Apie Aleksandrą Kriaučiūną, Švenčionėlių bažnyčios statybos projekto autorių

Autorius: Data: 2019-07-28 , 11:15 Spausdinti

Apie Aleksandrą Kriaučiūną, Švenčionėlių bažnyčios statybos projekto autorių

Jonas KRIAUČIŪNAS, Aleksandro Kriaučiūno sūnus, www.voruta.lt

1959 m. liepos 22 d. sovietinė Švenčionėliù vykdomojo komiteto valstybinė statybos objektų priėmimo komisija priėmė eksploatacijai Švenčionėliù bažnyčią. Užsakovo (statybos komiteto) vardu valstybinės komisijos aktą pasirašė kun. Bronislovas Laurinavičius ir Aleksandras Kriaučiūnas, vykdęs statybos architektūros ir techninę priežiūrą. Už šiuos abu vyrus liepos 14 d. klebonas Dr. Valdas Giirdziušas aukojo šventas mišias. Bažnyčios  pastatymo 60 – mečio proga susirinko architekto Aleksandro Kriaučiūno giminės ir artimieji iš Lietuvos, Ukrainos, Lenkijos, Jungtinių Arabų Emiratų1960 m. balandžio 8 d. iš kun. B. Laurinavičiaus pareikalauta pasiaiškinimo:

„Aš, Švenčionėlių rajono milicijos skyriaus operatyvinis įgaliotinis jaun. leitenantas, iš kun. Laurinavičiaus Bronislovo, gim. Astravo rajone, Gėliūnų k., priėmiau šį paaiškinimo protokolą:

  1. 1956 ir 1957 m. F. Virbickas iš Vilniaus, gyv. Tymo gatvėje, padarė brėžinius. Vėliau paaiškėjo, kad jie buvo padaryti „iš akies“ – netikslūs, todėl iš naujo brėžinius darė inž. Kriaučiūnas, gyv. Lentvaryje. Virbickas ir sąmatą buvo padaręs, bet tikpro forma, todėl dėl taupumo sumetimų nauja nedaryta.
  2. Darbams vykdyti buvau suradęs Lisauską, gyv. Vilniuje, bet, pradėjus dirbti, jį atleidau, nes pasirodė, kad nieko nedirba, o tik geria.
  3. Dalis medžiagų buvo įsigyta krautuvėse: vinys, stiklas, cementas, o kitos – iš Vilniaus arkivyskupijos kurijos. Paskyrų neturiu. Jei būtinai reikalingos, galima sužinoti kurijos archyve. Geležis taip pat pirkta krautuvėse.
  4. Už atskirus darbus ir brėžinį buvo mokėta pagal susitarimą. Po ilgesnio laiko jau nebeprisimenu kiek.
  5. Bažnyčios komitetas buvo įgaliojęs mane organizuoti darbą ir išmokėti darbininkams. Išskyrus pradžioje patirtus nemalonumus dėl minėto girtavimo, toliau viskas ėjo sklandžiai. Statybos metu dirbo virš trijų tūkstančių talkininkų -nemokamų darbininkų. Kriaučiūnui mokėdavau už kiekvieną atvažiavimą. Kiek? Irgi neatsimenu.
  6. Iš restauravimo dirbtuvių dirbusių nežinau. Tiesa, net kelis kartus buvau užėjęs prie šv. Mykolo bažnyčios, bet teiravausi mūrininkų. Buvo atvažiavę keturi, kurie restauravo Panerių koplytėlę, bet, pamūriję porą dienų, išvažiavo, aiškindamiesi, kad negalį pasitraukti iš darbovietės.

Paaiškinimą parašiau nedarydamas jokių pataisymų-braukymų-skutimų“

Šis tas apie Aleksandrą Kriaučiūną, bažnyčios statybos projekto autorių:

Aleksandras Kriaučiūnas gimė kaimo kalvio Martyno Kriaučiūno (1875-1945) ir Anelės Kriaučiūnienės (Krilavičiūtės) (1886-1971)  šeimoje 1918 m. balandžio 10 d. Vitebske, kur su caro armija buvo pasitraukę tėvai su sūnumis Jonu (1907-1997), Antanu (1915-1997) ir dukra Fabijona (1911-2008)

Šeima į Vitebską buvo pasitraukusi todėl, kad ten gyveno ir dirbo caro geležinkelyje Martyno Kriaučiūno brolis Andrius (g.1873). 1918 metais šeima grįžo į Lietuvą karo metais paliktą sodybą  Korsakų kaime (Žąslių parapija). Lietuvoje dar gimė sesuo Jadvyga (Visockienė – Korsakienė) (1920-1972)

Šeima turtais pasigirti negalėjo.

Vyriausią brolį Joną išmokė amatų – kalvystės, puodžiaus, krosnių statytojo, dukterį Fabijoną – siuvėjos amato, brolį Antaną – žemdirbystės, seserį Jadvygą – išmokė pardavėja, o Aleksandrą leido į mokslus, tikėdamiesi, kad taps kunigu.

Žaslių pradinėje mokykloje Aleksandras mokėsi kartu su būsimu kardinolu Vincentu Sladkevičiumi . 1930 m. įstojo į Kaišiadorių gimnaziją. o 1932 m. įstojo į Kauno jėzuitų gimnaziją.

Kauno jėzuitų gimnazija turėjo kelias savybes, kuriomis ji išsiskyrė iš kitų panašių mokslo įstaigų. Visų pirma ji skyrėsi tuo, kad daug gimnazijos reikalų tvarkė ne švietimo ministeris, bet respublikos prezidentas. Daugumas mokyklos mokytojų susidėjo iš vokiečių kilmės jėzuitų, kurie, būdami gana spalvingi žmonės, sudarė mokiniams ir jų tėvams savotišką atrakciją. Gimnazija skyrėsi dar ir tuo, kad, tur būt, nė vienas mokinys nežinojo, kas yra tos mokyklos direktorius. Oficialus gimnazijos direktorius buvo T. Jonas Bružikas nuo 1926 m. Bet nuo 1928 m. jis turėjo gimnazijoje tik keletą pamokų, o nuo 1929 m. rudens nė vienos. Visus mokyklos reikalus tvarkė T. Kipas, pasitardamas tai su prezidentu Antanu Smetona, tai su Sofija Smetoniene.

Kaip gabiam ir pavyzdingam  gimnazistui buvo skirta  Lietuvos Respublikos stipendija studijuoti statybos (architektūros ir civilinės statybos) Milano Jezuitų aukštojoje mokykloje. Pagal A.Kriaučiūno versiją stipendijai gauti tarpininkavo prezidentienė Sofija Smetonienė, nes jis kaip patikimas gimnazistas nešiodavo gimnazijos rektoriaus T. Kipo laiškus prezidentienei. Už kiekvieną pristatytą į prezidentūrą laišką gaudavo  iš prezidentienės gaudavo 10 litų.

1936 metais išvyko studijuoti š Milaną. Visa šeima sunkiai uždirbtus pinigus siųsdavo į Italiją, nes pragyvenimui stipendijos trūko. Mokslus baigė 1939 metais. Baigęs mokslus, dėl nežinomų priežasčių nepasirinko dvasininko kelio, nors visa šeima to tikėjosi.

Grįžęs iš Italijos dirbo, bandė pradėti verslą, tačiau 1940 metais buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, liko tarnauti kariuomenėje (jau sovietų). Kadangi buvo ,,proletariškos kilmės“, represuotas kartu su kitais Lietuvos karininkais nebuvo. Prasidėjus karui, tarnavo Raudonosios armijos 29 šaulių korpuse, buvo apsupti vokiečių kariuomenės ir paimti į nelaisvę. Vokiečiams suformavus lietuviškąjį nacionalinį savigynos batalioną, pateko į jį ir jame tarnavo apie 1 mėn. Jokiose kovinėse operacijose nedalyvavo. Pravertė fašistinės Italijos aukštojo mokslo aukštojo mokslo diplomas. Po 20 dienų gavo darbą Vilniaus miesto savivaldybės finansų skyriuje. Dirbo inkasatoriumi. Kaip žinia karo metais inkasatoriai turėjo savo uniformą, bet nebuvo ginkluoti. Inkasatoriumi dirbo iki 1942 m. kovo mėn. Dirbdamas inkasatoriumi susipažino su būsima žmona Elena Tilingaite ir ją vedė.  1942 kovo mėn. pradėjo dirbti geležinkeliuose. 1944 metais gimė sūnus Kazimieras. Grįžus Raudonąjai armijai,liko dirbti geležinkeliuose. Karo metais jie buvo sukarinti.

1945 metais, kai dirbo Lietuvos geležinkelio valdyboje keleivių pervežimo skyriaus viršininku buvo suimtas pagal straipsnius 58-1 ,,a“ ir 58-1 ,,b“ (tėvynės išdavimas) ,areštuotas ir uždarytas Lukiškių kalėjime. Po 8 mėnesių ypatingoji kolegija nuteisė 10 metų lagerių.

Pirminiame kaltinime buvo nurodyti operatyviniai duomenys lygtai 1941 metais karo pradžioje perėjo į priešo pusę. Buvo  Po šiais kaltinimais buvo priverstas dėl kankinamų ir brutalaus elgesio. Dauguma kaltinimų buvo sufabrikuota jo manymu pagal žmonos Elenos Kriaučiūnienės  (Tilingaitės) parodymus. Ne kartą reikalavo akistatos su savo žmona., bet 6is reikalavimas 5vykdytas nebuvo.1948 m. liepos 14 d. buvo įvykdytas pabėgimas iš Kemerovo srities Šiaurės Kuzbaso lagerio. Po pabėgimo teismas pagal straipsnį 58 14 str. nuteisė 25 metams, atliekant bausmę ypatingo valstybinio rėžimo lageryje iki 1952 m. balandžio 20 d.

Likusį laiką iki 1955 m  jis buvo kalinamas Norilske, dirbo įmonių statybose inžinieriniu – techniniu darbuotoju.

Po išlaisvinimo 1955 m vasario 22 d   A. Kriaučiūnas kreipėsi į Lietuvos VRM milicijos valdybą  dėl prirašymo Vilniaus mieste savo vardu gautame bute Vilniuje, Lenkų gatvėje 15-2, Kuriame gyveno buvusi sutuoktinė Elena Kriaučiūnienė. Vadovaudamasi pasų rėžimo nuostatomis milicija prisirašyti minėtame bute uždraudė. Grįžęs iš Norilsko, Aleksandras įsikūrė Lentvaryje. Pradžioje įsidarbino Žuvininkystės įmonėje Vokėje, vėliau gamykloje ,,Kaitra“. Gamykloje pradžioje dirbo statybos inžinieriumi, vėliau _kapitalinės statybos skyriaus viršininku.

 

1955 m. žiemą sesuo Aleksandrą supažindino su savo drauge mokytoja Vlada Chmieliauskaite., su kuria Aleksandras Kriaučiūnas  susituokė. 1956 metais gimė sūnus Jonas o 1959- duktė Aleksandra.

Kas nurodė, kad A. Kraučiūnas galėtų skubiai suprojektuoti bažnyčią ir išdrįstų rizikuoti tai daryti -sunku nustatyti. Tačiau kunigas Bronislovas  Laurinavičius buvo dažnas svečias dviejų kambarių butelyje Lentvaryje Gegužės pirmosios gatvėje. Patvirtinus projektą nežinoma, kaip tai pavyko padaryti) ir prasidėjus statyboms, kartu su kunigu buvo rūpinamasi statybinių medžiagų gavimu, nes Lentvario gamykla ,,Kaitra“ buvo pietinės Lentvario dalies daugiabučių gyvenamųjų namų užsakovė. Bronislovas Laurinavičius atveždavo pinigų smulkiomis kupiūromis(aukos) ir už statybines medžiagas su darbų vykdytojais ir meistrais buvo atsiskaitoma grynais.

1959 m. liepos 22 d. Sovietinio Švenčionėliù vykdo

 

mojo komiteto valstybiné statybos objektù priėmimo komisija priėmė eksploatacijai Švenčionėliù bažnyčią.

 

Užsakovo (komiteto) vardu valstybinės komisijos aktą pasirašė kun. Bronislovas Laurinavičius ir Aleksandras Kriaučiūnas, vykdęs statybos architektūros ir techninę priežiūrą

 

Pasirašytas pastato priėmimo valstybinis aktas: „Švenčionėliai. 1959 m. liepos mėn. 22 d. Pastatas: Švenčionėlių R. K. bažnyčia. Adresas: Švenčionėliai, Kolūkio 12. Statytojas: R. K. bažnyčios komitetas. Valstybinė komisija, susidedanti iš: Komisijos pirmininkas – Valstybinės statybos inspekcijos atstovas Garmus K.M. ir nariai: 1. Valstyb. san. inspekcijos atstovas Zotovas M.M. 2. Priešgaisrinės apsaugos atstovas Kozlovas S.A. 3. Statytojo atstovas kun. Laurinavičius B.J. 4. Statytojo profsąjungos atstovas _______. Dalyvaujant: Statytojo techn. priežiūros vykdytojui Kriaučiūnui A., Generalinio rangovo įgaliotiniui – ūkio būdu apžiūrėjo pastatą, statytojo priimtą iš gen. rangovo pagal techninį priėmimo aktą, ir susipažino su pateiktais dokumentais, išvardytais techninio pastato priėmimo akto priede (Forma IX).
I. VALSTYBINĖ KOMISIJA NUSTATĖ:
1. Pastato statyba pradėta 1928 m. 2. Pastato statybos kubatūra____m3, naudingas plotas____m2, gyvenamas plotas____m2, aukštų skaičius – du. 3. Nukrypimai nuo patvirtinto techninio projekto: pagrindiniame fasade vietoj numatytos figūros pastatytas kryžius. 4. Pastato konstrukcija atitinka projekto reikalavimus; pastovumo, saugumo ir kokybės atžvilgiais tinkama normaliam eksploatavimui. 5. Santechnikos ir specialių įrenginių techninio priėmimo aktai ir bandomasis Komisijos jų veikimo patikrinimas patvirtina visišką galimybę eksploatuoti pastatą. 6. Pastato vertė (nėra) t. rb., faktinė vertė – 500 000 rb.

 

II. VALSTYBINĖ KOMISIJA PRIPAŽĮSTA, kad kokybės atžvilgiu, sutinkamai su patvirtintu projektu ir sąmata bei veikiančių techninių sąlygų ir normų reikalavimais, darbai atlikti: 1. Aplinka ir sklypo apželdinimas — esamas, 2. Fasadų architektūrinis apipavidalinimas – gerai, 3. Konstrukcijos -gerai, perdengimai – gerai, sienos – gerai, stogo konstrukcijos ir danga – gerai, 4. Vidaus apdailos darbai – gerai, tinko -gerai, dažymo – patenkinamai (tik nubalinta), grindys – gerai, 5. Ventiliacija – natūrali, elektros instaliacija – gerai.
III. VALSTYBINĖ KOMISIJA PAŽYMI: (Nieko!)
IV. VALSTYBINĖ KOMISIJA REIKALAUJA toliau nurodytais terminais atlikti ir užbaigti kitus darbus, kurių dėl pagrįstų priežasčių negalima atlikti šiuo metu: papildomai apželdinti teritoriją iki š.m. lapkričio 1 d.
V. VALSTYBINĖ KOMISIJA, laikydama, kad anksčiau išvardyti nukrypimai nuo projekto ir neužbaigti darbai negali būti kliūtis pastato priėmimui, nutaria statytojo pateiktą Švenčionėlių bažnyčią laikyti priimta su bendru įvertinimu – gerai.
PASTABOS: 1. Už visus atliktus darbus ir jų kokybę__metų laikotarpyje atsakomybė priklauso gen. rangovui, 2. Įvairūs ginčai, kilę po šio akto pasirašymo tarp statytojo ir gen. rangovo, sprendžiami per Valstyb. arbitražą. Valstybinės kom. pirmininkas K. Garmus. Nariai: Zotovas, Kozlovas, A. Kriaučiūnas, kun. B. Laurinavičius. Tvirtinu. Leidžiu pradėti eksploatavimą. Vyk. komiteto pirmininkas, 1959 m. rugpjūčio mėn. 7 d. Časas“. (Antspaudas).

 

,,Kaitros“ gamykloje A.Kriaučiūnas dirbo iki 1972 m. Vėliau jam buvo pasiūlytas Kapitalinės statybos skyiaus viršininko darbas Vievio Gelžbetoninių konstrukcijų gamykloje., kur dirbo iki pensijos. Mirė 2003 metais ,palaidotas Vievio kapinėse kartu su sutuoktine Vlada Kriaučiūniene.

 

 

 

 

Istorija Naujienos , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra