ANYKŠTĖNAI PAMINĖJO NEPRIKLAUSOMYBĖS ŠVENTES

Autorius: Data: 2015-03-18, 16:36 Spausdinti

Vytautas RIMŠA,

Svėdasiškių draugijos „Alaušas tarybos narys, atsakingas už mokslinę veiklą

Atkūrus Lietuvos Respublikos savarankiškumą, daugelis mūsų šalies gyventojų, prieraišumo ir patriotinių jausmų Tėvynei vedini, pradėjo burtis į savo bendrijas – miestų ar kaimų gyventojų socialinius bei profesinius sambūrius ir patys ėmėsi tautinės bei patriotinės veiklos. Tai – labai pozityvi laisvėjančios visuomenės raidos tendencija, skatinanti šalies socializacijos bei demokratizacijos procesus.

Savo teisių ir kompetencijos rėmuose, šie visuomeniniai sambūriai šiandien atlieka itin svarbų darbą, telkdami provincijos žmones kartu rūpintis atkurtosios valstybės vystymo uždaviniais, bendromis jėgomis spręsti vietoje jiems kylančius prioritetiniais klausimus, organizuoti rajonuose ar kaimuose istorijos, etnokultūros ir kitus renginius.

Didelę šio darbo patirtį yra sukaupusi Pasaulio anykštėnų bendrija (toliau – PAB). 1992–2015 m. bendram darbui ji subūrė rajono, šalies ir užsienio kraštiečius, Anykščiuose surengė šešis jų suvažiavimus, dešimtis meno bei knygų teminių parodų, naujų knygų sutiktuvių, keletą miesto švenčių (su Rajono savivaldybe), koncertų, teatrų gastrolių ir kitų sambūrių. O kur dar nuo pat PAB įkūrimo ėjęs jos laikraštis, paskui – žurnalas „Pasaulio anykštėnas“, kur sėkmingai kuriama ir pradėjusi teikti informaciją apie žymius kraštiečius kompiuterinė duomenų bazė (DB „Biografijų žodynas“), kur 2012 m. Anykščiuose įkurto PAB informacinio ir koordinacinio centro veikla?

Visi šie PAB pasiekimai, pirmiausia, yra gan didelis PAB vadovų – pirmininko prof. habil. dr. Antano Tylos, jo pavaduotojų – prof. habil. dr. Algirdo Čižo, prof. habil. dr. Algirdo Antano Avižienio (JAV), PAB valdybos narių bei kitų, patriotiškai nusiteikusių kraštiečių nuopelnas.

Plati PAB veikla ir gražus organizacinis pavyzdys įkvėpė visuomeniniam patriotiniam darbui ir kitus anykštėnus. Taip 2001 m. gimė Vilniaus anykštėnų sambūris (VAS, pirm. inž. Alfredas Puodžiūnas), 2007 m. – Svėdasiškių draugija „Alaušas“ (pirm. inž. Algimantas Indriūnas), o 2011 m. pabaigoje – Kauno anykštėnų draugija (KAD, pirm. verslininkas Arūnas Strumskis). Šių – naujų visuomeninių kraštiečių darinių – nariai taip pat greit ėmėsi intensyvios tautinės, patriotinės, edukacinės ir kultūrinės veiklos.

Itin didelis yra VAS atliktų darbų sąrašas. Per 14 metų jo nariai aplankė daug muziejų, istorinių Vilniaus vietų ir apylinkių, keliavo po LDK lietuvių etnines žemes Lenkijoje, aptarė kraštiečių knygas, rengė naujametinius ir kitus susitikimus, o per Jonines, keletą metų rengia tradicines Aukštaičių etnokultūros gegužines Vingio parke. Į jas kviečiami aukštaičiai, gyvenantys sostinėje, ir svečiai iš 11-kos Aukštaitijos rajonų. Tai smagūs, linksmi ir mėgstami susitikimai.

Ne mažesnio anykštėnų dėmesio susilaukė istoriniai ir patriotiniai sambūriai. Tapo VAS tradicija, su šeimos nariais kasmet rinktis į gėlėmis ir vėliavomis šventiškai papuoštą Signatarų rūmų salę ir iškiliai minėti Lietuvos nepriklausomybės dieną. Skaityti pranešimų čia kviečiami istorikai, rengiami koncertai. Tai gera vieta atiduoti savo Valstybei pagarbą, pasiklausyti mokslinių pranešimų apie jos nueitą kelią, pagilinti žinias ir šiltai, tarsi savo šeimos rate, pabendrauti su mielais kraštiečiais.

2009–2014 m. minint Vasario 16-ąją, pranešimus mums skaitė daug žymių mokslininkų. Tai – dr. Tomas Baranauskas, prof. habil. dr. Algirdas Čižas, prof. habil. dr. Regina Koženiauskienė, doc. dr. Juozas Parnarauskas, prof. habil. dr. Antanas Tyla, Santarvės (tautos) namų judėjimo iniciatorius Antanas Gudelis ir kt. Gan įvairios buvo jų temos: lietuvių nepriklausomybės siekiai; 1918–1919 m. kovos už Lietuvos savarankiškumą; Vasario 16-osios akto reikšmė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui; laisvės gynimas nuo Lenkijos karinio įsiveržimo 1920–1922 m.; Pietryčių Lietuvos okupacija ir likimas; lietuvių ir lenkų politiniai santykiai nuo Mindaugo iki XX a. pradžios; tautos lenkinimas, trukę nuo Liublino unijos 360 metų; žala valstybingumui dėl fašistinės Vokietijos ir TSRS antrojo Pasaulinio karo bei okupacijos; pokario laisvės judėjimas, trėmimai ir tautos genocidas; lietuvių laisvės idėjos raida nuo Mindaugo laikų; 120 metų trukęs tautos rusinimas – sukilimai ir represijos; spaudos draudimas ir jo panaikinimas; liaudies vaidmuo išsaugant lietuvių tautos identitetą, kalbą bei kultūrą ir kt.

Dar iškiliau ir plačiau Nepriklausomybės šventę Vilniaus anykštėnai pažymėjo šių metų vasario 7 dieną. Taip atsitiko todėl, kad šioje šventėje buvo kalbama ne vien apie Vasario 16-osios, bet ir apie 1990 m. kovo 11-osios dienos reikšmę. Nevalia pamiršti, kad šiemet nuo Lietuvos valstybės atkūrimo jau sukako 25 metai! Dėl to į minėjimą buvo pakviesta žymiai daugiau svečių – signatarų, mokslininkų.

Šventinis minėjimas prasidėjo Lietuvos valstybės himnu. Įžanginį žodį tarė viena iš VAS steigėjų ir tarybos narių, renginio vadovė Regina Smetonaitė. Paskelbusi programą ir pristačiusi svečius, ji pakvietė aktorių Ferdinandą Jakšį perskaityti nepriklausomybės aktus.

Pirmąjį pranešimą apie Nepriklausomybės atkūrimą ir kitus 1990 m įvykius skaitė Lietuvos AT ir Atkuriamojo Seimo pirmininkas, 1990 m. kovo 11-osios Akto signataras, ES parlamentaras, LRS Garbės Pirmininkas, prof. habil. dr. Vytautas Landsbergis. Aptaręs to meto LAT bei LAS diplomatiją, strategiją ir taktiką, profesorius nemažai dėmesio skyrė šių dienų Lietuvos, ES, JAV, Rusijos elgsenai ir problemoms, stiprinant bei ginant demokratiją Ukrainoje ir kitose pasaulio šalyse.

Signatarė, albumų ,,Didžioji Lietuva“ ir kitų knygų autorė, Nepriklausomybės Akto Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, kalbėjo apie Sąjūdžio ir LRS nepriklausomybės siekius, taip pat šių dienų Lietuvos politinio bei ekonominio gyvenimo skaudulius: emigraciją, socialinę politiką, korupciją, tolstančius nuo liaudies valdininkus, paprastų žmonių lūkesčius ir kitas problemas, kurias turėtų spręsti dabartiniai LRS nariai.

Rašytojas, dramaturgas ir nepriklausomybės signataras Kazys Saja gilinosi į tuos aukštus moralinius, tautinius ir kultūros idealus, kurių išvakarėse bei atkūrus Lietuvos savarankiškumą buvo siekta, ir apgailestavo, kad pastarojo metu daugelis politikų bei valdininkų juos visiškai pamiršo. Pasak jo, dėl to jau atsiradę žemaičių, keiksnojančių LRS ir valdžia, netgi kuriančių apie ją anekdotus. Jis kvietė valdininkus atsisukti į eilinius šalies piliečius, išklausyti jų ir spręsti jiems aktualias problemas. Baigė kalbą anekdotu apie žemaitį, atvažiavusį pagrūmoti Seimui.

Be to, rašytojas pristatė anykštėnams garsų politiką ir mokslininką – Švedijoje gimusį tautietį, istoriką ir diplomatą, buvusį Nebraskos universiteto Lincolne dėstytoją, 1991–1995 m. Lietuvos Respublikos AT bei Užsienio reiklų ministerijos konsultantą patarėją, paskui nepaprastąjį ir įgaliotąjį LR ambasadorių Izraelyje dr. Romualdą Misiūną. Taip žinomas knygų, išleistų anglų kalba apie Rytų ir Šiaurės Europos XVIII a. istoriją, naujųjų laikų Europos diplomatiją ir Baltijos šalių tarptautinius santykius, autorius savo atsilankymu pagerbė anykštėnus ir jų susibūrimą.

Istorikas, PAB pirmininkas, prof. habil. dr. Antanas Tyla, aptaręs 1918 m. ir 1990 m. istorinius įvykius, paskatino nepriklausomybę švęsti ne tik kraštiečių bendruomenėse, bet ir darbovietėse ar šeimose. Jo nuomone, tai – pačios didžiausios Lietuvos šventės. Vėliau jis dėkojo signatarams ir kitiems svečiams už dalyvavimą VAS šventėje ir kalbas.

Šventinio koncerto metu lietuvių liaudies dainomis ir arijomis iš operų anykštėnus džiugino aktyvi VAS renginių dalyvė, žinoma Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Eugenija Klivickaitė (mecosopranas) ir pianistė Birutė Šernaitė.

Baigdami dalykinę renginio programą, jo organizatoriai ir dalyviai, su garbiu gimtadienio jubiliejum pasveikino žinomą pianistę, kraštietę, Lietuvos muzikos ir meno akademijos prof. Gražiną Ručytę-Landsbergienę. VAS tarybos narės Regina Smetonaitė, Janina Baublienė ir Jolita Šedauskienė jubiliatę ir pranešimų autorius gausiai apdovanojo gėlėmis ir naujausiomis leidyklos „Petro ofsetas“ istorinėmis knygomis.

Lietuvos nepriklausomybės šventės Vilniaus anykštėnų minėjimas baigėsi nuoširdžiu visų dalyvių pabendravimu prie kavos ir sumuštinių, kuriais pasirūpino patys anykštėnai, stalo. O dabar prieš akis – pavasariniai 2015 m. VAS renginiai ir nauji prasmingi bei malonūs susitikimai.

Istorija Kovo 11-oji Naujienos Vasario 16-oji , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra