti „Vorutą“, nes šio nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio skaitytojai ne kartą yra kreipęsi į mane straipsnyje aptariamais klausimais. Taigi patenkinsiu ir jų smalsumą.

Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį į straipsnio autoriaus nemokslišką žodžių kilmės aiškinimą (jų etimologizavimą). Kaip ir reikėjo tikėtis iš lingvistikos nestudijavusio asmens, etimologizuojama ne panaudojant kalbos mokslo metodologiją, bet žiūrima vien žodžių skambėjimo panašumo. Antai lietuvių dausas straipsnio autorius sieja su graikų dasos „miškas“, upės Venta pavadinimą – su lotynų ventum „vėjas“, etruskų vardą – su slavų ruskij ir pan. Dėl to jis istorijos šaltinių Halibo vietovę tapatina su finų genties lybiai vardu, Ulmiganiją – su latvišku Estijos pavadinimu Igaunija ir pan. Videvučio vardas tapatinamas su Vytautu. Slavų genties vendai pavadinimas siejamas su finų vodų (vadžių?) gentimi ir t. t.

Žinoma, remiantis tokiomis etimologijomis daroma mokslo duomenimis nepagrindžiamų išvadų, panašių į etnogenezės išvadas, esančias Česlovo Gedgaudo ir Jūratės Statkutės de Rosales veikaluose. Straipsnio autoriui „įdomios ir vertos dėmesio“, pavyzdžiui, A. Šachmatovo mintys apie kai kurių Lietuvos vietovardžių keltiškumą, įtikinamai sukritikuotos Kazimiero Būgos ir atsižadėtos paties A. Šachmatovo. Dėl to fantastiškais lietuvių etnogenezės spėliojimais garsėjanti J. Statkutė de Rosales straipsnyje gretinama su žymiąja mokslininke Marija Gimbutiene (!), kurių iš tikrųjų net palyginti neįmanoma. Arba vėl. Nevykusiai stengiamasi remtis žymiojo paleobalkanų kalbų tyrėjo bulgaro Ivano Duridanovo baltų ir slavų ryšių tematikos veikalais, nesuvokiant I. Duridanovo teiginių esmės.

Jau vien tai, kas pasakyta, rodo, kad tirti lietuvių etnogenezės problemas remiantis kalbiniais duomenimis gali ir nekalbininkai, bet tik tuo atveju, jeigu jie yra studijavę kalbotyrą ir pajėgia tuos duomenis analizuoti kalbos mokslo metodais. Kito kelio nėra. Vien patenkama į neišvengiamus paklydimus.

Nuotraukoje: Akad. Z. Zinkevičius

Voruta. – 2013, spal. 26, nr. 22 (786), p. 6.

Nuomonės, diskusijos, komentarai , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra