Apie Arvydo Kšanavičiaus „Diletanto svarstymus“

Autorius: Data: 2012-07-22, 08:28 Spausdinti

Apie Arvydo Kšanavičiaus „Diletanto svarstymus“

„Diletanto svarstymų“*, kurie pradedami epigrafu „Žmogus nežino, ar jo laukia meilė, ar neapykanta“ (Ekleziasto 9, 1) bei dedikuojami Mamai, žmonai Loretai, dukrai Justinai ir sūnui Simonui, turinį sudaro Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto 4 kurso studento Arvydo Kšanavičiaus tekstai, publikuoti interneto dienraštyje „Bernardinai.lt“, Lietuvos bei užsienio lietuvių periodinėje spaudoje: „Amerikos lietuvyje“, „Atgimime“, „Drauge“, „Kauno dienoje“, „Naujose tėviškės žiniose“, „Nemune“, „Tėviškės žiburiuose“, „Vorutoje“, „XXI amžiuje“.

Kauniečio knygoje, kurią 2011 m. išleido leidykla „Naujasis lankas“ (viršelio ir maketo autorius Regimantas Žilys), daugiausia dėmesio skiriama naujausiajai Lietuvos istorijai. Straipsnių pavadinimai kalba patys už save: „Romą Kalantą prisimenant“, „Į Kovo 11-ąją vedė“ ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, „Rugpjūčio 23-ioji – diena, kuri keitė istorinę tautos savimonę“, „Vasario 16-osios šventė 1988-1990 metais“, „Birželio 3-ioji – Sąjūdžio gimtadienis“, „Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena (1988-989 m.)“, „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas: dienoraščio fragmentai“, „Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimas“, „M. Gorbačiovo viešnagė Lietuvoje prieš 20 metų“, „Džiaugiuosi, kad tauta gyva… Liudvikui Simučiui – 75-eri“, „Kovo 11-oji: istorinės dienos kronika“, „Sausio 13-oji: kruvinojo savaitgalio dienoraštis“, „Atmintina diena: sovietinės okupacinės kariuomenės išvedimas iš Lietuvos“, „Kovo 11-osios link: siekių trajektorijos“ etc.

Knygoje, beje, yra straipsnių, ir nesusijusių su aukščiau minėta istorine tematika. „Diletanto svarstymų“ pabaigoje („Post scriptum“) rasime tekstų ir tokiais pavadinimais: „Amžinajame sekso labirinte: diletanto svarstymai“, „Meilė – amžinoji paslaptis“, „Vienatvės eskizai“, „Harmonijos meilėje beieškant: dienoraščio fragmentai“, „Saspensas“ ir siurrealizmas“, „Pono Hegemono ratai“.

Klonuotų dvasinės bomžuazijos klounų vyraujančioje bendruomenėje didingi istoriniai užmojai išsikvėpė. Gyvastis neįkvepia. Tostų turinį abonentokratiškos valstybės netolerantiškų subjektų užstalėje šiandien koreguoja Tanatas – mirties stichijos simbolis, o ne Erosas – gyvybinių bei kūrybinių galių metafora.

Kas galėtų paneigti, kad išsikristalizavo itin sarkastiška išvada: „Lietuva be „saspenso“ – Lietuva be ateities?“ Lyg koks fotosofas Arvydas Šliogeris be fotoaparato ir filotopijos“, – knygoje „Diletanto svarstymai“ (p. 175) rašo A. Kšanavičius.

A. Kšanavičius gimė 1973 m. spalio 19 d. Kaune. Sidabro medaliu baigė Šančių vidurinę mokyklą. Dar paauglystėje, būdamas keturiolikmetis, pradėjo kaupti ir chronologine tvarka sisteminti dokumentinę medžiagą apie 1988-1990 m. įvykius Lietuvoje. Kruopštaus triūso rezultatas – studijuojant Kauno technologijos universitete parašyta knyga „Lietuvos Atgimimo dienoraštis“ (Kaunas: Žurn. „Nemunas leidyb. grupė, 1998), kurioje apžvelgti įvykiai nuo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio susikūrimo 1988 m. birželio 3 d. iki Kovo 11-osios Akto paskelbimo. Po tyrinėjimų Kauno apskrities archyve parengė (kartu su doc. dr. Kastyčiu Antanaičiu) publikaciją „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno Tarybos dokumentai“ Vytauto Didžiojo universiteto moksliniame leidinyje „Kauno istorijos metraštis“ (T. 2., 2000). Knygos „Lietuvos Sąjūdis Kaune“ (Kaunas: Kauno medicinos universiteto leidykla, 2004) sudarytojas (kartu su prof. habil. dr. Arimantu Dumčiumi) ir bendraautoris. Įvairių straipsnių, publikuotų periodinėje spaudoje ir internetinėje žiniasklaidoje, autorius.

Šiuo metu A. Kšanavičius, be kita ko, rengia spaudai knygą apie Kauno Sąjūdį (1988-1990).

Trumpai tariant, „Diletanto svarstymai“ bus įdomūs ir naudingi tiems, kurie nori susipažinti su naujausiąja mūsų valstybės istorija.

Ir dar. Tiems, kam knygos pavadinimas sukėlė prieštaringų minčių, pravartu prisiminti vokiečių filosofą Arthurą Schopenhauerį (Arthur Schopenhauer): „Diletantai, diletantai! – taip su panieka vadinami tie, kurie atsiduoda mokslui arba menui iš meilės ir jausdami džiaugsmą per il loro diletto [savo malonumui]; o taip pravardžiuoja tie, kurie šių dalykų ėmėsi dėl pelno, nes juos malonina tik šitokiu būdu uždirbami pinigai. Ši panieka remiasi niekingu jų įsitikinimu, jog niekas rimtai nesiims ko nors, jei to daryti nevers gyvenimo sunkumai, badas ar šiaip koks geidulys. Publikos protas toks pat, todėl ir jos nuomonė – tokia pati: štai iš kur ta kone visuotinė pagarba „specialistams“ ir nepasitikėjimas diletantais. O iš tikrųjų yra priešingai: diletantui dalykas yra tikslas, o vadinamajam specialistui – tik priemonė; tik tas absoliučiai rimtai darys ką nors, kuriam tatai yra tiesiogiai svarbu ir kuris tuo užsiima iš meilės, con amore. Tokie, o ne dirbantys už atlygį, yra sukūrę vertingiausių dalykų“ (A. Schopenhauer, „Parerga ir paralipomena: filosofiniai samprotavimai apie filosofiją, būtį, kančią, grožį, moteris ir savižudybę“, Vilnius: Pradai, 2001, p. 241-242).

* Diletanto svarstymai: [straipsnių rinkinys] / Arvydas Kšanavičius. – Kaunas: Naujasis lankas, 2011 (Kaunas: Morkūnas ir Ko). – 181, [3] p. – Tiražas 100 egz. – ISBN 978-9955-03-676-0.

„Vorutos“ inform.

Nuotraukose:

1. Knygos viršelis

2. Autorius A. Kšanavičius

Voruta. – 2012, rug. 15, nr. 19 (757), p. 15.

Spauda , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra