Apeliacinis teismas sugriežtino bausmes lenkų autonomininkams

Autorius: Data: 2013-08-27, 10:01 Spausdinti

Dr. Kazimieras Garšva

Bausmės laikas prailgintas daugiau nei dvigubai

Apeliacinio teismo kolegija rugpjūčio 17 d. sugriežtino bausmes lenkų autonomijos skelbėjams Šalčininkų rajone,

buvusiems Šalčininkų rajono tarybos nariams, nuteistiems už antivalstybinę veiklą, laisvės atėmimo bausmės laikas prailgintas daugiau nei dvigubai: Janui Jurolaitui nuo vienų metų ir dviejų mėnesių sugriežtinta iki trejų metų, Karliui Bilansui – nuo venų iki pustrečių metų, Alfredui Aliukui – nuo devynių mėnesių iki dvejų metų, Ivanui Kucevičiui – nuo šešių mėnesių iki dvejų metų. Nuteistam kalėti dvejus metus buvusiam Šalčininkų rajono LKP/TSKP pirmajam sekretoriui Leonui Jankelevičiui Apeliacinis teismas bausmę sugriežtino iki pusketvirtų metų.

Visi nuteistieji bausmę turės atlikti griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje.

Nuteistieji bus suimti ir į kalėjimą pasodinti per artimiausias dvi savaites, tądien, kai jiems bus įteiktas Apeliacinio teismo nutartie nuorašas.

Imsis politinių veiksmų

Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir kitos organizacijos sieks, kad „autonomininkų byla“ išeitų į tarptautinį lygmenį. Tai rugpjūčio 17 d. spaudos konferencijoje Seime sakė šiai partijai atstovaujantis parlamentaras Janas Senkevičius, pranešė ELTA.

Tam pritarė Lenkijos Senato narė Anna Bogucka-Skowronska. Ji kartu su kolegomis senatoriais Zygmuntu Ropelewskiu, Stanislwu Marczuku ir draugijos „Wspolnota Polska“ pirmininku Andrzeju Stelmachowskiu stebėjo teismo procesą Apeliaciniame teisme.

A. Boguckos-Skowronskos nuomonė, šis procesas turi politinį pobūdį. „Apmaudu, kad devynerių Lietuvos nepriklausomybės metų kalėjime turi atsidurti žmonės, kurie per tuos 9 metus buvo lojalūs piliečiai ir dirbo Lietuvos labui. Lenkijoje tokia situaciją būtų neįmanoma“, – sakė Lenkijos Senato narė. Jos nuomonė, Lenkija turėtų ne taip entuziastingai vertinti santykius su Lietuva.

Savo nerimą ir susirūpinimą dėl bausmių sugriežtinimo „autonomininkams“ pareiškė ir A. Stelmachowskis. „Kadangi procesas yra grynai politinio pobūdžio, turėsime imtis politinių veiksmų“, – sakė jis.

Senatoriai pabrėžė teisme nepastebėję jokių procedūrinių pažeidimų. Tačiau, jų teigimu, nerimą kelia tai, kad individualiai teisiami asmenys, kurie dalyvavo priimant kolegialius sprendimus. „Tai ryškus požymis, kad kie teisiami už savo pažiūras“, – sakė buvęs Senato pirmininkas A. Stelmachowskis.

Seimo nario J. Senkevičiaus nuomone, toje byloje „yra teisiami ne tie penki žmonės, o visa Lietuvos lenkų visuomenė“.

Gali apskųsti Aukščiausiajam Teismui

Apeliacinis teismas nepanaikino Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio, tačiau nuteistųjų veiklą pagal Baudžiamojo kodekso 67 str., numatantį atsakomybę už kenkimą Lietuvos valstybei, kvalifikavo ne pagal 1990 m., o pagal 1994 m. kodekso redakciją, t. y. skyrė didesnes laisvės atėmimo bausmes.

Nuosprendžio dalį, išteisinančią nuteistuosius dėl autonomijos organizavimo, antivalstybinių organizacijų kūrimo ir aktyvaus dalyvavimo jų veikloje, Apeliacinis teismas paliko nepakeistą.

Taip įvertinęs nuteistųjų veikas kuriuos Generalinės prokuratūros teiginius dėl „pernelyg švelnių“ ankstesnių bausmių. Teismas rugpjūčio 17 d. nepaskelbė motyvų, kodėl nuteistųjų veikas kvalifikavo pagal kitą BK redakciją.

Ankstesnį apygardos teismo nuosprendį apskundė ir prokurorai, laikę jį švelniu, ir nuteistųjų advokatai, kad jis pernelyg griežtas.

Apeliacinio teismo nutartį gali apskųsti Aukščiausiajam Teismui per tris mėnesius abi šalys.

Teisme kalbėjo rusiškai

Rugpjūčio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nagrinėjo penkių buvusių Šalčininkų rajono komunistų, jų advokato, ir iš kitos pusės – valstybės prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo balandžio 2 d. nuosprendžio. Teisiamieji, išskyrus L. Jankelevičių, teisme kalbėjo rusiškai. Naujų aplinkybių teisme nebuvo paskelbta.

Mėgino paveikti teismą

Teisiamieji buvo išsigandę valstybės kaltintojo reikalavimo padidinti jų bausmę aštuonius, septynis ar tris kartus, todėl per pirmąjį apeliacinio teismo posėdį birželio 25 d. jie reikalavo nušalinti prokurorą ir kreipėsi pagalbos į buvusį bendražygį, LKP CK laikraščio „Raudonoji vėliava“ Propagandos skyriaus vedėją, dabar Seimo narį Janą Senkevičių. Į teismą pakviesti du Lenkijos senatoriai. Pasaulio lenkų bendruomenės pirmininkas Andrzejus Stelmachowskis žurnalistams sakė: „Didžiausia pagalba, kokią galite suteikti persekiojamiems lenkams, – tai informuoti Lenkijos visuomenę apie birželio 25 d. teismo procesą, o lenkų visuomenė savo ruožtu darys spaudimą politikams“.

Spaudimą dėl autonomininkų pajuto ne tik politikai, bet ir teismas. Pirmiausia dėl jų „žmogaus teisių“ pažeidimų į tarptautinės organizacijas kreipėsi Rusijos Dūmos komunistai, nors L. Jankelevičius teisme sakė jų pagalbos neprašęs. Kai Rytai nepadėjo, kreiptasi į artimiausius Vakarus.

Pasaulio lenkų bendrija, kuri koordinuoja valstybės iždo pinigus, skirstomus užsienio lenkams, kreipėsi į Lenkijos prezidentą, seimą, o savaitė prieš autonomininkų teismą Varšuvoje surengė spaudos konferenciją. Joje A. Stelmachowskis sakė autonomininkus nusikaltus „vien tuo, jog keturi iš jų – lenkai, o penktas – latvis, kuris padarė „nusikaltimą“, kad vedė lenkę“. Konferencija surengta birželio 18 d., kai Vilniuje lankėsi Lenkijos ministras pirmininkas Ježis Buzekas. Jam skubiai išsiųsta faksograma, kad per Lietuvos Vyriausybę darytų spaudimą Apeliaciniam teismui.

Teises gynė Seime

Atidėjus pirmąjį Apeliacinio teismo posėdį, Seimo narys Janas Senkevičius žaibiškai Seime surengė spaudos konferenciją „Ar autonomija – tai nusikaltimas?“ Joje dabartinis Seimo narys pakartojo tą patį, ką žiemą sakė Maskvos komunistai – esą autonomininkų teismo procesas politinis (nors J. Senkevičius nedalyvavo nė viename Vilniaus apygardos teismo posėdyje). Konferencijoje dalyvavo ir Lenkijos senatoriai A. Bogucka-Skowronska, S. Marzukas, Lenkų bendrijos pirmininkas A. Stelmachowskis.

Vykstant antrajam Apeliacinio teismo posėdžiui, kuriame vėl dalyvavo Lenkijos konsulas Lietuvoje A. Stelmachowskis, lenkų spaudos atstovai, Koordinacinės tarybos autonomijai kurti narys S. Peško, J. Senkevičius, šis Seime vėl surengė spaudos konferenciją. Kviestas ir JAV ambasadorius Varšuvoje.

Priėmė SSRS konstituciją

Buvę Šalčininkų rajono tarybos prezidiumo nariai Alfredas Aliukas, Karlis Bilansas, Janas Jurolaitas, Ivanas Kucevičius ir LKP/SSKP CK sekretorius bei Šalčininkų rajono LKP/SSKP pirmasis sekretorius Leonas Jankelevičius organizavo Šalčininkų rajoną neteisėtai paskelbti lenkų nacionaliniu teritoriniu rajonu su trimis valstybinėmis kalbomis, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aktus apie Nepriklausomos valstybės atkūrimą paskelbė negaliojančiais, priėmė užsienio valstybės okupantės – SSRS konstituciją, prievarta Lietuvos gyventojus šaukė į svetimos valstybės – SSRS kariuomenę, sprendimu „Dėl Šalčininkų rajono gyventojų mechaninio prieaugio apribojimo priemonių“ vykdė tautinės selekcijos ir lojalių Lietuvos Respublikos piliečių persekiojimo politiką, 1991 m. kovo 17 d. surengė referendumą dėl „SSRS išsaugojimo“. Neteisėtos veiklos padariniai pietryčių Lietuvoje jaučiami iki šiol.

Autonomininkų veiksmais siekta pakirsti Lietuvos Respublikos Laikinuoju pagrindiniu įstatymu grindžiamą valstybinę ir viešąją tvarką, atskirti Lietuvos Respublikos teritorijos dalį, panaikinti ar apriboti suverenios Lietuvos valstybės galias ir teises.

1990 m. spalio 6 d. Vilnijos savivaldybių vietos tarybų deputatų II suvažiavimas Eišiškėse vėl kreipėsi į SSRS ir Lietuvos Vyriausybę, kad SSRS ir Lietuvos 1939 m. spalio 10 d. sutartis būtų laikoma negaliojančia.

Kūrė naują valstybę    

Pažeidžiant Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą ir nedalumą, kurta nauja valstybė su savo sienomis, valdžia, pilietybe, kariuomene, maršalka, teismais, himnu, vėliava. Jokie Lietuvos įstatymai, Seimo, Vyriausybės nutarimai šios priešvalstybinės veiklos netoleravo ir nereabilitavo.

Valstybinė komisija Rytų Lietuvos problemos spręsti autonomininkų veiklą apibūdino taip: „Lenkų nacionalinio teritorinio darinio atsiradimas politiškai centrinės Lietuvos žemėse dar nepasiekus jos kaip valstybės tarptautinio pripažinimo galėtų būti aiškinamas ne tik kaip istorinių Lietuvos teisių į šias žemes praradimas, bet ir kaip pačios Lietuvos valstybės paneigimas“.

1991 m. birželio 19 d. Berlyne L. Jankelevičius ir kiti interfrontininkai išplatino pareiškimą, kad reikia „išsaugoti vieningą, atnaujintą suverenių respublikų federaciją“. Referendumo dieną L. Jankelevičius lankėsi referendumo štabe. Šalčininkų rajono teritorinės autonomijos organizatoriai priešvalstybine antikonstitucine veikla kėsinosi į Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką, nepriklausomybę, pažeidė Valstybinės kalbos, Savivaldos, Pilietybės, Tautinių mažumų ir kitus įstatymus. Teisiamiesiems, pirmiausia L. Jankelevičiui, kaip LKP/SSKP sekretoriui, K. Bilansui, kaip SSRS piliečių komiteto nariui, tenka kaltė ir dėl dalyvavimo SSRS sąmoksle prieš Lietuvos valstybę.

Blokavo kelius

Šalčininkų rajono taryboje antikonstitucinius sprendimus pateikė, už juos agitavo K. Bilansas 5 kartus, J. Jurolaitas – 3, I. Kucevičius – 2, L. Jankelevičius du kart surengė neteisėtas akcijas, leido veikti pagal SSKP programą savo pavaduotojui Č. Visockiui, Šalčininkų rajono tarybos prezidiumo nariams ir deputatams komunistams. Autonomininkai pirmieji pradėjo kelti Sausio 13-osios sąmokslininkų ultimatumus atkurti Lietuvoje sovietų konstituciją, destabilizavo Lietuvos valstybės padėtį, trikdė jos darbą, dėl pažiūrų, tautybės atleido iš darbo žmones. 1990 m. spalio 6 d. blokavo kelius į Eišiškes, kėlė užsienio valstybių vėliavas.

Agitavo neteisingai liudyti teisme

Kaltinamieji savo padėtį galėjo palengvinti, jei būtų pripažinę kaltę, apgailestavę ir pateikę papildomų duomenų Tačiau kaltinamieji, dabartinė Šalčininkų rajono savivaldybė, jos meras J. Ribakas darė spaudimą liudytojams kuo mažiau „atsiminti“, nevažiuoti į teismą, duoti neteisingus parodymus. Teisme pasirašymo pasižadėjimo teisingai liudyti nesilaikė S. Peško, buvusi Jašiūnų apylinkės pirmininkė Liubov Olenkovič, pasirašiusi prašymą M. Gorbačiovui įvesti Lietuvoje „tiesioginį“ valdymą. Raštas buvo išspausdintas „Pravdoje“, bet liudytoja teisme tai neigė. Trukdyta liudyti net teismo salėje. Paminėjus OMON‘ą, teisiamasis L. Jankelavičius šokinėjo kalbant liudytojui A. Merkiui, o T. Gedvilo klausė, kiek jam už tai sumokėjo.

K. Bilansas neteisingai liudijo, kad teritorinė autonomija kurta ne pagal komunistų nurodymą trukdyti Lietuvai atsiskirti nuo SSRS ir gauti tarptautinį pripažinimą protestuojant prieš valstybinės kalbos įstatymą.

Nepaisė rinkėjų valios

Teisiamieji neatskleidė savo ryšių su komunistų partija, KGB, GKČP štabu, autonomininkų „kuratoriais“ O. Šeninu, N. Ryžkovu, jų patikėtiniais Lietuvoje A. Brodavskiu, R. Maceikianecu, J. Senkevičiumi ir kitais, prisiimdami nemaža kaltės sau. Nekalbėta apie Naujosios Vilnios komercinio banko filialo steigimą Šalčininkų partijos komiteto pastate, sovietinių karinių komisariatų, vadinamųjų įskaitos stalų, išlaikymą apylinkėse. Aplinkybės, neįtrauktos į kaltinimą (L. Jankelevičiaus ryšiai su OMON‘u, K. Bilanso – su SSRS piliečių komitetu), patvirtinta teisiamųjų veiklą prieš Lietuvą ir valstybes kaimynes. Apie teisiamuosius 1990–1992 m. rašė „Lenino priesakų“ laikraštis, „Voruta“, „Šalčia“, „Vilnia“, „Vilniaus balsas“. Ši byla siejasi su Sausio 13-osios byla.

Vilniaus krašto teritorinės autonomijos kūrėjai vykdė ne rinkėjų, o SSKP valią ir žinojo, kad jų veikla priešvalstybinė, prieštarauja Konstitucijai, 1990 m. Kovo 11-osios aktui, ir labai kenkė valstybei, piliečiams. Nemažai rinkėjų tokia veikla buvo nepatenkinti. L. Jankelevičius apeliaciniame skunde pripažino, kad priimant tarybos sprendimus įtaką darė jos prezidiumas ir deputatai, o ne rinkėjai.

„Voruta“ Nr. 29 (406) 1999 m. rugpjūčio 21 d., 3 p.

 

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra