Antrasis Lietuvos istorikų suvažiavimas „Tarp tradicijos ir naujų iššūkių: Lietuvos istorijos mokslas Naujojo tūkstantmečio pradžioje“ rugsėjo 10–12 d. Klaipėdoje

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Antrasis Lietuvos istorikų suvažiavimas „Tarp tradicijos ir naujų iššūkių: Lietuvos istorijos mokslas Naujojo tūkstantmečio pradžioje“ vyks 2009 m. rugsėjo 10–12 d. Klaipėdoje
 
2005 rugsėjo 15–17 d. Vilniuje vyko Pirmasis Lietuvos istorikų suvažiavimas, sulaukęs gausaus dalyvių būrio ir atgarsio istorikų, istorijos mokytojų bendruomenėje, o taip pat visuomenėje. Buvo nuspręsta kas ketveri metai skirtinguose Lietuvos universitetiniuose miestuose rengti suvažiavimus siekiant aptarti svarbiausias istorijos mokslo ir istorijos didaktikos aktualijas, visuomenės istorinės savimonės raidos tendencijas. Suvažiavimus rengia Lietuvos nacionalinis istorikų komitetas.
 
Antrojo suvažiavimo rengimas Lietuvai svarbaus tūkstantmečio jubiliejaus metu lėmė suvažiavimo tematiką. Be tradicinių temų, skirtų tam tikrų laikotarpių tyrinėjimų apžvalgai, itin daug dėmesio skiriama pastaruoju metu labai aktualiai ir visuomeniškai reikšmingai istorinės praeities atminties problematikai – šitaip sureikšminamas istoriko ir visuomenės istoriškumo santykio klausimas.
 
Suvažiavimo struktūrą sudaro du temų blokai:

1) Lietuvos istorikų naujausios tyrimų problematikos pristatymas (pirmiausia skiriama istorikų mokslininkų bendruomenei ir istorijos mokytojams)
 
2) plenarinės diskusijos, kurios skiriamos ne tik istorikų bendruomenei, bet ir platesnei istorija besidominčiai publikai
 
Suvažiavimo svečias ir įžanginio pranešimo autorius Werneris Paravicini – žymus Vokietijos istorikas, Vakarų Europos diduomenės žygių į Prūsiją ir Lietuvą tyrimų autorius.
 
Suvažiavimo darbas (plenarinis posėdis ir sekcijos) vyks Klaipėdos universiteto auditorijų korpuse „Aula Magna“ (Herkaus Manto g. 84). Diskusijų vieta nurodyta atitinkamose programos vietose.
 
Programa:
 

Rugsėjo 10 d. (ketvirtadienis)
 

15–17 val.
– atidarymo posėdis (Klaipėdos universitetas, Aula Magna, Herkaus Manto g. 84). Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius, Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus
 
17.30–19 val. – plenarinis pranešimas. Werner Paravicini (Kylio universitetas) „Istoriko tiesa“
 
Diskusija „Istorija ir tapatumas“ (Klaipėdos universitetas, Aula Magna, Herkaus Manto g. 84)
 
Moderatorius: Virginijus Savukynas
 
Dalyviai: Petras Auštrevičius, Aurelijus Katkevičius, Česlovas Laurinavičius, Žygimantas Pavilionis, Nerija Putinaitė, Vytautas Rubavičius
 
19.30 val. – Priėmimas. Suvažiavimo atidarymo proga
 

Rugsėjo 11 d. (penktadienis)

 
9–12 val. – Šiuolaikinė šaltinotyra: istorinė rekonstrukcija ir istoriko vaizduotė
 
Šaltinių tyrimas ir interpretacija yra esminis visų istorijos disciplinų elementas. Ypač didelė reikšmė šaltinotyrai tradiciškai priskiriama medievistikoje, kur istorikai disponuoja ribota šaltinių medžiaga, paprastai neturi galimybių patikrinti šaltinių teiginių patikimumo, susiduria su senųjų šaltinių kalbų adekvataus vertimo į modernią kalbą problema. Nors Viduramžių šaltiniai skurdūs, nuolat siūlomi nauji požiūriai į vieną ar kitą istorinį įvykį arba reiškinį, o šį atsinaujinimą lemia istoriografijoje besikeičiantis epochos suvokimas, priemonių (žodynai, pagalbinių istorijos mokslų žinios etc.) tobulėjimas, tačiau ne paskutinėje vietoje ir specifinė konkretaus istoriko mokslinė patirtis. Mažai šaltinių palikusių laikotarpių atveju neišvengiama nuolatinė įtampa tarp atskirų šaltinių pateikiamos informacijos ir visumą sukuriančios istoriko vaizduotės.
Tai, kad šiuolaikinis šaltinių mokslas pripažįsta šią istoriko darbo ypatybę yra svarbi metodologinė direktyva, leidžianti aiškiau suvokti istorinio tyrimo eigą. Pastangos siekti mokslinio objektyvumo neprieštarauja tyrinėtojo interpretacijos ribų pripažinimui, o šaltinio perskaitymas suprantamas ne tik kaip filologinis veiksmas, bet ir kaip socialinio, kultūrinio, politinio epochos pažinimo dalis. Šioje sekcijoje tyrinėtojai, remdamiesi specialiais šaltinių tyrimais, aptaria įvairius XIII–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos aspektus, atkreipdami dėmesį į sudėtingą ir dinamišką šaltinio informacijos ir istoriko rekonstrukcijos santykį.
 
Sekcijos vadovas: Rimvydas Petrauskas
 
Artūras Dubonis (Lietuvos istorijos institutas) „Lietuvos istorinės geografijos XIII–XIV a. problemos: tarp teorijos ir praktikos“
 
Darius Baronas (Lietuvos istorijos institutas) „Pilėnai senųjų ir naujųjų istorikų vaizduotėje“
 
Kęstutis Gudmantas (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) „Algirdo žygiai į Maskvą ir XVI a. metraštininkų interpretacija“
 
Rimvydas Petrauskas (Vilniaus universitetas) „Vytauto vainikas: neįvykusios karūnacijos ir „dingusios“ karūnos reikšmės“
 
Rūta Čapaitė (Lietuvos istorijos institutas) „Vytauto mirtis: šaltiniai ir interpretacijos“
 
Darius Antanavičius (Lietuvos istorijos institutas) „Dorasis „Dorojo lietuvio“ (1592 m.) autorius“
 
***
 
9–12 val. – Tapatybės XIX a. Lietuvoje
 
1988 m. prasidėjęs Lietuvos istoriografijos atsinaujinimas svariai pakeitė ir XIX a. Lietuvos istorijos sampratą. Tačiau nepaisant „Lietuvių Atgimimo istorijos studijų“ serijos bei daugelio kitų mokslinių publikacijų, istorikai vis dar nėra pateikę aiškesnio vaizdo, kokios vyko dominavusių kolektyvinės tapatybės formų transformacijos, kurias sukėlė esminiai Lietuvos visuomenės struktūriniai pokyčiai XIX a. – XX a. pradžioje. Tarp didžiausią susidomėjimą keliančių problemų yra ir tautinės tapatybės pokyčiai nuo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje dominavusios politinės–pilietinės tautos sampratos iki naujaisiais laikais įsivyravusios etnolingvistinės tapatybės sampratos.
Šioje sekcijoje ketinama aptarti kai kurias šių transformacijų raidos bei įvairialypių kolektyvinių tapatybių koegzistavimo aplinkybes XIX a. – XX a. pr. Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose.
 
Sekcijos vadovas: Rimantas Miknys
 
Ryšard Gaidis (Vilniaus universitetas) „XIX amžiaus antros pusės – XX a. pradžios „lojalisto“ portretas“
 
Dalia Marcinkevičienė (Vilniaus universitetas) „Tautinės tapatybės aspektai XIX a. lietuvių šeimoje“
 
Paulius Subačius (Vilniaus universitetas) „Kaip (ar) keitėsi Antano Baranausko kultūrinė tapatybė?“
 
Rimantas Miknys, Darius Staliūnas (Lietuvos istorijos institutas) „Lenkiškumas Lietuvoje: tapatybės modeliai“
 
Saulius Pivoras (Vytauto Didžiojo universitetas) „Baltvokiečių ir Suomijos švedų modernaus tautinio tapatumo klausimu“
 
Remigijus Civinskas (Vytauto Didžiojo universitetas) „Etnokonfesinių ir luominių tapatumų kaitos raiškos XIX a. pirmos pusės miestuose“
 
Zita Medišauskienė (Lietuvos istorijos institutas) „Naujos tautinės tapatybės formos paieškos Lietuvoje XIX a. pirmoje pusėje (nuo politinės link kultūrines tapatybės)“
 
***

9–12 val. – Vėlyvasis sovietmetis Lietuvoje: tyrimų būklė ir naujų prieigų galimybės
 
Sovietinį Lietuvos istorijos laikotarpį chronologiškai galima skirti į dvi dalis. Per du pirmuosius sovietų valdymo dešimtmečius Lietuvos visuomenė patyrė dvejopo pobūdžio sovietizaciją: „kietąją“ (stalininis teroras) ir „švelniąją“ (chruščiovinis atšilimas). Skirtingas poveikio technologijas išgyvenę lietuviai daugiau ar mažiau tapo „homo sovieticus“ dalimi. Galima teigti, kad septintojo dešimtmečio pabaigoje susiformavęs visuomenės tipas iš esmės nebesikeitė iki režimo žlugimo.
Kokia tai buvo visuomenė? Ar ji kuo nors skyrėsi nuo bendro sovietinio vardiklio? Į šiuos ir panašius klausimus mes galime pateikti tik labai neapibrėžtus, dažniausiai hipotetiškus atsakymus, kadangi iki šiol lietuvių istoriografija daugiausia orientavosi į ankstyvojo sovietmečio arba sovietizacijos tyrimus. Tik paskutiniu metu naujesnė istoriografija pradeda brėžti ir vėlyvojo sovietmečio situacijos kontūrus.
 
Sekcijos vadovas: Arūnas Streikus
 
Marija Drėmaitė (Vilniaus universitetas) „Industrializacija, urbanizacija ir regioninis planavimas sovietmečio Lietuvoje: tyrimų prieigos ir kontekstai“
 
Vilius Ivanauskas (Lietuvos istorijos institutas) „Lietuviškosios nomenklatūros veiklos interpretacijos: tarp sovietizacijos, modernizacijos ir tautinių interesų“
 
Algirdas Jakubčionis (Vilniaus universitetas) „Neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo Lietuvoje problematika“
 
Daiva Dapkutė (Vytauto Didžiojo universitetas) „Išeivijos ryšiai su sovietine Lietuva: šiuolaikinių tyrimų problemos“
 
Arūnas Streikus (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras) „Bažnyčia ir vėlyvojo sovietmečio visuomenė: atsakyti ir neatsakyti klausimai“
 
***

14–17 val. – Sukilimai, maištai, revoliucijos XVIII a.: istoriografinių tradicijų sankirtos
 
Per pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugęs susidomėjimas XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, pasireiškęs suintensyvėjusiais miestų istorijos, parlamentarizmo, valstybės valdymo struktūrų tyrimais, personalijų analize ir pan., iš esmės nepalietė itin aktualių socialinės ir ekonominės istorijos temų. Socialiniai judėjimai – valstiečių ir miestelėnų maištai, ginčai su dvarų valdytojais, plačias visuomenės mases apėmęs 1794 m. sukilimas ir jo sąsajos su Prancūzijos revoliucija ir t. t. – tai temos, 7 iki šiol yra istorinių tyrimų paraštėje.
Sekcijoje numatoma aptarti XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vykusių politinių ir socialinių judėjimų vertinimą istoriografijoje, diskutuoti terminijos klausimais, analizuoti politinių ir socialinių judėjimų sąsajas su Apšvietos epochos subrandintais revoliuciniais judėjimais Vakarų Europoje, ieškant panašumų ir skirtumų šių judėjimų ideologijoje ir praktikoje, aptarti maištų slopinimo kultūrą bei nubrėžti gaires tolesniems XVIII a. socialinės-politinės Lietuvos istorijos tyrimams.
 
Sekcijos vadovė: Ramunė Šmigelskytė-Stukienė
 
Eligijus Raila (Vilniaus universitetas) „Revoliucija: sąvokos likimas“
 
Liudas Glemža (Vytauto Didžiojo universitetas) „Maištai ir revoliucijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestuose ir miesteliuose“
 
Valdas Rakutis (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija) „Maištų ir sukilimų malšinimo kultūra Lietuvoje“
 
Gintautas Sliesoriūnas (Lietuvos istorijos institutas) „Respublikonų kova su Sapiegomis XVIII a. pradžioje“
 
Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (Lietuvos istorijos institutas) „1769 m. įvykiai Šiaulių ekonomijoje: maištas ar sukilimas? Istoriografinių tradicijų sankirtos“
 
Eduardas Brusokas (Vytauto Didžiojo universitetas) „Nereguliarieji sukilėlių daliniai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1794 m.“
 
Diskusija: Sąvokų „maištas“, „konfederacija “, „rokošas“ „sukilimas“, „revoliucija“ prasmės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šaltiniuose ir istoriografijoje
 
***

14–17 val. – Kaimynų iššūkiai mūsų praeities atminčiai ir pažinimui: tapatybės projektai, sąmonės kontrolė, sąvokų primetimas ir istorijos politika dabartinėje Rusijoje
 
Rusijos veiksnys per Lietuvos valstybės (lietuvių tautos, visuomenės) istoriją buvo jei ne (iš esmės) svarbiausias, tai bent (formaliai) pastebimiausias. Šių dienų Rusija neabejotinai stipriausiai iš visų išorės politinių jėgų ir galių veikia ir Lietuvos žmonių dabartinę istorinę sąmonę. Nei tolimos, nei ką tik pasibaigusios Lietuvos praeities nebūsime pajėgūs adekvačiai prisiminti arba pažinti, deramai neįvertinę šio keleriopo Rusijos veiksnio.
Šioje sekcijoje ir mėginame svarstyti tokį keleriopą dabartinės Rusijos veiksniškumą ir veiksmingumą. Viena vertus, ką mūsų istorinės žinios ir patirtis leidžia suprasti ir spręsti, iš kur bei kurlink juda dabartinė Rusija ir, svarbiausia, ką tai reiškia mums? Kita vertus, ką žinome ir kaip mums elgtis akivaizdoje to, ką XXI a. Rusija politiškai ir ideologiškai „daro“ su savo ir mūsų istorija, atmintimi ir kaip projektuoja ateitį?
 
Sekcijos vadovas: Nerijus Šepetys
 
1. Įžanga: Arvydas Anušauskas (Lietuvos Respublikos Seimas) „Istorijos politizacija ir politikos istorizacija posovietinėje erdvėje“
 
2. Istoriškai „(ne)mažėjanti“ Rusija, arba kodėl mums jos (ne) reikia bijoti?
 
Pranešėjas: Egidijus Vareikis (Lietuvos Respublikos Seimas)
 
Koreferentas: Bernardas Gailius (Vilniaus universitetas)
 
3. Istorijos erdvės „užkariavimas“ XXI a. Rusijoje: negatyvioji istorinė tapatybė?
 
Pranešėjas: Ramūnas Trimakas (Mykolo Romerio universitetas)
 
Koreferentas: Aurimas Švedas (Vilniaus universitetas)
 
Diskusija: Rusijos iššūkis XX a. istorija i ir XX a. istorijos iššūkis Rusijai
 
Moderatorius: Nerijus Šepetys
 
Dalyviai: Virgis Valentinavičius, Algimantas Kasparavičius, Dainius Žalimas
 
***

14–17 val. – Klaipėdos „sugrąžinimas į europinį kontekstą“ 1939 m.
 
Klaipėdos krašto „sugrąžinimas“ buvo paskutinė Trečiojo reicho teritorija, kurią prisijungiant nenuaidėjo nė vienas šūvis. Vokietijos veiksmai 1939 m. kovo mėn. yra pakankamai gerai ištyrinėti, kaip, beje, ir Klaipėdos krašto istorija nuo 1919 iki 1939 m. Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo vokiečių ir lietuvių istorikai kritiškai rekonstravo įvykius Klaipėdoje ir su jais susijusias vokiečių–lietuvių santykių įtampas, taip pat atskleidė Berlyno ir Kauno vyriausybių įtaką šiam regionui. Tačiau tyrinėjant šią temą, galima bandyti pateikti naujų įžvalgų, atskleisti įvairialypius su šia problema susijusius niuansus.
Sekcijos darbe bus analizuojama: kokių pasekmių turėjo vokiečių įžengimas į Klaipėdą 1939 m. kovo mėn. vėlesniems Hitlerio sprendimams, ar darė įtaką vokiečių santykiams su kitomis valstybėmis, ar tiesiog miesto prie Danės likimas neturėjo jokios reikšmės toliesniems nacionalsocialistinės Vokietijos tikslams, ar Lietuva, praradusi Klaipėdos kraštą, dar turėjo šansą išsaugoti savo nepriklausomybę?
Pranešimuose bus kalbama apie Klaipėdos krašto gyventojų – vokiečių, mažlietuvių – laikyseną ir reakciją į 1939 m. pradžios įvykius, apie jų padėtį po 1939 m. kovo 23 d., apie Klaipėdos krašto žydų situaciją 1938–1939 m.
 
Sekcijos vadovė: Silva Pocytė
 
Arūnė Arbušauskaitė(Klaipėdos universitetas) „Pabėgėliai iš Klaipėdos krašto Kaune 1939–1940 m.“
 
Arūnas Bubnys(Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras) „Lietuvos interesų gynimas Klaipėdos krašte 1939–1940 m.“
 
Zenonas Butkus (Vilniaus universitetas) „Latvijos ir Estijos požiūris į 1939 m. Klaipėdos įvykius“
 
Česlovas Laurinavičius (Lietuvos istorijos institutas) „Ką reiškė Klaipėda Lietuvai?“
 
Ruth Leiserowitz (Klaipėdos universitetas) „Klaipėdos krašto žydų padėtis 1938–1939 m.“
 
Šarūnas Liekis (Mykolo Romerio universitetas) „Lietuvos valdymas Klaipėdos krašte (1923–1939) ir Vilnijoje (po 1939 m.): paralelės ir skirtumai“
 
Silva Pocytė (Klaipėdos universitetas) „Lietuvininkų/klaipėdiškių politinės ir tautinės nuostatos 1939 m. kovo išvakarėse“
 
Joachim Tauber (Nordost-I nstitut, Lüneburg) „Klaipėdos krašto prijungimo reikšmė Vokietijos užsienio politikai“
 
Vygantas Vareikis (Klaipėdos universitetas) „Klaipėdos krašto užėmimas kariniu aspektu“
 
***

17.30–19 val. – Diskusija „Santykis su praeitimi Klaipėdos mieste“
(Klaipėdos universitetas, Menų fakulteto salė, K. Donelaičio g. 4)
 
Moderatorius: Alvydas Nikžentaitis
 
Dalyviai: Rasa Čepaitienė, Nijolė Laužikienė, Vasilijus Safronovas, Vladas Žulkus
 

Rugsėjo 12 d. (šeštadienis)

 
9–12 val. – Lietuvos karo istorija: metodologinės problemos ir ateities vizijos
 
Pastaruoju metu plėtojami Lietuvos karo istorijos tyrimai: pasirodo naujų publikacijų, monografijų ir studentų darbų, tačiau kokybinio tobulėjimo pasigendama. Tyrinėtojams iškyla kelios esminės problemos: nėra suformuota kompleksinė jaunų karo istorikų rengimo sistema, daugiausiai dirbama taikant tradicines metodikas, o ir pačios tradicinės metodikos nėra tinkamai suformuluotos ir parengtos. Karo istorijos tyrimuose jaučiamas tam tikras sustabarėjimas, trūksta koordinacijos ir naujų idėjų.
Sekcijos darbo tikslas – suteikti naują impulsą karo istorijos tyrimams, pagerinti darbo koordinavimą ir inicijuoti kokybinį karo istorijos tyrimų augimą. Tikimasi apžvelgti pagrindines karo istorijos tyrimų problemas, pažvelgti į tai, kaip jas sprendžia kaimyninės šalys, pasiūlyti parengtas tradicines karo istorijos tyrimų metodikas, susipažinti su pasirinktų laikotarpių specifika ir galimybėmis taikyti tarpdisciplininius metodus.
 
Sekcijos vadovai: Valdas Rakutis ir Jonas Vaičenonis
 
Valdas Rakutis (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija) „Lietuvos karybos plėtojimo perspektyvos“
 
Waldemar Rezmer (Torunės Mikalojaus Koperniko universitetas) „Lenkijos karo istorikų rengimo sistema – būklė ir perspektyvos“
 
Jonas Vaičenonis (Vytauto Didžiojo universitetas) „Karinių dalinių istorijos rašymo metodika ir jos problemos“
 
Gediminas Lesmaitis (Lietuvos istorijos institutas) „XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karybos tyrimų perspektyvos“
 
Simonas Strelcovas (Šiaulių universitetas) „Tarpdisciplininiai metodai XX a. Lietuvos karybos istorijos tyrimuose“
 
***

Kai forma prilygsta turiniui: naratyvo likimas lietuvių istoriografijoje
 
Siūloma diskutuoti apie tai, kas mūsų istorikų ceche neretai užmirštama: istorinio pasakojimo likimas, žanrų ir stiliaus reikšmė, papasakojamumo ir suprantamumo sklaida. Esminis klausimas susijęs su iš seno įsiviešpatavusia nuostata, kad akademiniam istorikui svarbiausia ištirti, sužinoti, suprasti praeities epizodus, surasti argumentus ir įrodymus. Tačiau mažiau teikiama reikšmės tam, kad praeitis tampa istorija tik ją kaip nors papasakojus. Pasakojimo būdas yra lygiavertis žinojimui, o kartais net reikšmingesnis.
Lietuvių istoriografijoje sunkiai skinasi kelią liberali pažiūra, kad istorinė literatūra taip pat yra literatūra. Kūrybinis rašymas, kur mūsų pasaulėjauta ir vaizduotė dalyvauja lygiomis teisėmis su tyrėjo sąžine. O gal tai, kas kasdieniame darbe užsimiršta, po kiek laiko virsta teorine naujove? Tad čia gali būti erdvės vaisingam pokalbiui apie istoriją – mokslą ir meną sykiu.
 
Sekcijos vadovas: Egidijus Aleksandravičius
 
Egidijus Aleksandavičius (Vytauto Didžiojo universitetas) „Kodėl mums nesiseka pasakoti? Viena postkolonijinė versija“
 
Nerijus Šepetys (Vilniaus universitetas) „Kai forma lemia turinį: pasakojimai apie Lietuvos valstybingumo netektį (1940) ir atkūrimą (1990)“
 
Darius Kuolys (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) „Pasakojimas tęsiasi? Lietuvos atvejis“
 
Irena Vaišvilaitė (Europos humanitarinis universitetas) „Šventoji istorija ir istorijos naratyvas, arba – „Dievas mėgsta pasakojimus““
 
Aurelijus Gieda (Vilniaus universitetas) „Scientizmas ir retorinės istorikos tradicija: trys pastabos apie dailę istoriografijoje“
 
Domininkas Burba (Vytauto Didžiojo universitetas) „Profesionalios ir mėgėjiškos istoriografijos jungtys ir skirtys Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo“
 
***

13–16 val. – Dailė istorijoje ir istorija dailėje
 
Sekcijoje ketinama skaityti dvejopo tipo pranešimus, kurie atspindi ir šiandieninius meno istorijos tyrinėjimų kontekstus. Dailė istorijoje suprantama kaip dailės produkavimo ir funkcionavimo istoriniuose kontekstuose tyrinėjimai, o istorija dailėje vadinama interpretacine menotyra, kai istorinį kūrinį interpretuoja dabarties tyrėjas, pasinaudodamas jau ir istoriškai vėlesne už kūrinį patirtimi.
Pirmu atveju svarbu sukurti, vertinti, naudoti dailės kūrinį tam tikru laikotarpiu, o antruoju kūrinys tampa „dialektiniu vaizdu“, jame glūdi istorija. Būtent pirmoji frazė nurodo, kad dailės istorija analogiška kitoms istorijoms (kasdienybės, politikos, ekonomikos ir kt.), o antroji – kad nuo jų kai kuo skiriasi.
 
Sekcijos vadovai: Laima Laučkaitė ir Mindaugas Paknys
 
Dalia Vasiliūnienė (Kultūros, filosofijos ir meno institutas) „Auksakalystės dirbiniai kaip istorijos šaltinis“
 
Jolita Liškevičienė (Lietuvos dailės akademija) „XVII a. knygų grafika – istoriniai LDK didikų gyvenimo dokumentai“
 
Laima Laučkaitė (Kultūros, filosofijos ir meno institutas) „Nacionalinės dailės istorijos rašymas: XX a. pirmos pusės strategijos“
 
Tojana Račiūnaitė (Lietuvos dailės akademija) „Meno kūrinys istorijoje: žinojimas, matymas, vaizdavimas“
 
Erika Grigoravičienė (Kultūros, filosofijos ir meno institutas) „Vaizdas ir istorija: apie belaikę ir istorišką dailėtyrą“
 
Diskusija: „Kokia dailės istorija reikalinga šiandien?“
 
***

13–16 val. – Atminties kultūra
 
Pastaruoju metu pasaulyje vis populiarėjantys atminties kultūros tyrinėjimai skatina imtis šios problematikos tyrinėjimų ir Lietuvoje. Suvažiavimo metu sekcijos dalyviai ne tik pristatys atminties kultūros teorinę koncepciją ir jos teikiamas galimybes tyrinėjant XX a. atminties problematiką Lietuvoje.
Viena iš pagrindinių sekcijos temų – Lietuvos miestų ir regionų kultūrinė atmintis. Šios medžiagos pagrindu pranešėjai bandys atsakyti į klausimą apie kultūrinės atminties regionines variacijas Lietuvoje. Tyrinėjimo objekto požiūriu sekcijos dalyviai yra skirtingų disciplinų atstovai. Taigi suvažiavimo metu į klausimą: koks yra šalies kultūrinės atminties santykis su miesto regiono atmintimi, bus mėginama atsakyti pasitelkus tarpdalykinius tyrimų metodus.
 
Sekcijos vadovas: Alvydas Nikžentaitis
 
Alvydas Nikžentaitis (Lietuvos istorijos institutas) „Komunikacinė ir kultūrinė atmintis. Kelios pastabos apie kultūrinės atminties transformacijas XX a. Lietuvoje“
 
Vasilijus Safronovas (Klaipėdos universitetas) „Kultūrinės atminties koncepto taikymo moderniųjų laikų tyrimams problemos (Klaipėdos krašto pavyzdys)“
 
Dangiras Mačiulis (Lietuvos istorijos institutas) „Kultūrinė atmintis ir simbolinis Vilniaus užvaldymas“
 
Irena Šutinienė (Socialinių tyrimų institutas) „Lokalios atmintys ir identitetai tautinėje valstybėje“
 
Rasa Čepaitienė (Lietuvos istorijos institutas) „Praeities komercionalizavimas urbanistinėje erdvėje“
 
Arūnas Vyšniauskas (Vilniaus universitetas) „Vadovėlis kaip istorinės sąmonės formavimo priemonė: Antrojo pasaulinio karo pradžia istorijos vadovėliuose“
 
***
 
16.30–18 val. Diskusija: „Ką užmiršti ir ką prisiminti iš Lietuvos tūkstantmečio istorijos?“(Klaipėdos koncertų salė, Šaulių g. 36)
 
Moderatorius: Alfredas Bumblauskas
 
Dalyviai: Antanas Kulakauskas, Ingė Lukšaitė, Zenonas Norkus, Nerijus Šepetys, Artūras Vasiliauskas
 
18.30 val. – Suvažiavimo uždarymas
 
Suvažiavimo organizacinis komitetas: Rimantas Jokimaitis (LR Švietimo ir mokslo ministerija), Rūstis Kamuntavičius (Vytauto Didžiojo universitetas), Alvydas Nikžentaitis (Lietuvos istorijos institutas), Rimvydas Petrauskas (Vilnius universitetas), Silva Pocytė (Klaipėdos universitetas)
 
Suvažiavimą remia: Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija, Klaipėdos miesto savivaldybė, Lietuvos geležinkeliai, Lietuvos-Vokietijos forumas
 
Suvažiavimo programa internete: www.lnik.lt

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra