Ant Apuolės piliakalnio įvyko XI-asis senųjų amatų, archajinės muzikos ir karybos festivalis

Autorius: Data: 2014-08-24, 17:30 Spausdinti

Virginija MAKSVYTYTĖ, Kaunas

Rugpjūčio 16-17 dienomis Skuodo rajone, ant Apuolės piliakalnio, įvyko unikalus, jau XI-ąjį kartą vykstantis festivalis, skirtas paminėti XI a. Rimberto kronikoje „Šv. Auscharijaus gyvenimas“ užfiksuotiems įvykiams, kur minima, kaip Apuolės gyventojai atrėmė danų antpuolį.  853 metais Švedijos karalius Olafas su didelėmis pajėgomis atvyko nukariauti Apuolės. Po 8 dienų kautynių Apuolės gyventojai pasidavė ir pripažino Švedijos valdžią. Rimberto teigimu, Apuolės gynėjai švedams sumokėjo didžiulę išpirką: atidavė ne tik anksčiau iš danų paimtus ginklus bei auksą, bet dar pridėjo po pusę svaro sidabro už kiekvieną pilyje buvusį žmogų.  Pasak Rimerto kronikos, pilyje tuo metu buvo apie 15 000 gynėjų . Čia tarp Luobos ir Brukio upelių dvi dienas skambėjo įvairi archajiška muzika, vyko parodomosios kovos, varžytuvės, buvo pristatyti kuršių kostiumai ir ginkluotė, demonstruojami amatai. Pasveikinti festivalio dalyvių ir svečių atvyko Skuodo rajono meras Stasys Vainoras ir Seimo narė Audronė Petrėnienė. Vienas pirmųjų Lietuvoje baltų karybos festivalis šiandien vis dar pritraukia nemažai dalyvių ir žiūrovų, o jo organizatorius Tomas Sutkaitis-Argis viliasi, kad Skuodo rajoną ir toliau garsins iškilęs piliakalnis ir jame vykstantis Apuolės festivalis, juolab kad Apuolės piliakalnis alsuoja šlovinga kuršių praeitimi.

Atgimę karingieji kuršiai

Kuršiai buvo viena karingiausių ir turtingiausių baltų genčių. Šalia esanti Baltijos jūra buvo galimybė vystyti prekybą, nukariauti kitus kraštus, žvejoti ir rinkti gintarą. Archeologų aptinkami kapai išsiskiria ypatinga gausa papuošalų ir prabangiais ginklais, o pati kuršių rekonstrukcija yra brangiausia ir tiksliausia. „Vikingavimas“, kaip teigė renginio dalyviai, nebuvo siejamas su konkrečia tautybe, bet su gyvenimo būdu. Apuolė – tai pirmoji Lietuvos vietovė minima IX a. Rimberto kronikoje, kurioje aprašomas mūšis, kuris, pasak istorinių šaltinių, vyko net aštuonias dienas. Po sekinančios kovos švedų karaliui Olafui buvo pasiūlyta aukso ir belaisvių. Sėkimingai įvykdę derybas, svetimšaliai pagaliau apleido Apuolės piliakalnį. Kadaise čia stovėjo medinė pilis, kurios gynėjai ne tik kariavo su švedais, bet ir plėšdavo danus. Kiekvienais metais festivalyje bandoma atkurti šią tarp kuršių ir švedų vykusią kovą. Skuodo rajono savivaldybė pasirūpina, kad ant sutvarkyto Apuolės piliakalnio atsirastų mediniai įtvirtinimai, prie kurių ir vyksta pagrindinė vakaro kova. Kiekvienais metais Apuolės festivalio žiūrovus pasitinka įvairiausi amatininkai, vyksta vyrų varžytuvės, lankininkų turnyras, organizuojami nuotaikingi šauniausios kuršės rinkimai. Vakare renginį apvainikuoja įvairių grupių pasirodymai. Šiais metais ant Apuolės piliakalnio koncertavo vokalinė merginų grupė „Obelija“ , kanklių muzikos duetas „Rana“ ir ansamblis „Trokšnu lela“. Naktį ant piliakalnio tai pat nestigo puikios, praeitimi alsuojančios nuotaikos, festivalio dalyviai ir žiūrovai buvo kviečiami susėsti prie stalo ir dalyvauti folkloro naktyje „Dainuokime kartu“. Rekonstrukcijos klubų dainos skambėjo iki paryčių, sukurdamos ypatingą XI-osios Apuolės atmosferą. Kaip visada, taip ir šiemet festivalyje lankėsi įvairūs klubai iš Baltarusijos, Lenkijos, amatininkai iš Latvijos.

Atvykęs pasveikinti Apuolės festivalio žiūrovų ir dalyvių Skuodo rajono meras S. Vainoras džiaugėsi, kad Apuolė netampa komerciniu renginiu, tačiau išlaiko archajišką dvasią. S. Vainoras pabrėžė, kad Skuode gyvena ne žemaičiai, bet kuršiai, kuriems privaloma žinoti savo istoriją.

Apuolei reikalinga pertrauka

Prieš vienuolika metų Apuolės festivalį  pradėję organizuoti rekonstrukcijos klubas „Kovarnis“ ir baltų karybos brolija „Vilkatlakai“, kuriai priklausė ir šiandienis festivalio organizatorius T. Sutkaitis-Argis, bandė atkurti tokią karyba ir senove alsuojančią 853 metų dvasią. Į pirmąją Apuolę buvo pakviesti danų kariai iš klubo „Runa“. Vėliau žinia, kad ant Skuodo rajone piliakalnio vyksta unikalus renginys greitai pasklido ir festivalis su kiekvienais metais augo. Nuo 2011-ųjų metų šį festivalį pradėjo organizuoti keletas buvusių baltų karybos „Vilkatlakai“ narių. Pagrindinę priežastį, dėl kurios pakito Apuolės organizatoriai, T. Sutkaitis-Argis įvardina skylėtą festivalio biudžetą. 10 000 tūkstančių litų paprasčiausiai neužtekdavo surengti dviejų dienų festivaliui, kuriame galėtų dalyvauti rekonstrukcijos klubai iš užsienio, žinomi archajinės ir alternatyvios muzikos atlikėjai. Renginio paprasčiausiai nebuvo įmanoma tobulinti. Šiandien T. Sutkaitis-Argis įvardina kitas priežastis, dėl kurių Apuolė praranda savo šlovingą vardą:

Dabar yra kita problema. Yra didelė gausa renginių, patys dalyviai nesirenka prioritetu Apuolės. Tarkim, latviai šioje vietoje yra buvę daug metų, galbūt jiems čia jau nebeįdomu atvažiuoti. Tam, kad pasikviestum geras grupes iš užsienio, reikia jau ne 20 000, bet 30 000 tūkstančių litų“. – „Vorutai“ kalbėjo T. Sutkaitis-Argis ir nelslėpė fakto, kad galbūt Apuolei yra reikalinga pertrauka, o gal tai tiesiog dievų valia. Šiemet į Apuolės festivalį neatvyko neįprastai daug dalyvių, kurių neišleido iš darbo, pateko į ligoninę, sumaišė festivalių datas…

Nors XI-asis Apuolės festivalis negalėjo pasigirti gausiu dalyvių skaičiumi, T. Sutkaitis-Argis tvirtino, kad pavyko pritraukti įvairius amatininkus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Per ilgus metus pati Apuolės vietovė tapo žinoma būtent dėl čia vykstančio dviejų dienų renginio. Nors praeityje Skuodo rajono žmonėms buvo neįprastas toks festivalis, šiandien čia mielai renkasi šeimos su vaikais, aplankyti Apuolės festivalį rekomenduojama ir bičiuliams gyvenantiems svetur, pasižiūrėti atgimusių Apuolės karių atvyksta žmonės ir iš tolimiausių pasaulio vietų, o kai kurie Lietuvos didžiųjų miestų gyventojai yra tapę šio renginio fanais.

Renginio ateitis – žinios žiūrovams

Šiuo metu iniciatyva organizuoti Apuolės festivalį paliekama vietos bendruomenei ir aplinkiniams rekonstrukcijos klubams, tačiau pasak T. Sutkaičio-Argio festivalį kuria ne jo organizatoriai, o dalyviai, kurie renginiui ir suteikia pagrindinę nuotaiką:

Organizatoriai, kad ir kokie jie bebūtų, ne juose esmė. Esmė yra dalyviuose, nes jie čia ir sukuria aurą, ne organizatoriai. Jei jie nedegs užsidegimu ir iniciatyva, vyraus abejingumas, tada niekas nieko ir nesukurs.“

Panašios nuomonės buvo ir daug prie XI-ojo Apuolės festivalio prisidėję Klaipėdos kuršių rekonstruktoriai, kurie šių metų renginiui pristatė kuršių vyro ir moters kostiumus, sukūrė specialius stendus. Juose buvo pateikti Apuolės mūšio aprašymai iš Rimberto kronikos ir Egilio saga, pasakojanti apie kuršių socialinį gyvenimą. Klaipėdos kuršių rekonstruktoriaus B. Šimkaus nuomone svarbu, kad čia atėjęs žiūrovas ne tik smagiai praleistų laiką, bet gautų ir dalelę žinių.

Mano tikslas buvo toks, kad žiūrovas grįžtų namo ne tik nusipirkęs gintarėlį ar pasižiūrėjęs mūšių, bet kad gautų kažkokį supratimą, kas yra kuršiai, jis turi žinoti, kas jis yra.“

Pasak B. Šimkaus, jei vietiniai atstovai nesistengs, kad Apuolė įvyktų, jos ir nebus. Kiekvienas dalyvis atvykdamas čia aukoja savo pinigus ir laiką vien tam, kad būtų puoselėjama festivalio idėja, žiūrovai susipažintų su praeitimi, todėl Skuodo savivaldybė privalo padėti organizuoti Apuolės festivalį ateityje, nes tik dėl šis kraštas tapo žinomas visai Lietuvai. Apuolės festivalis išsiskiria tuo, kad čia žinoma tiksli vieta, data, o pats mūšis aprašytas Rimberto kronikoje, todėl festivalio dalyviai ir organizatoriai ateityje planuoja sieti Apuolę su edukacija, kuri praturtintų ne tik lietuvius, bet ir svečius žiniomis apie kadaise gyvenusius Baltijos vikingus – kuršius.

Archeologija , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra