Antroji Alytaus kolekcininkų paroda „Alytus ir Dzūkija: istorijos puslapiai“

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2009 m. minime Lietuvos tūkstantmečio jubiliejų. Ta proga bus įvairių renginių, o Alytaus kraštotyros muziejuje surengta antroji Alytaus kolekcininkų paroda „Alytus ir Dzūkija: istorijos puslapiai“. Ši neeilinė paroda rengiama po 16 metų pertraukos. Tačiau iš pradžių šiek tiek istorijos. 1993 m. Vladas Stasiukyno iniciatyva įvyko svarbus faktas Alytaus kolekcininkų padangėje – pirmoji Alytaus kolekcininkų paroda. Ji buvo atidaryta Alytaus kraštotyros muziejuje kovo 11 dieną, o skirta Kovo 11-osios akto trečiosioms metinėms ir pirmo Alytaus filatelistų laikraščio „Nauja filatelija“ 60 metų sukakčiai paminėti. Parodos rengimo komisijos pirmininkas – Valdas Plauskas, patarėjas Vladas Stasiukynas, narys Jonas Uosaitis. Parodos teisėjai: Eugenijus Svetikas, Laimutė Šiušienė ir Vidmantas Laurinavičius. Joje savo rinkinius pristatė 8 kolekcininkai. Jonas Uosaitis, Jonas Andriuškevičius ir Anatolijus Giedrys eksponavo numizmatikos kolekcijas. Lankytojai galėjo susipažinti su Vytauto Plausko ir Vlado Stasiukyno filatelijos rinkiniais, na, o pastarasis dar demonstravo ir filokartijos pavyzdžius. Filokartijos kolekciją rodė dar ir Jonas Mikelaitis. Savo bibliofilines retenybes pristatė du knygų gerbėjai: Algimantas Antanevičius ir Gintautas Šapoka. Kaip ir tikėtasi, paroda buvo gausiai lankoma.
Kaip kilo mintis surengti šią antrąją Alytaus kolekcininkų parodą? Ir kodėl po tokios ilgos pertraukos? Didelių kolekcijų savininkai dažniausiai nelinkę nei rodyti savo rinkinių, nei rengti parodų. 1993 m. surengta paroda buvo dar šiek tiek sąjūdžio dvasioje, griuvus melo imperijai dalis kolekcininkų gal tikėjo, kad atėjo geresni laikai, kad jau galima savo sunkiai sukauptas kolekcijas parodyti visuomenei. Deja, laikas parodė, kad jie apsiriko. Tarybiniais laikais tarp kolekcininko ir nusikaltėlio buvo dedamas lygybės ženklas. Iki pat imperijos galo į kalėjimus buvo kišami net ir tokie atrodo niekam nepavojingi žmonės – monetas renkantys numizmatai ir pašto ženklų mylėtojai – filatelistai. Numizmatas Z. Jankauskas savo kolekciją atgavo jau tik atsikūrus Lietuvos valstybei, aišku be pačių vertingiausių monetų. Apie bibliofilus jau net nekalbu, nes tai buvo pati pavojingiausia kolekcionavimo rūšis. Režimas labiausiai bijojo spausdinto žodžio. Tais laikais slėptuvės knygoms buvo įrenginėjamos praktiškai visur, net ir po žeme bei lauko tualetuose. Vokietijos kolekcininko Mykolo Žilinsko Lietuvai dovanoti paveikslai irgi buvo gabenami nelegaliai, pažeidžiant įstatymus. M. Žilinskas juos siūlė dar Stalino laikais, aišku, tada niekas į tai net nereagavo. Tik vėliau kultūros veikėjams pavyko įtikinti atitinkamus organus tą dovaną priimti. Kas blogiausia – dabartinė Lietuva ne tik paveldėjo viską naikinančių sovietinių įstatymų bagažą, bet ir prigalvojo naujų, absurdiškumu ne mažiau stebinančių. Pavyzdžiui, žaisdamas kieme vaikas ras vienos buvusios valstybės 1990 metų monetą buvusio telefono automato vietoje. Paskui jis tą monetą pasikeis su draugu į tos pačios buvusios valstybės 1988 pašto ženklą, nuplėštą nuo seno voko. Ir turime pilną nusikaltimo modelį, o tokie nusikaltėliai turi būti nuteisti ir sušaudyti. Informacijomis apie terorą prieš Lietuvos militarinių kolekcijų savininkus mirga visa spauda.
Todėl kontekstas kolekcininkų parodoms yra nepalankus. Jei pirmoji paroda buvo įvairių temų ir kolekcijų eksponavimas, tai antroji – teminė paroda. Alytaus kolekcininkai būtų pajėgūs surengti įvairių įdomių teminių parodų: senovinės technikos, numizmatikos, militarikos. Tačiau esant tokiai padėčiai tai greičiau utopija. Todėl šiai antrai kolekcininkų parodai pasirinkom mažiau pavojingą temą „Alytus ir Dzūkija: istorijos puslapiai“.  Ką reiškia šis pavadinimas? Kai kam gali atrodyti keista, kad Alytus ir Dzūkija, gal užtektų vien Dzūkijos. Tačiau visi dalyvaujantys parodoje Alytaus miestui ir jo istorijai skiria tokį didelį dėmesį, kad nepaminėti jo pavadinime tiesiog negalim. Alytaus ir Dzūkijos temą kolekcionuojančių yra nemažai, deja, dalis pakviestų atsisakė. Todėl reikia suvokti, kad paroda nebus pilno galingumo, kai ko gal ir truks. Tačiau nemažai aukščiausio lygio kolekcininkų dalyvaus, taigi paroda bus įdomi. Praktiškai beveik kiekvienas dalyvaujantis galėtų surengti ir personalinę parodą, bet esmė buvo ne parodyti, kas daugiausiai turi, bet tiesiog dalyvauti. Kai kurie jau buvo surengę personalinių parodų, ar dalyvavę bendrose. Dalis šios parodos dalyvių savo rinkinius pristatė ir pirmojoje Alytaus kolekcininkų parodoje prieš 16 metų. Tai Algimantas Antanevičius, Jonas Uosaitis, Gintautas Šapoka.
Parodos organizatorius Šarūnas Šimkevičius – bibliofilas, kurio pagrindinė tema – Lietuvos periodinė spauda. Dzūkijos tema jam šalutinė, tačiau turi surinkęs ne vieną įdomų eksponatą šia tema. Beje, Šarūnas pristatys kažkiek eksponatų ir iš savo pagrindinės temos – tai tarpukariniai Alytaus periodiniai leidiniai: „Švintantis rytas“, „Varpos“ ir kt. Jo Dzūkijos temą parodoje atstovaus įvairi senoji Alytaus ir Dzūkijos spauda: knygos ir įvairūs smulkūs spaudiniai – blankai, kvitai, receptai, religiniai paveikslėliai. Kolekcininkas renka ir jam įdomesnius senuosius Dzūkijos dokumentus. Kai kurie jam įdomūs savo turinio pobūdžiu, ar susiję su to meto veikėjais, garsenybėmis. Šarūnas jau turi daugumos garsių tarpukario Alytaus veikėjų autografus: gydytojo Simano Janavičiaus, mokytojo Kazio Klimavičiaus ar kino teatro savininko Šajos Paktoriaus bei kt. Dalis jo dzūkiškų dokumentų autografuoti ne tik lokalinio pobūdžio asmenybių, bet ir garsių visoje Lietuvoje: generolo Povilo Plechavičiaus, politiko Augustino Voldemaro ir kt. Bus parodyta ir ne tik lokalinio pobūdžio dzūkų autografų (dailininko V. K. Jonyno). Bibliofilas parodys knygų su Alytaus antspaudais. Š. Šimkevičius buvo pradėjęs rinkti ir senąsias fotografijas bei atvirukus su Alytaus vaizdais, tačiau dėl lėšų stokos jam teko šitos temos atsisakyti. Bus eksponuojami šios kolekcijos likučiai. Tačiau parodos organizatorius pajuokavo, kad jis vis dar yra didžiausios pasaulyje pačių seniausių Alytaus miesto fotografijų kolekcijos savininkas. Ir ši didelė kolekcija susideda net iš dviejų fotografijų. Žinoma, šis faktas kartu liudija apie šių carinių portretinių nuotraukų retumą. Beje, pirmąja vieta Šarūnas dalijasi su kitu Alytaus bibliofilu Algimantu Antanavičiumi, kuris irgi turi 2 seniausias Alytaus fotografijas, darytas M. Abramovičiaus.
Bibliofilas A. Antanevičius Alytaus atvirukus ir fotografijas pradėjo rinkti 1984 m., o spauda ir knygomis susidomėjo labai anksti, dar mokykliniais laikais. Būdamas savo krašto patriotu jis sumanė surinkti ir senąsias Dzūkijos krašto, ypač Alytaus, fotografijas ir atvirukus, Alytaus ulonų gyvenimo vaizdus. Ši kolekcija prasidėjo būtent nuo vienos ulonų, jojančių per Kaniūkų tiltą, fotografijos. Šią nuotrauką jis įsigijo Klaipėdoje. Beje, daugumas parodoje eksponuojamų fotografijų įsigyti ne Alytuje, bet kituose miestuose. Svarbiausiu savo tikslu laiko surinkti senuosius pirmojo pasaulinio karo Alytaus atvirukus, kurių buvo išleista su įvairiais variantais apie 100. Kolekcininkas taip pat brangina ir carines mažai žinomo Alytaus fotografo M. Abramovičiaus fotografijas. Jo kolekcija prieinama visuomenei, padėta ne vienam besidominčiam šia tema. 2008 m. Alytaus miesto Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje veikė bibliofilo atvirukų ir nuotraukų paroda „Kai Alytus buvo Olita“. Šioje parodoje Algimantas eksponavo pirmojo pasaulinio karo Alytaus atvirukų kolekciją.
Mindaugas Sereičikas domisi Lietuvos kariuomenės tema, ypač Alytaus ulonais. Todėl jis pristatė Alytaus ulonų istoriją senose fotografijose. Rimas Paškauskas irgi domisi kariuomene ir ulonais, tačiau jis rodys Antrojo pasaulinio karo Alytaus fotografijas. Tokios nuotraukos labai įdomios ir retos Lietuvoje, darytos vokiečių karių. Vienoje tokioje fotografijoje man teko matyti 1941 m. pasitraukusios rusų kariuomenės paliktą palapinę su įvairiais Stalino, Molotovo atvaizdais ir tarybine simbolika. Tikrai neįtikėtinas vaizdas, patraukęs ir vokiečių fotografo dėmesį. Kraštotyrininkas ir kolekcininkas Gintaras Lučinskas labai domisi Alytaus šaulių istorija, todėl parodai jis atrinko tarpukario šaulių fotografijas. Gimtojo krašto istorijos puoselėtojas G. Lučinskas yra parengęs keletą istorinių knygų apie 1918-1923 m. laisvės kovas Lazdijų, Seinų krašte; pogrindinę „Geležinio Vilko“ organizaciją, veikusią 1940-1941 m. Alytaus apskrityje; 1941 m. Birželio sukilimą Dzūkijoje. Kariuomenės temą renka ir Petras Grėbliauskas, kuris eksponavo parodoje savo kolekcijos fotografijas.
Jonas Uosaitis rinkęs daug ką. 2008 m. buvo jo eglutės žaisliukų kolekcijos paroda, o šioje parodoje jis parodė labai įdomų ir retą daiktą – WWII laikotarpio vokišką plakatą. Kai kam gali kilti klausimų, kaip šitas plakatas siejasi su Alytumi. Tokiems atsakysim, kad siejasi ir net labai įdomiai. Daiktai, kaip ir žmonės, turi savo istorijas ir likimus. O šiuo plakatu buvo aplenktas J. Uosaičio tetos, alytiškės, mokyklinis sąsiuvinis. Taigi šio daikto radimo istorija yra įdomi, tuo labiau, kad daiktas unikalus, gal tik šitas egzempliorius ir išlikęs. Beje, Jonas dar parodys ir daugiau savo tetos tarpukarinių Alytaus sąsiuvinių, kitų dokumentų ir spaudinių. Alvyras Miškinas renka įvairias senienas, o labiausiai domisi Antruoju pasauliniu karu. Parodoje jis eksponavo tarpukario Alytaus dokumentus ir antrojo pasaulinio karo laikų eksponatų. Parodoje dar dalyvavo ir bibliofilai Vytautas Paulėkas ir Gintautas Šapoka. Birutės Stefanijos Andrijauskienės atvirukų kolekcijos temos: Alytus, Dzūkija, Lietuvos ir pasaulio dailė, knyga atvirukuose, malūnai, peizažas, portretai ir kt. Savo  atvirukų kolekcijos personalines parodas kolekcininkė surengė Šiauliuose ,,Angelai“ (2005m.), Kaune ,,Knyga dailininkų kūriniuose“ (2005m.), Genių ir Praniūnų bibliotekose (2000-2005m.), Alytaus profesinio rengimo centre ,,Knygnešystė“ (2006m.), 2008 m. atidarius biblioteką Miklusėnuose padeda ruošti parodas įvairiomis progomis pritaikydama atvirukus, knygas, periodiką. Renka knygas, kuriose atspausdinti atvirukai, bibliografuoja duomenis apie atvirukus ir filokartiją, fotografuoja. Šioje parodoje paruošti lakštai: „Alytus XX a. I pusė“, „Alytus XX a. II pusė“, „Dzūkijos vaizdai“, „Dzūkijos nacionalinis parkas“, „Bažnyčios architektūros  paminklai“, „Čiurlionio kelias“.
Fotografas Faustas Augustinas eksponavo įdomesnius savo kolekcijos eksponatus.
Parodą parengė dailininkė Gintarė Markevičienė. Į parodos atidarymą susirinko gausus būrys lankytojų. Dalyvavo ir Alytaus miesto meras Česlovas Daugėla, kiti politikai ir seimo nariai. Kaip juokavo parodos organizatorius Šarūnas Šimkevičius, jo specialiai parodai išleisto „Dzūkijos bibliofilo“ 35 egzemplioriai tebuvo lašas jūroje ir visiems neužteko. Todėl Šarūnas pažadėjo kiekvienam kuris kreipsis, padovanoti po egzempliorių iš papildomo tiražo. Parodos atidarymo metu koncertavo choras „Putinas“. Kauno antikvarinio knygyno savininkas Vidmantas Staniulis Š. Šimkevičiui ir muziejui padovanojo po būsimo antikvarinių knygų aukciono katalogą. Šį aukcioną bibliofilas V. Staniulis rengia kartu su Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondu. Kalbėdamas Vidmantas teigiamai įvertino parodą ir pritarė Š. Šimkevičiaus iniciatyvai rinkti knygas su senaisiais Alytaus miesto ir Dzūkijos antspaudais.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra