Antrasis Lietuvos karininko fotoalbumas

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2008-ųjų metų pabaigoje pasirodė Lietuvos istorijos ir etnografijos mylėtojų laukta knyga „Lietuvos karininko fotoalbumas. 2. Aukštaitijos ir Žemaitijos kaimas XX amžiaus 3-4 dešimtmetyje“. Šis nedidelio formato, puikaus dizaino ir geros poligrafinės kultūros leidinys su 86 iliustracijomis (lietuvių ir anglų kalbomis, 96 psl., tiražas 1250 egz.) skirtas kovų už Lietuvos Nepriklausomybę 1919-1920 metais dalyvio Stasio Zaborskio (1900-1958) atminimui.

Jį sudarė ir leidybai parengė kauniečių šeima doc. dr. Vytenis Almonaitis ir doc. soc. m. dr. Junona Almonaitienė, o išleido jų įkurta viešoji įstaiga „Keliautojo žinynas“ Kaune. Prisijungdama prie artimųjų vieną knygos tekstų parašė V. Almonaičio sesuo dr. Vaida Almonaitytė-Navickienė.
 
Knygą apipavidalino Rita Penkauskienė, maketavo Skaidra Vaicekauskienė, redagavo Jonas Varnauskas, tekstus į anglų kalbą vertė Oksana Krugliakovaitė.

Leidinį sudaro šie skyriai: Pratarmė; Juozas Zaborskis: iliustruota jaunystės biografija; Prieškario etnografinė fotografija: tautinės savimonės link; Norušiai: Aukštaitijos sodžiaus šiokiadieniai ir šventės; Žardeliai ir Kubeliai: Žemaitijos kaimo paveikslai; Leidinyje publikuojamų nuotraukų šaltiniai.
Nors šio albumo fotografijos palyginus nesenų laikų (fotografuotos prieš 70-80 metų), jos atspindi to laikmečio gyvą paveikslą, kurio nerasime istorijos vadovėliuose ar pageltusiuose periodikos komplektuose bei archyvų dokumentuose. Smetonos Lietuvos laikais fotografija jau nebuvo brangi pramoga, tad beveik kiekvienoje šeimoje buvo jei ne šeimos albumas, tai bent keletas nuotraukų, kurių, gaila, tik dalis dėl žmonių neišprusimo ar sunkių karo bei pokario peripetijų pasiekė ir mūsų laikus. Bet išlikusios fotografijos, o ypač viešai paskelbtos, turi neįkainojamą išliekamąją vertę, nes šeimos, giminės, kaimo ar miesto vaizdai sudaro įvairialypę mūsų krašto praeities vaizdo istoriją.

Šiuo antruoju serijos leidiniu (pirmasis „Lietuvos karininko albumas. 1. Baltijos pajūris XX amžiaus 3-4 dešimtmetyje“ pasirodė 2006 m.) vėl atverčiami Lietuvos kariuomenės karininko, o taip pat ir fotografo mėgėjo Juozo Zaborskio (1906-1989) šeimos albumai. Šį kartą spausdinamos daugiausiai etnografinio pobūdžio fotografijos, atspindinčios 1920-1940 metų kaimo kasdienybę. Pateikiamos J. Zaborskio gimtojo Norušių kaimo (Šventybrasčio parap.), jo žmonos Julijos Paulauskaitės gimtinės Žardelių bei gretimo Kubelių (abu – Kuršėnų parap.), kuriuose gyveno jos giminaičiai Stoniai, kaimų paprasti ūkio darbai, pastatai, žmonės, šventės ir pan. Žavi užfiksuotų įvykių autentiškumas, daug informacijos teikiančios detalės, pastabus fotografo žvilgsnis. Leidinio sudarytojai, siekdami parodyti kuo įvairesnį kaimo gyvenimą, taip pat pasinaudojo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fototeka, profesionalų darytomis nuotraukomis išsaugotomis Zaborskių artimųjų ir buvusių kaimynų fotoalbumuose. Beje, Vytenis yra J. Zaborskio vaikaitis, tad suspėjo išklausinėti ir identifikuoti beveik visus fotografijose matomus asmenis, o tai tyrinėtojui yra labai sunkus uždavinys, tačiau turintis svarbią išliekamąją istorinę vertę.

Trumpai priminsiu nuotraukų autoriaus Juozo Zaborskio biografiją. Jis 1906 XI 16 gimė Norušiuose (vienas iš dešimties vaikų), krikštytas Šventybrasčio bažnyčioje, mokėsi Ramygalos progimnazijoje, Kėdainių gimnazijoje, Karo mokykloje Kaune, o tapęs karininku šešetą metų tarnavo I DLk Gedimino pulke Ukmergėje, pakeltas į kapitonus – Kaune. 1941 m., prasidėjus karui, tapo sukilėliu. Po karo, vengdamas represijų, ilgai slapstėsi, bet likimas jam buvo malonus, tad išvengė savo kolegų likimo – liko gyvas ir išsaugojo savo darytas fotografijas. Mirė 1989 m. Kaune, jau sulaukęs Lietuvos atgimimo.
Antrojo knygos skyriaus autorė V. Almonaitytė-Navickienė rašo, kad J. Zaborskio etnografinė fotografija yra kūrybiškas laikmečio atspindys. Jo nuotraukose įamžinti rugiapjūtės ir šienapjūtės vaizdai, įvairūs kasdieniai buities darbai (gyvulių priežiūra, sviesto mušimas), sodyboje dirbantys siuvėjai, medžioklės laimikiai, artimųjų šypsenos portretuose ir išdidžios jų pozos arkliais kinkytuose vežimuose, nuotaikingos daugiafigūrės kompozicijos – tai jau tautinės savimonės ugdymo įrankis. J. Zaborskio nuotraukų estetinė raiška artima garsiai Balio Buračo žanrinei fotografijai. Jos išlieka aktualios ir dabar, nes pasakoja apie lietuviško kaimo istorinį ir kultūrinį paveldą, pirmapradį ir harmoningą etninės architektūros ryšį su žmogumi ir kraštovaizdžiu, skaidrią lietuvišką pasaulėjautą, dvasinę ir kūrybinę pusiausvyrą.

Knygoje pateikiamos ir minėtų kaimų istorijos. Įdomu, kad Norušiuose pas Zaborskius apie 1885 m. apsistojęs garsusis dievdirbys Vincas Svirskis (1835-1916) išdrožė nemažai savo nuostabių kryžių. Gaila, kad išnykusio Norušių kaimo vietoje lyg pasityčiojimui įrengtas sąvartynas, kurį būtina likviduoti. Kitame kaime – Žardeliuose – likusi tik viena troba su dviem gyventojais, Kubeliuose – apie 10 sodybų su 35 žmonėmis. Gal publikuojamos fotografijos sužadins jų domėjimąsi savojo krašto praeitimi?
Minėtas fotoalbumas sukelia dvejopus jausmus. Pirma, labai džiugu, kad pasirodo tokio pobūdžio leidiniai, kurie galėtų paskatinti ir skaitytojus atverti savo nuotraukų albumus visuomenei ar perduoti jas muziejams. Antra, labai graudu ir liūdna, kad beveik jau nebėra gyvų šio leidinio herojų, kad nebėra to tikrojo lietuviško kaimo, kuris ilgus šimtmečius buvo lietuvybės puoselėtojas bei saugotojas.

Nuotraukose:

1. Leidinio viršelis
2. Kapitonas Stasys Zaborskis. Kaunas, 1940
3. Zaborskių troba Norušiuose, 1937 08 10

Voruta. –  2009, bal. 4. nr. 7 (673), p. 3.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra