Antisovietinės organizacijos Mažeikių apskrityje

Autorius: Data: 2017-07-25, 11:23 Spausdinti

Antisovietinės organizacijos Mažeikių apskrityje

Pagramančio regioniniame parke, Didkiemio seniūnijoje, prie Lylavos upelio, atidengta rekonstruota partizanų žeminė. www.silale.lt nuotr.

Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt

Kol lietuvių tauta bus   gyva, ji sieks laisvės ir kovos dėl savo nepriklausomybės. Nepriklausomybės atkūrimo tikslas sudarė teisinį rezistencijos pagrindą: visos priemonės okupacijai pašalinti buvo naudotinos ir pateisinamos.

Tikėdami greita pergale visame krašte kūrėsi partizanų būriai, į kuriuos ėjo kaimo jaunimas.  Pogrindžio organizacijas  daugiausia  sudarė besimokantis jaunimas, inteligentai, tarnautojai.

LLA Mažeikių kuopa

Alkos partizanų rinktinės vado Juozo Ivanausko įsakymu 1946 01 05 įkurta Mažeikių kuopa. Jos vadu paskirtas Mažeikių invalidų namų, įsikūrusių Urvikių kaime, vedėjas Vincas Lapinskas– Tabakas.

Kuopos nariai mašinėle spausdino atsišaukimus ir juos platino. Ruošėsi išsprogdinti geležinkelį  ir sutrukdyti išvežti tremiamus Sibiran žmones.

1946 m. kovo  20 – 30 dienomis   buvo suimta 15 organizacijos narių. Visi nuteisti įvairiomis bausmėmis. V. Lapinskas gavo 15 metų katorgos. Kuopos būrio vadas Antanas Uikys–Brukys, gim. 1916 m., žuvo Šiaulių kalėjime 1946 12 12. Jo žmonai grąžino kruvinus rūbus…

Kuopai priklausė ir neseniai mirusi žinoma mažeikiškė poete Sofija Šviesaitė, taip pat   partizanų vado plk. Juozo Vitkaus – Kazimieraičio brolis Ignas Vitkus.

Organizacijos nariai Valys Norkus ir Povilas Rušinskas – Ežys  iš lagerių negrįžo. Mirė Rusijoje.

Iš Mažeikių kuopos dar yra gyvas  ir  Mažeikiuose gyvena Augustinas Vaičius – Klajūnas.

Saugumiečiai prie Mažeikių kuopos bylos prijungė dar 32 Leckavos  bei  kitų apylinkių organizacijų narius.

Ylakių LLA kuopa

Ylakių 7 kl. gimnazistas Domas Klova – Siaubas,  gim. 1927 m., 1945 m. kovo mėnesi įkūrė Ylakių kuopą.

1946 01 15 suimta 40 kuopos narių,  38 iš jų turėjo ginklą. Tardomas Domas Klova griebė nuo stalo pistoletą ir bandė nušauti Mažeikių MGB viršininką Veriką.  Nepavykus  to padaryti,  jaunuolis   iššoko pro langą, bet buvo  kieme sulaikytas.

1946 09 19 Šiauliuose karo tribunolas nuteisė 34 narius įvairiomis bausmėms. D. Klovas 1947 03 26 sušaudytas Vilniaus saugumo kalėjime.

Tarp Ylakių kuopos nuteistųjų buvo ir trys   Mažeikių gimnazijos 6 klasės moksleiviai. Vienas jų –Antanas Dima, gim. 1928 m.,  vežamas   į Magadano lagerį, neaiškiom aplinkybėm nuskendo Ochotsko jūroje.

Lietuvos demokratinės kovos sąjungos 43 skyrius

Auksodės pradinės mokyklos vedėjas Valentinas Valantinas 1946 m. Auksodės apylinkėse per pusmetį subūrė 20 žmonių organizaciją. Įsigijo ginklų, rašomąją mašinėlę.

1947 m. V. Valantinas perėjo dirbti į Dabikinės vaikų namus ir toliau būrė organizacijos narius. Užmezgė ryšį su Sakalų  štabu ir Žemaičių partizanų apygarda. Buvo priimti į Alkos partizanų rinktinę

1948 m. sausio mėn. iš Viekšnių, Laižuvos ir Akmenės valsčių 60 organizacijos žmonių buvo areštuoti. Pavyko pabėgti, nors buvo  sužeistas į šlaunį,  V. Valantinui.  Jį suėmė vėliau Kaune.  V. Valantinas ir dar 4 organizacijos nariai nuteisti 25 m. lagerio. Likusieji 55 dalyviai gavo po 10metų. V.Valantinas Kazachstane Kengyro lagerio kalinių sukilime vadovo žemaičių grupei. Grįžęs iš lagero, Valentinas Valantinas gyveno Klaipėdoje. Mirė Skuode, ten ir palaidotas.

Organizacijos nariams Jonui Šimui –  Bijūnui  ir Albertui Šiurylai pavyko pabėgti nuo arešto. Joną Šimą stribai nušovė 1948 09 11 Dagių kaime. Albertą Šiurylą suėmė Klaipėdoje 1951m. Nuteisė 25 m. lagerio.

Lageriuose mirė Juozas Pilčiauskas, Domas Kiudulas, Vytautas Urvikis ir Vytautas Kiela.

Paskutinis šios organizacijos narys Albertas Gargasas mirė Telšiuose 2014 m.

L L A štabas SAKALAI

Pogrindinę organizaciją  Mažeikių miete įkūrė mokytojas Antanas Čerkasas. Jo tėvas Vincas Čerkasas – mokyklų inspektorius, vizituodamas mokyklas,  plėtė organizacijos tinklą. Organizacija palaikė ryšį su Lietuvos demokratinės kovos sąjungos 43 skyriumi, įsikūrusiu Dabikinėje ir taip pat , deja,  su  Siaubo  grupės smogikais, nes  manė,  jog   jie  tikri partizanai. Šelpė smogikus   maistu, medikamentais ir rūbais.

Štabo nariai iš Mažeikių kultūros namų išnešė rašomąją mašinėlę, o iš kompartijos komiteto sandėlio – 100 kg rašomojo popieriaus. Spausdino atsišaukimus, siuntinėjo perspėjimus valdžios atstovams. Padirbinėjo ūkininkams atsiskaitymo produktais su valstybe  kvitus.

 1947 m. gegužės 1 dieną užminavo tribūną, pastatytą partijos ir rajono vadovams. Bet mina buvo surasta ir nukenksminta.

1948 m. spalio mėn. išlaužė milicijos sandėlį ir išnešė 1 šautuvą, 4 revolverius ir 10 automatų, bei šovinius. Planavo sutrukdyti tremtinių į Sibirą  vežimą.

1949 m. balandžio 16 d. ankstyvą  Velykų rytą saugumas suėmė 33 šios organizacijos narius, jų tarpe ir visą Čerkasų šeimą. Ypatingasis pasitarimas Maskvoje nuteisė 10 šios organizacijos narių po 25 m. lagerio, likusiuosius – po10 metų.

Sakalai buvo veikliausia, daugiausia nuveikusi pogrindžio organizacija Mažeikių apskrityje.

Dar yra gyva šios organizacijos narė Valė Bernotavičiūtė – Kvedarienė,  gyvena Klaipėdoje.

RUSENANTIS AUKURAS

1945 m. Mažeikių gimnazijos pirmoje klasėje susibūrė patriotiškai nusiteikusių moksleivių grupelė.  Jie guminėmis raidėmis spausdino ir platino antisovietinius lapelius.

Vėliau susidarė  dar viena grupelė. Abi   1947 m. susijungė ir pasivadino  Rusenančiu Aukuru. Grupės nariai kaupė ginklus ir laukė prasidedančio karo. 1947 m. saugumiečiai surinko 63 atsišaukimus. 1948 01 17 surinko dar 195 mieste išmėtytus atsišaukimus,  spausdintus tuo pačiu šriftu, kaip ir rastieji 1947 metais.

1949 06 26 buvo suimti 9, iš 16-kos, organizacijos nariai. Albertas Ruginis ir Jonas Kairys nuteisti po 7 metus lagerio. Kiti, dėl jauno amžiaus, užverbuoti ir paleisti. Nors jie nė vienas saugumui nedirbo. Jonas Kairys 1952 m. bėgo iš Mordovijos lagerio, buvo sugautas ir žuvo lagerio karceryje.

Organizacijos narys Juozas Statkus1949 m. suimtas nebuvo, mat  buvo išvykęs į Pikelius. Ten organizavo pasipriešinimo grupę. 1951 m. 5 grupės nariai buvo suimti ir nuteisti po 25 m. lagerio.

Jaunieji Lietuvos partizanai

1949 05 11   (kartu veikę ir  anksčiau) septyni Mažeikių jaunuoliai įkūrė pasipriešinimo organizaciją. Jie užmezgė ryšį su tariamais Siaubo grupės partizanais. Turgavietėje išplėšė kioską ir rūkalus nunešė smogikams. Rašė ir platino atsišaukimus. Darė ,,Molotovo kokteilius“ (padegamuosius butelius), ruošėsi padegti rinkiminę apylinkę. Gadino kariškių mašinų akumuliatorius.

1949 06 06 organizacijos nariai suimti. Šeši gavo po 10 metų lagerio. Vienas paleistas.

Suimto Stepono Voro sesuo Stefanija Voraitė – Čerkasienė–Balandėlė  suimta vėliau. Grįžusi iš lagerių, tebegyvena Mažeikiuose.

L L A Sedos gimnazijos kuopa

Įsikūrę Sedos gimnazijoje,  jaunuoliai   rėmė Sedos partizanų būrį. Turėjo rašomąją mašinėlę. 1947 05 17 atvykęs į Mažeikius Pabaltijo karinės apygardos tribunolas nuteisė 5 Sedos gimnazistus po 10 metų lagerio.

Mažeikiuose tebegyvena buvęs kuopos narys Stasys Kazlauskas – Vėjavaikis ir  Juozas Pukinskas – Timuris,   jis yra  Kauno karo muziejaus garbės kuopos narys.

L L A Tirkšlių mokyklos organizacija

1948 08 21 Karinis tribunolas įvairiomis bausmėmis nuteisė 5 mokytojas už antisovietine veiklą.  Šios mokyklos direktorius Antanas Bučys du kartus nesėkmingai bėgo iš kalėjimo,  jam buvo peršautos abi  kojos.

L L A Sedos kuopa

1946 m. gruodžio mėnesį buvo suimti 26  Sedos kuopos  žmonės iš Ketūnų, Užežerės, Rubikų, Užmarkijos kaimų. Jie apkaltinti rėmę  partizanus ir nuteisti.

L L A Pašerkšnės kuopa

1949 m. sudaryta byla ir suimti 23 Pašerkšnės, Ketūnų, Rupiekių kaimų gyventojai, palaikę ryšį su partizanais.

Po Stalino mirties ir  po kalinių sukilimų Norilsko, Kengyro ir Vorkutos lageriuose režimas sušvelnėjo. Politinius kalinius ir tremtinius pradėjo leisti namo į Lietuvą.

Vieni iš paskutiniųjų buvo nuteisti Vaclovas Šalvis ir Vladas Majauskas,1971 m. iš Ventos kolūkio raštinės išnešę rašomąją mašinėlę. Spausdintas proklamacijas  jiedu  platino po Mažeikių ir Skuodo rajonus.

1972 m. vasario 16 naktį iškėlė  trispalvę ant statomo Sodų g. Nr. 13 dvylikaaukščio pastato.

1973 balandžio mėnesį   teismas skyrė   V.Šalviui   4 metus lagerio Mordovijoje, o  Vladą  Majauską  trims metams uždarė į psichiatrinę ligoninę.

Vėlesniais metais dar pasitaikydavo iškeltų  trispalvių   vėliavų  ar platinamų  antisovietinių  lapelių.   Tačiau  tokie   veiksmai  represinių sovietinių  organų jau buvo  traktuojami  ne kaip politiniai, o tiesiog   chuliganiški,   todėl  ir kovos  priemonės  su antitarybine veikla  tapo švelnesnės,   labiau profilaktinio pobūdžio.

Rezistencija , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra