Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai

Autorius: Data: 2021-01-22 , 09:45 Spausdinti

Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai

Gintautas Tamulaitis, Aleksandras Vitkus. www.veteranai.lt

Kad Mindaugas tapo pirmuoju susidariusios Lietuvos valstybės vadovu pripažįsta visi istorikai. Ne veltui jo atminimas yra įamžintas ne vienoje vietoje: paminklinis akmuo Juozapinės kalne (1990 m.), Vilniaus centre (2003 m.), Mindaugo 750-osioms metinėms nukalta 200 litų moneta (2003 m.), paminklas Mindaugui ir karalienei Mortai Agluonoje (2015 m.), tačiau visą Mindaugo valdovo giminę niekas dar nevaizdavo.

Žalgirio pergalės parko pagrindinė vizija – per želdinių, skulptūrinių paminklų akcentus įamžinti Lietuvos istoriją, kuri atsispindėtų nuo seniausių laikų iki šiandienos. Lietuva prasideda nuo Mindaugo laikų. Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimas lyg tiltas sujungia tris nepriklausomos Lietuvos sandūras: 1253 m. liepos 6 d. gimusią senąją Lietuvą – 1918 m. Vasario 16-ąją, – 1990 m. Kovo 11-ąją. Valstybės atkūrimo šimtmečio praeitis verčia susimąstyti apie praeities svarbą ir klausimus ateičiai.

Žalgirio pergalės parke, pažintinio kelio pabaigoje laukė palikta vieta Lietuvos valstybės susikūrimo pradžios vizijai. Tenka pasidžiaugti, kad šios vizijos įgyvendinimui 2020 metais rugpjūčio mėnesį Lietuvos kultūros taryba patvirtino klubo „Žalgirio pergalės parkas“ teikiamą projektą: „Lietuvos karalius Mindaugas, karalienė Morta ir jų sūnus Lietuvos didysis kunigaikštis Vaišvilkas“.

Vien tik šio projekto pateikimas kėlė klubo valdyboje diskusijas: ar neužtektų projekte pateikti tik karalių Mindaugą ir karalienę Mortą. Iškyla klausimas, ar mes norime pakartoti Agluonoje (2015 m.) pastatyto paminklo kompoziciją ar surasti naują vaizdinį. Juk Agluonoje pavaizduota ne visa karaliaus Mindaugo šeimyna, jame nėra vyriausiojo Mindaugo sūnaus Vaišvilko ir tai jau iškraipo istoriją. Juk Vaišvilkas dar prie tėvo gavo valdyti Naugarduką, dar prie tėvo tapo stačiatikiu, todėl po tėvo mirties jis negalėjo tapti karaliumi (taip nurodė popiežius), tačiau tapo Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu ir išlaikė tris metus vientisą tėvo karalystę.

Be reikalo mūsų istorikai jį bando sumenkinti ir nemato jo nuopelnus Lietuvai. Mažamečiai Mindaugo vaikai nespėjo įnešti naujo į Lietuvos istoriją, gal tik tai, kad po tėvo mirties vienas iš jų galėtų perimti jo karalystę.

2016 m. Lietuvos Nacionalinė ekspedicija plaukdama Nemunu ieškojo senosios Lietuvos paribių, „kur Nalibokų giria skyrė senuosius lietuvius nuo senųjų baltarusių, plauksime Nemunu pro Mindaugo Lietuvos pradžią“ – pasakojo prof. A. Bumblauskas. Ekspedicija surado ir aplankė Laurušavo vienuolyną, kurį 1255-1259 m., kaip nurodo Lietuvos metraštis, apie 25 km į šiaurės rytus nuo Naugarduko įkūrė Vaišvilkas prie Nemuno upės, kuris veikia ir iki šiol. Nuo Vaišvilko krikšto vardo kilo vienuolyno ir vietovės pavadinimas.

Diskusijos vyko ir dėl regalijų. Dar apaštalas Paulius teigė „nes nėra valdžios, kuri nebūtų iš Dievo, o tos kurios yra, tos Dievo nustatytos“. Tai patvirtina visuomenei to meto nusistovėjusį principą, kad religiniai vaizdiniai yra tampriai susiję su karaliaus institucija bei jos valdžios simbolika. Kad išlaikyti valdžios sakralumo principą buvo pasitelkiama karūnavimo ceremonija. Šio iškilmingo veiksmo metu būsimajam valdovui simboliškai pripažįstama ir suteikiama „dieviškoji teisė valdyti“, įteikiamos karaliaus regalijos. Karaliaus regalijos yra gerai žinomos: tai karūna, valdžios rutulys, skeptras ir kalavijas.

Karūna pats svarbiausias valdovo atributas. Įprasta, kad karūnavimo metu ant valdovo galvos karūną uždėdavo aukšto rango dvasininkas. Vainikuoti Mindaugą ir jo žmoną Mortą popiežius įpareigojo Kulmo vyskupą Heinrichą Haidenreichą. 1253 m. liepos 6-ąją Mindaugas ir jo žmona Morta buvo vainikuota, pasak Tomo Baranausko, Rygos meistrų nukaldintomis karūnomis.

Valdžios rutulys – ideali figūra, neturinti nei pradžios, nei pabaigos, primenanti dangaus šviesulius, liudijanti visišką išbaigtumą bei pilnatvę. Kaip nurodo Vitalijus Michalovskis, 1255 m. prie Lietuvos karaliaus Mindaugo akto prisegtame antspaude, mūsų krašto valdovas vaizduojamas laikantis rankoje valdžios rutulį bei heraldinę leliją – senuoju karališkos valdžios simboliu papuoštą skeptrą.

Valstybės kalavijas – ketvirtoji pagrindinė monarcho regalija. Valdovo kalavijas simbolizavo ne tik valdovo rankoje sutelktą karinę jėgą, bet ir ryžtą ginti tikėjimą, bažnyčią bei savo kraštą.

Karalienės Mortos portretas yra nupieštas dailininko Artūro Slapšio. Politiniame gyvenime, kaip nurodo Tomas ir Inga Baranauskai, pasireiškė kaip uoli Lietuvos christianizacijos rėmėja, todėl ne tik prie karūnos, ji dar pasipuošė ir papildomai kryžiaus simboliu.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių regalijos nėra apibrėžtos, todėl kaip turėjo atrodyti Vaišvilkas nėra paprasta. Lietuvos Didysis kunigaikštis Vaišvilkas tarp 54 valdovų portretų (tiek yra dailininko Artūro Slapšio LDK valdovų portretų kolekcijoje) užima irgi atitinkamą vietą. Čia reiktų prisiminti 1934 metais Vytauto Didžiojo Karo muziejaus viršininko V. Nagevičiaus pastangas sukurti visų Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių portretus. Jisai kreipėsi į Lietuvos istorikų draugiją, prašydamas aprašyti kiekvieną kunigaikštį. Prof. Ig. Jonynas atsiuntė V. Nagevičiui Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vaišvilko charakteristiką. Vytauto Didžiojo Karo muziejaus fonduose yra išlikęs prof. Ig. Jonyno atsakymas V. Nagevičiui. Profesorius pataria, kad Vaišvilką reiktų vaizduoti aukštaitiškų veido bruožų, neužmiršti ir pravoslavų vienuolio barzdos bei vienuolių drabužių, veidas turėtų būti sausas, bekraujis, kaip vaizduojami pravoslavų šventieji: „paprastai ant purpurinio apsiausto jis vilkėdavo juodą drapaną, kaip vienuolio įžado ženklą“. Tautodailininkas Algimantas Sakalauskas skulptūroje jį pavaizdavo ir kaip valdovą, ir kaip stačiatikį: kairėje laikantis to meto skydą, dešinėje – vieną iš valdovo regalijų – kalaviją.

Lietuvos kultūros tarybos remiamas projektas įgalino organizatorius per trumpą laiką, COVID-19 viruso apsuptyje supilti kalvą, įvardintą „Mindaugo kalva“, išdrožti ir pastatyti tris stogastulpius. Tačiau tai gali atlikti tik visuomenininkai entuziastai. Jau gruodžio mėnesį buvo baigti darbai.

Žalgirio pergalės parke ant kalvos iškilo numatyti projekte trys stogastulpių skulptūros: pirmajam Lietuvos karaliui Mindaugui, karalienei Mortai ir po karaliaus nužudymo Lietuvos valstybės vairą perėmusiam jų sūnui Vaišvilkui. Jų atminimui ąžuoliniais stogastulpiais pasipuošė parkas dar vienu žymiausio Lietuvos tautodailininko Algimanto Sakalausko kūrinių ansambliu, kurių meninė vertė neabejotina. Šis jo darbas puikiai įsipina į jau esančių parke 15 stogastulpių meninę kompoziciją.

Reikia pasidžiaugti ir išleistu leidiniu „Žalgirio pergalės parkas 2018-2020“, kuriame tekstu ir gausiomis nuotraukomis pateikiama Žalgirio pergalės parko narių ir valdybos veikla per šį laikotarpį.

Žalgirio pergalės parke 2018 metais pasodinta 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų garbei skirta ąžuolų alėja pagal Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą  -„1918 metų Vasario 16-osios Akto signatarų įamžinimas „Žalgirio pergalės parke“.

Dėka klubo „Žalgirio pergalės parkas“ narių ir rėmėjų 2020 m. pastatytas paminklinis akmuo „Žalgirio mūšio pergalei atminti“ (12 tonų). Jo viršūnėje atsirado du kalavijai įsmeigti į akmenį, kuris atitinka istorinį faktą nurodytą Jono Dlugošo kronikoje. Ant akmens puikuojasi užrašas „1410 m. Žalgirio mūšiui atminti. 2020 m.“. Virš jo Gedimino stulpai, kurie XIV-XVI amž., pagal istoriką E. Gudavičių, buvo Gediminaičių ir jų atšakos Jogailaičių dinastijos herbas. Su šiuo ženklu lietuviai dalyvavo Žalgirio mūšyje.

2020 m. įvykdytas projektas – pagerbiantis mūsų pirmojo Lietuvos valstybės valdovo karališkąją giminę.

                 Baigus vykdyti projektą belieka padėkoti visiems prisidėjusiems prie šio projekto vykdymo. Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos kultūros tarybai už pagrindinę projekto paramą. Dėkojame Kauno rajono savivaldybės merui Valerijui Makūnui už rėmimą šio projekto, bei išleidimą informacinę knygelę apie Žalgirio parką. Taip pat dėkojame Kauno rajono savivaldybės mero patarėjui Edmundui Mališauskui už informacinę pagalbą bei projekto viešinimą. Dėkojame ir dailininkei Editai Mažrimienei už skulptūrų vizijos dizaino darbus. Asmenys parėmę fotonuotraukomis, patarimais, žiniomis, darbu ar kita teikta pagalbos forma – informacija apie juos pateikta išleistoje knygutėje „Žalgirio pergalės parkas 2018-2020“. Geri atlikti darbai niekada nebūna visuomenės užmiršti.

http://www.veteranai.lt/ant-mindaugo-kalvos-pirmieji-lietuvos-valstybes-valdovai-zalgirio-pergales-parke

 

Kultūra Lietuva Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė , , , , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra