Antano Kraujelio 45–ųjų žūties metinių minėjimas

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Šv. Mišiomis Molėtų šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje už paskutinį Aukštaitijos partizaną Antaną Kraujelį, kurias laikė kunigas Kęstutis Kazlauskas, pradėtas gražus šio drąsaus žmogaus 45–ųjų žūties metinių minėjimas.

Prieš mišias minėjimo dalyviai turėjo unikalią progą apžiūrėti ir susipažinti su Utenos kraštotyros muziejaus fonduose saugomomis fotografijomis, kurios tądien buvo sudėtos į parodą „Paskutinis Lietuvos partizanas Antanas Kraujelis“.

Po mišių pasilikta klausytis Lietuvos mokslų akademijos mišraus choro koncerto, kurio viena iš dalyvių – Antano Kraujelio sesuo Janina Kraujelytė-Šyvokienė minėjimo metu pasidalino su visais prisiminimais apie brolį bei pristatė nuveiktus darbus po A. Kraujelio mirties, jo atminimui įamžinti. Kol A. Kraujelis buvo gyvas, greta jo visada buvo mylinti žmona Janina Snukiškytė ir sūnus Alvydas, kurie taip pat dalyvavo minėjime. A. Kraujelio žmona Janina renginio pabaigoje paskaitė savo didžiausiai meilei – Antanui – skirtas eiles. O vėliau visi buvo pakviesti žiūrėti trumpametražinio filmo apie paskutinį Aukštaitijos partizaną.
 

Kaip rašoma kario – partizano atminimo įamžinimo labdaros ir paramos fondo išleistame lankstinuke, bei pasakojama filme, A. Kraujelis gimė 1928 metais Utenos apskrities Alantos valsčiaus Kaniūkų kaime. Mokydamasis Alantos progimnazijoje įsitraukė į laisvės kovą ir visą savo trumpą gyvenimą paskyrė kovai su okupantais. 1946–1947 m. veikė kaip partizanų ryšininkas.1948 buvo Vytauto apygardos Mykolo Urbono – Liepos būriui, 1950 m. – Žėručio rajono Henriko Rūškulio – Liūto būriui, buvo rajono štabo nariu, o nuo 1951 m. – žvalgybos skyriaus viršininkas. Jo gyvenimo tikslas buvo kovoti su okupantais iki galo. Jis garbingai laimėjo sunkią kovą, gyveno ir mirė laisvas žmogus. Gyvo partizano A. Kraujelio paėmimui arba likvidavimui buvo mestos visos jėgos, už jo suradimą buvo siūlomos didžiausios premijos. Tačiau žmonės jį mylėjo ir saugojo. Antanas nepasidavė, nėjo legalizuotis, nors nuolat buvo raginamas tai daryti. Jaunystė, atkaklumas, drąsa, ryžtas, meilė Tėvynei, neapykanta okupantams viską nugalėjo. Artimiesiems jis sakė: „Aš gal laisvės nesulauksiu, bet jūs tikrai sulauksite. Lietuva bus laisva“. Jo žodžiai išsipildė. Jis prašė artimųjų deramai jį palaidoti, tačiau iki šiol nežinoma jo palaikų paslėpimo vieta.

Nenusakomą kančių kelią praėjo jo artimieji
. Jo tėvai, seserys du kartus buvo ištremti. Nesibaigiantys tardymai ir persekiojimai lydėjo visus šeimos narius. 1965 m. kovo 17 d. per kariuomenės operaciją Antano ir Onos Pinkevičių name A. Kraujelis nusišovė, prieš tai sunaikinęs dokumentus. Jo kūną išvežė į Uteną ir nuo tos dienos iki šiol niekas nežino, kur guli jo palaikai. Kaip minėjimo metu sakė Antano sesuo Janina ir A. Kraujelio fondo pirmininkas V. Maslauskas, noras surasti jo palaidojimo vietą – kol kas vienintelis ir didžiausias visų troškimas. Moteris kreipėsi į visus, nors ką nors apie tai žinančius ar girdėjusius. Bei tęsė pasakodama, kad Lietuva neužmiršo kovotojų, kurie savo gyvybe atpirko mums laisvę ir nepriklausomybę, neužmiršo ir paskutinio ginkluoto aktyvaus Aukštaitijos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno.
1994 m. spalio 10 d. už nuopelnus Lietuvai pasipriešinimo dalyvio kryžiumi Antaną apdovanojo Lietuvos Respublikos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Jo daiktai, ginkluotė ir apranga buvo eksponuojami Vilniuje, specialiame buvusio Revoliucinio muziejaus stende. Šiuo metu jie saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Dabar tai – neįkainojami rezistencijos istorijos reliktai.
 
Nuotraukoje: Paroda Molėtų šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje – A. Kraujeliui-Siaubūnui atminti

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra