Antanas Žilėnas: „Parubežys su Lenkija buvo nužymėtas šluotomis“

Autorius: Data: 2019-01-25 , 09:07 Spausdinti

Antanas Žilėnas: „Parubežys su Lenkija buvo nužymėtas šluotomis“

Knygos „Parubežys ir parubežiniai“ autorius Antanas Žilėnas. J.Vercinkevičiaus ir A.Virvičienės nuotraukos

Aušra VIRVIČIENĖ, www.voruta.lt

Praėjusių metų pabaigoje Vilniaus įgulos Karininkų ramovė sunkiai sutalpino visus, norinčius pamatyti, pagerbti ir  paspausti ranką Antanui Žilėnui, pristačiusiam ypatingą kūrinį – dviejų tomų knygą Parubežys ir parubežiniai, skirtą Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiui ir Pasienio policijos 95-erių metų sukakčiai paminėti. Tai – solidus, rimtas ir didžiulę išliekamąją vertę turintis kūrinys. Tai – „enciklopedija, į kurią sudėta tai, apie ką niekas ir šiandien nelabai nori kalbėti, tai, apie ką niekada nebuvo rašyta“, – sveikindamas Antaną Žilėną, sakė nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio vyr.redaktorius J. Vercinkevičius.

Renginio akimirka. Sveikinimo žodį sako „Vorutos“ vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius

Kaip sako pats autorius, knygoje Parubežys ir parubežiniai „surinkau ir pateikiau daug archyvinių dokumentų apie sienos apsaugos organizavimą, apie kovas su lenkų okupantais, apie gyvenimą parubežyje, apie lietuvių siekius susigrąžinti Vilnių. Daug dėmesio skyriau Pasienio policijos struktūrų formavimui demarkacinės linijos su Lenkija apsaugai.“

A. Žilėno dvitomis „Parubežys ir parubežiniai“

Didžiulį darbą, neabejotinai vertą lotyniško posakio – opus magnum – atliko knygos autorius Antanas Žilėnas. Dvitomio pristatymo renginyje dalyvavę istorikai, pasieniečiai, visuomeninių organizacijų atstovai nuoširdžiai dėkojo Antanui Žilėnui už ypatingą istorinę, išliekamąją vertę turinčios knygos išleidimą. Sveikinimo žodžius Antanui Žilėnui sakė istorikė Nastazija Kairiūkštytė, ilgametis Valstybės sienos apsaugos tarnybos viršininko pavaduotojas, vienas Pasieniečių klubo įkūrėjų pulkininkas Valentinas Novikovas, Pasienio policijos policininko Jono Masaičio sūnus, ilgametis Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Algimantas Masaitis, Nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius, Uteniškių kraštiečių klubo „Indraja“ prezidentas dailininkas Arvydas Šaltenis, Vilniaus universiteto dėstytoja, švenčioniškė Angelė Vilutytė, Vilniaus molėtiškių draugijos pirmininkas Vilius Maslauskas, Povilo Plechavičiaus Vietinės rinktinės savanoris, dimisijos kapitonas Jeronimas Kraulys, Vilniaus įgulos karininkų ramovės viršininko pavaduotojas Gaudentas Aukštikalnis.

Pademarklinijo vaizdai. Šluotomis nužymėta siena…

Susirinkusieji šiltai pasitiko kanklininko Jono Rimanto Klimo ir fleitininkės Ramunės Paulionienės duetą bei Dalios ir Rimanto Vaicenavičių šeimos pasirodymą, negailėjo plojimų uniformuotiems Vilniaus įgulos karininkų ramovės vokalinio ansamblio „Aidas“ (vadovas Vilius Grušnius) vyrams.

Solidžią, rimtą  ir didžiulę išliekamąją vertę turinčią dovaną dabartinei ir būsimoms kartoms įteikė  Antanas Žilėnas.

Kaip sako knygos autorius, pirmąją dvitomio dalį jis skyrė lietuvių kovų su Lietuvos priešais epizodams, sienos su SSSR ir Latvija nustatymo istorinėms aplinkybėms, demarkacinės bei administracinės linijos apsaugos organizavimui Lenkijos užgrobtose teritorijose; išsamiai aprašė apie pirmosios LR Utenos baro pasienio policijos veikimą iki 1940 m. vidurio.

Knygoje pateikti istoriniai faktai apie buvusias karo stovio (kitaip – neutralias) zonas, linijas su Lenkija, apie parubežį, nužymėtą šluotomis, kuris tęsėsi nuo Laukstenų (Ignalinos raj.) iki Alkos, esančios tarp Joniškio ir Dubingių (Molėtų raj.), t.y. apie pasienio ruožą, (1924 -1939 m.) priklausiusį Pasienio policijos Utenos barui.

Antroje knygos dalyje pateikiami duomenys apie Pasienio policininkus kraštiečius (autorius gimęs Utenos rajone, Tauragnų valsčiuje, Ignotiškio kaime, – red.pastaba), kurie saugojo sieną ne tik Utenos apskrities pademarklinyje, bet ir kituose Lietuvos pasienio baruose.

Skaitytojas gali susipažinti su 219 –os pasieniečių biografiniais duomenimis. Autorius pasakoja apie lenkų okupuoto Lietuvos parubežio gyvenimą, parubežyje tarnavusių pasieniečių gyvenimą ir jų likimus. Abi knygos dalys iliustruotos archyviniais dokumentais, pasieniečių biografiniais duomenimis, anų laikų nuotraukomis, amžininkų prisiminimais.

 

Be naujausios Parubežys ir parubežiniai  knygos, Antanas Žilėnas yra išleidęs ir prisiminimų knygą „Prisiminimų labirintais“. Joje autorius pasakoja apie brangius žmones, apie gimines ir kaimynus, apie pasikeitusius ir išnykusius kaimus. Apie gimtąjį Igniotiškį, kuriame jis ir gimė.

Prieš trejetą metų, kada Lietuvoje buvo minimos 125-osios Juozo Breivos gimimo metinės,  visuomenei buvo pristatyta dar viena  Antano Žilėno knyga – „Kelias“. Joje išsamiai, remiantis tėvų, senelių ir amžininkų prisiminimais, pasakojama apie vieną garsiausių, iškiliausių mūsų valstybės stiprintojų – kunigą Juozą Breivą. Kunigas J. Breiva, sako Antanas Žilėnas, yra  Lietuvos tautinio atgimimo, patriotizmo, lietuvybės, Lietuvos valstybės kūrimo, valstybės stiprinimo simbolis.

Kultūra Vilniaus krašto okupacija , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra
www.cutestockfootage.com