Angelo sparnai – pro Amžinybės liepsną

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Į dangų stiebiasi grakšti žvakė. Iš Am­žinybės lieps­nos ky­la an­ge­lo spar­nai… To­kį pa­min­klo eskizą su­kū­rė skulp­to­rius Sta­sys Ju­raš­ka. Toks pa­ma­žu ryš­kė­jo su­lig kiek­vie­na die­na Paparčiuose, kur S. Ju­raš­ka, lai­ki­nai ap­si­gy­ve­nęs, kas­dien dar­bavosi ties Ne­pri­klau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­ro kun. Al­fon­so Pet­ru­lio at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mu.
 
Ku­ni­gas Al­fon­sas Pet­ru­lis – vie­nin­te­lis 1918 me­tų Ne­pri­klau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­ras, su­si­jęs su Kai­šia­do­rių kraš­tu, – sa­ko pro­jek­to va­do­vė Aud­ro­nė Ne­niš­kie­nė.
 
Pa­par­čių kai­mo ben­druo­me­nė „Vil­ti­ja“ yra su­da­riu­si že­mės pa­nau­dos su­tar­tį su Pa­par­čių pa­ra­pi­ja ir vys­ku­pi­ja, tad ga­li pri­si­dė­ti prie bu­vu­sio do­mi­ni­ko­nų vie­nuo­ly­no par­ko re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­to, pa­reng­to ar­chi­tek­tės Ži­vi­lės Ma­čio­nie­nės. Re­konst­ruo­ja­ma­me par­ke yra nu­ma­ty­ta vie­ta svar­biam ak­cen­tui. Svarstant, ką pa­si­rink­ti, „nu­svė­rė“ Kai­šia­do­rių mu­zie­jaus di­rek­to­riaus Oli­jar­do Lukoševičiaus pa­siū­ly­mas įam­žin­ti kun. A. Pet­ru­lio at­mi­ni­mą, nes jis su­si­jęs ir su Pa­par­čiais – čia yra ku­ni­ga­vęs.
 
Taip gi­mė „Viltijos“ pro­jektas „Ne­pri­klau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­ro kun. A. Pet­ru­lio ku­ni­ga­vi­mo 80-mečio ir Ne­pri­klau­so­my­bės 90-me­čio da­tų įpras­mi­ni­mas“, ku­ris buvo pristatytas Kul­tū­ros ir me­no pro­jek­tų, nu­ma­to­mų fi­nan­suo­ti iš re­gio­no plėt­ros pro­gra­mos, kon­kur­sui. Pa­par­tiš­kiams pasisekė, gavo 3 000 Lt fi­nan­sa­vi­mą.
 
Pro­jek­to są­ly­gas nu­siun­tė­me Lie­tu­vos dai­li­nin­kų są­jun­gos skulp­to­rių sek­ci­jai. Ten mū­sų pro­jek­tas bu­vo rim­tai per­žiū­rė­tas, dar­bo su­ti­ko im­tis skulp­to­rius Sta­sys Ju­raš­ka, – pa­sa­ko­jo A. Ne­niš­kie­nė. Rei­kia pri­si­pa­žin­ti – iki šiol ne visi ži­no­jo­me apie kun. A. Pet­ru­lio gy­ve­ni­mą, jo nuo­pel­nus Lie­tu­vai. Pa­par­čių „Viltijos“ ini­cia­ty­va pri­ver­tė pa­si­do­mė­ti šio iš­ki­laus žmo­gaus biog­ra­fi­ja.
 
Bū­si­ma­sis Ne­pri­klau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­ras Al­fon­sas Pet­ru­lis gi­mė 1873 m. rug­pjū­čio 4 d. Bir­žų ra­jo­no Ka­te­liš­kių kai­mo vals­tie­čio šei­mo­je. Nuo pat anks­ty­vos jau­nys­tės jis ak­ty­viai ko­vo­jo už lie­tu­vy­bės iš­sau­go­ji­mą, lie­tu­viš­ko žo­džio at­ga­vi­mą. A. Pet­ru­lis, dar ­mo­ky­da­masis Šiau­lių ir Pa­ne­vė­žio gim­na­zi­jo­se, da­ly­va­vo pro­tes­to ak­ci­jo­se prieš lie­tu­vių mo­ki­nių pri­vers­ti­nį da­ly­va­vi­mą sta­čia­ti­kių pa­mal­do­se, prieš ver­ti­mą mels­tis ru­siš­kai, už tai bu­vo net pa­ša­lin­tas iš gim­na­zi­jos. Nuo 1891 m. – Že­mai­čių ku­ni­gų se­mi­na­ri­jos klie­ri­kas. Ją bai­gęs dar ku­rį lai­ką ne­bu­vo įšven­tin­tas ku­ni­gu dėl pernelyg jau­no am­žiaus, tad stu­di­ja­vo Lvo­vo ve­te­ri­na­ri­jos ins­ti­tu­te, nuo 1897 m. – Vil­niaus ku­ni­gų se­mi­na­ri­jo­je, ją bai­gęs bu­vo iš­vy­kęs į Pe­ter­bur­gą stu­di­juoti Dva­si­nė­je aka­de­mi­jo­je. Įšven­tin­tas kunigu 1899 m. iš kar­to ga­vo vi­ka­ro pa­rei­gas Vil­niaus apaštalų šv. Pet­ro ir Po­vi­lo baž­ny­čio­je. Vėliau – Bog­da­no­vo pa­ra­pi­ja (Bal­ta­ru­si­ja), Jo­niš­kis, Mai­šia­ga­la… Ku­ni­gas bu­vo nuo­lat kil­no­ja­mas iš vie­nos pa­ra­pi­jos į ki­tą – tai vis dėl sa­vo veik­los, dėl rū­pes­čio, kad kul­tū­ri­nė ir švie­tėjiška veik­la vyk­tų lie­tu­vių kal­ba, o tai la­bai ne­patiko Vil­niaus vys­ku­pi­jai. Ne­pa­tiko ir jo nuo­la­ti­nės pa­stan­gos įves­ti lie­tu­viš­kas pa­mal­das, ža­din­ti tau­ti­nę sa­vi­mo­nę per spau­dą. Jis ypač rū­pi­no­si Vil­niaus kraš­to lie­tu­viais, bu­vo įstei­gęs net ūki­nin­kų drau­gi­ją.
 
A. Pet­ru­lio straips­niai tau­ti­nę sa­vi­mo­nę kė­lė „Vil­ties“, „Drau­gi­jos“, „Vil­niaus ži­nių“, „Tė­vy­nės sargo“ lei­di­niuo­se. Kaip ra­šoma laikraštyje „Vo­ru­ta“, 1908 m. ku­ni­gas įsto­jo į Lie­tu­vių moks­lo ir Lie­tu­vių ka­ta­li­kų blai­vy­bės drau­gi­jas, 1909 m. Vil­niaus ku­ni­gų su­si­rin­ki­mo iš­rin­ktas į ko­mi­si­ją lietuvių ti­kin­čių­jų tei­sėms mels­tis gim­tą­ja kal­ba gin­ti. Kar­tu su ki­tais ku­ni­gais įkū­rė „Auš­ros“ bendrovę, lei­do Vil­niaus kraš­to lie­tu­vių ūki­nin­kams skir­tą žur­na­lą „Auš­ra“, prisidėjo ku­riant „Ry­to“ drau­gi­ją, bu­vo ne vie­nos lie­tu­viš­kos mo­kyk­los ir drau­gi­jos stei­gė­jas, Lie­tu­vių drau­gi­jos nu­ken­tė­ju­siems dėl ka­ro šelp­ti na­rys, Tau­tos pa­žan­gos par­ti­jos na­rys.
 
A. Pet­ru­lis 1917 m. lie­pos 10 d. pa­si­ra­šė me­mo­ran­du­mą Vo­kie­ti­jos kanc­le­riui, ku­ria­me pa­brė­žia­ma Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės svar­ba. 1917 m. Vil­niaus Lie­tu­vių kon­fe­ren­ci­jos bu­vo iš­rink­tas Lie­tu­vos Ta­ry­bos na­riu, tais pa­čiais me­tais da­ly­va­vo Lie­tu­vių kon­fe­ren­ci­jo­je Ber­ne, o 1918 m. – Lozanoje. 1918 m. kar­tu su A. Sme­to­na, M. Yču vy­ko pas po­pie­žiaus nun­ci­jų Miun­che­ne pa­si­tar­ti dėl Vo­kie­ti­jai ir Lie­tu­vai pri­im­ti­no va­do­vo. Tais pa­čiais me­tais dir­bo ko­mi­si­jo­je, kuri reng­ė pir­mą­ją Lai­ki­ną­ją Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­ją. 1919 m. dir­bo Vals­ty­bės Ta­ry­bos Pre­zi­diu­mo sekretoriumi. Tais pa­čiais me­tais jį net du kar­tus bu­vo su­ėmę len­kų ka­rei­viai. Iš­si­lais­vi­nęs gy­ve­no Kau­ne, dir­bo Tau­tos pa­žan­gos par­ti­jos Cen­tro ko­mi­te­to sek­re­to­riu­mi.
 
Į Pa­par­čius kun. A. Pet­ru­lis at­va­žia­vo 1927 me­tais, čia kle­bo­na­vo. Po me­tų per­kel­tas į Mus­nin­kus, kur mi­rė tų pa­čių me­tų bir­že­lio 28 d. Jo Am­ži­no­jo po­il­sio vie­to­je – baž­ny­čios šven­to­riu­je – pastatytas pa­min­klas.
 
Kun. A. Pet­ru­lį me­na ir pa­min­klas Pi­va­šiū­nų baž­ny­čios šven­to­riu­je, kur jis dar­ba­vo­si 1911 me­tais. O „Vo­ru­tos“ lei­dyk­la 1996 m. yra iš­lei­du­si V. Alek­nos biog­ra­fi­nę apy­brai­žą „Ne­pri­klau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­ras kun. Al­fon­sas Pet­ru­lis.
 
Metų pabaigoje įvyko nedidelis, tačiau labai šiltas ir dvasingas paminklo atidengimas. Paminklą kun. A. Petruliui pašventino ir gerą žodį tarė vyskupijos sekretorius kun. G. Tamošiūnas. Paminklo papėdė pasipuošė Audronės Neniškienės kompozicija. Dalyvavusieji ceremonijoje sakė pajutę, tarsi balti angelo sparnai apgobė Paparčius ir visus čia esančius…
 
Da­bar, kai Pa­par­čiuo­se iškilo pa­min­klas sig­na­ta­ro at­mi­ni­mui, ne vie­nas ieš­ko­si­me jo gyvenimo apy­brai­žos, o su­ra­dę skai­ty­si­me ne kaip apie to­li­mą is­to­ri­nę as­me­ny­bę, o sa­vą žmo­gų, įmy­nu­sį pė­dą ir mū­sų kraš­te.
 
Nuotraukose:
 
1. Paminklo kūrimas Paparčiuose
2. Nepriklausomybės akto signataras kun. A. Petrulis

Voruta. – 2010, vas. 6, nr. 3 (693), p. 3.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra