Paminklas 1863  m.  sukilėliams  Knebiuose. 2017 m. liepos mėn. Vidos Macevičienės nuotr.

Sausio 22 dieną sukanka 161 metai nuo sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios. Publikuojame a.a. prof. Antano Tylos 2017 m. www.voruta.lt skelbtus profesoriaus tėvo prisiminimus apie 1863 m. sukilimą Anykščių krašte.

Prof. dr. Antanas Tyla, www.voruta.lt

Mano Tėvų šeimoje buvo gyva atmintis apie 1863 m. sukilimą, jo raišką gimtajame Bičionių kaime bei apylinkėse, jo sąsajas su Senelio Antano Tylos šeimos gyvenimu. Gaila, kad tie įvykiai nebuvo laiku užrašyti  ir amžinasis laikas daug tų metų įvykių nusinešė užmarštin.

Savo Tėvelio Antano Tylos prisiminimus užrašiau 1969 m., kai jie abu su Mama po tremties buvo grįžę iš Sibiro ir antrą kartą ištremti iš savųjų namų ir gyveno netoli Rozalimo. Tėvelis buvo gimęs 1888 m., tad apie sukilimą žinojo tik iš savo tėvų ar kitų pasakojimo. Jis papasakojo:

„1863 m. mano Tėvukas Antanas Tyla buvo Anykščių seniūnijos Bičionių kaimo viršaitis. Pas Tėvus Bičionyse buvo apsistojęs sukilėlių raitelių būrys[1]. Atvyko į Bičionis pailsėti. Paskui naktį mano Tėvukas jų ginklus nuvežė į Žežumbrį pas Rukšą (kur dabar Niaura gyvena). Ginkluotę sudarė šautuvai, bizūnai ir kt. Tėvukas kaime rinko sukilėliams duoną, pinigus, arkliams pašarą. Aiškinosi, kas norėtų eiti į sukilimą. Sukilėlių būriai traukė link Anykščių.

Apie sukilėlių apsistojimą pas mus kažkas pranešė valsčiui ir Tėvams grėsė tremtis Sibiran. Tačiau Rubikių „staršina“ – viršaitis Vanka paneigė, kad esą pas Tylą miatežnikai nebuvę.

***

Ūkininkas Čepas, gyvenęs netoli Debeikių, sukilėlių buvo išvarytas parodyti kelią į Anykščius. Jis turėjo vesti miškais, kurie tęsėsi nuo Debeikių iki Anykščių. Viešu keliu sukilėliai nėjo, nenorėdami susidurti su kariuomene. Bevesdamas sukilėlius, Čepas paklydo, nes pats mažai pažinojo tolimesnes vietas. Už tai jį nurašė bizūnais ir vis vien turėjo nuvesti į Anykščius.

Gavėnioj išėjau į sukilimą

Daug autentiškų žinių apie sukilimo meto įvykius Bičionyse ir apylinkėse pateikė per tardymą paimtas į nelaisvę sukilėlis, Elmininkų kaimo valstietis A. Bagdonas. Tokių sistemingų žinių, kokias pateikė sukilėlis, vargu ar būtų galima surankiot iš kitų šaltinių. Sukilėlis buvo kvočiamas 1863 m. gruodžio pabaigoje (pagal seną kalendorių), sukilimas tebevyko ir tardomajam sukilėliui buvo suprantama ko nereikia priešui pasakoti. Žinoma, jis pasakojo tai, kad kuo mažiau pakenktų kovos draugams, kaimynams, bendražygiams.

Žemiau atpasakotas A. Bagdono kvotos protokolas, surašytas rusų kalba.

Anykščiai, 1863 m. gruodžio 22 d. Tardomas Anykščių seniūnijos valstietis Bagdonas iš Elmininkų kaimo, amžius 20 metų, neraštingas. Įkalbėtas kunigo Siesickio[2], Gavėnioje[3] išėjau į sukilimą, į Maleckio būrį[4]. Pas Maleckį gavau dalgį. Šimonių girioj du dvarininkai atvežė du vežimus šautuvų. Debeikių miške prie kažkokio palivarko[5] stovėjome 3 savaites. Dvarininkas mus maitino. Troškūnų dvaras davė avižas, šieną ir kt. Atvažiavo į būrį kunigas Siesickis[6]. Dvarininkas Makarskis[7] mums atvedė du jaučius, atvežė avižų, duonos. Maleckio būryje buvau iki liepos mėn., kai mūsų būrį sumušė Troškūnų miške ir aš pabėgau į namus ir pasidaviau valdžiai Anykščiuose.

Prieš 4 savaites (apie lapkričio mėn 24 d.) atvyko į namus raiti ir paėmė mane, nežiūrint Motinos prašymo. Miške dar buvo 20 raitų, vadovaujamų valstiečio (Antano) Andrikonio iš Anykščių. Jo padėjėjas buvo (Dominykas) Opanskis[8].

Dėl šalčio vietoje negalėjome stovėti, nuvykome į Kalvelių kaimą, kur išbuvome parą ir valstiečiai mus maitino. Iš čia vykome į Bičionių kaimą, kur stovėjome parą pas Tylą, kuris mus penėjo. Buvome nuėję į Piktagalio kaimą, Penionių palivarką, iš kur Sova[9] siuntė berniuką Juozą Zlatkų pas bajorą Bernatavičių, kad sužinotų, kur yra Maleckis.

Iš Bičionių į būrį įstojo Jonas Tyla ir Antanas Tyla, kampininkas (kutnik) Antanas Šakėnas.

Iš Bičionių vykome į Elminiškių (Elmininkų) kaimą, iš čia į Stakių užusienį, kur nuolat buvo mūsų kavalerija. Iš ten ji vyko įvairiomis kryptimis ir vėl grįždavo į Stakes. Į Stakes maisto ir kt. atveždavo Antanas Augustinas iš Elmiškių (Jelminiškių), Mataušas Tyla iš Bičionių atvežė du vežimus avižų. Stakėse būrys pasidalino. Raiti per Debeikius nuvyko į Užpalius, o pėsti į Miškiniškius, kur mes išbuvom apie 5 dienas ir mus gyventojai maitino. Iš Anykščių buvo atvykęs (Kasparas) Maleckis, pakartojo brolis[10]. Su juo buvo Antanas Andrikonis. Mes buvome Kalvelių, Kriokšlio kaimuose[11]. Maleckis vyko į Košeikų kaimą[12], kur buvo paimtų šautuvų, kardų. Nedaėjus Košeikų, sužinojom, kad ten rusų kariuomenė ir grįžome į Miškiniškius. Ten mus užpuolė ir paėmė į nelaisvę.

Andrikonio vadovaujamą būrį sumušė gruodžio 21 d. prie Miškiniškių kaimo[13]. Maleckis pabėgo.

Šaltinis: Kauno regioninis istorijos archyvas, f. A 562, apr. 1, b. 15, l. 5-6.