Amerikos lietuvių tarybos skyriaus, pirmininkaujant inžinieriui Vytautui Čekanauskui, Los Andžele veiklos 1969-1977 metais apžvalga

Autorius: Data: 2019-11-11 , 15:05 Spausdinti

Amerikos lietuvių tarybos skyriaus, pirmininkaujant  inžinieriui Vytautui Čekanauskui, Los Andžele veiklos 1969-1977 metais apžvalga

Konsulas Anicetas Simutis, Janina ir Vytautas Čekanauskai gruodžio 11, 1977, Los Angeles. Nuotraukos iš Čekanauskų šeimos albumų

Prof. Juozas SKIRIUS, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, www.voruta.lt

2019 m. lapkričio 30 d. sukanka 10 metų kaip jau nebėra Lietuvos garbės generalinio konsulo Los Andžele inžinierius Vytauto Čekanausko (1929-2009). Ne žodžiais, o darbais jis buvo tikru Lietuvos patriotu. Visą savo sąmoningo gyvenimo laisvalaikį aukojo JAV lietuvių visuomeninei veiklai, atvedusiai jį į Lietuvos diplomatinės tarnybos gretas, tampant antruoju Lietuvos konsulu JAV Vakarų pakrantėje (1977-2009). Prisimenant šį aktyvų visuomenininką ir diplomatą, tikslinga trumpai skaitytojams priminti jo brandžią pirminę politinę veiklą Amerikos lietuvių tarybos (toliau – ALT) Los Andželo skyriuje, kur jis nekartą buvo renkamas šios organizacijos vadovu. Kaip tik tuomet jam teko užmegzti ryšius su Los Andželo miesto valdžia, Kalifornijos valstijos senatoriais ir kongresmenais, JAV tautinių grupių Los Andžele vadovais bei telkti vietos įvairias lietuvių organizacijas. Darbuodamasis ALT Los Andželo skyriuje V. Čekanauskas užmezgė glaudžius ryšius ir su pirmuoju Lietuvos garbės generaliniu konsulu Los Andžele dr. Juliumi J. Bielskiu (1891-1976). Tuo metu garbaus amžiau Lietuvos atstovas ne visuomet galėdavo dalyvauti įvairiuose renginiuose, todėl dažnai ALT skyriaus Los Andžele pirmininkas V. Čekanauskas konsulą atstovaudavo, perskaitydamas konsulo parašytas kalbas ir sveikinimus, jo vardu dalyvaudavo tautinių grupių susitikimuose ir pan. Visa tai po truputi dėjo Los Andželo lietuvių pasitikėjimo jam pagrindus, kaip galimam J.J. Bielskio įpėdiniui, būsimoje konsulinėje veikloje. Šio straipsnio atsiradimas buvo galimas tik Los Andželo lietuvių garsaus veikėjo Albino Markevičiaus dėka, nes jis išsaugojo ALT Los Andželo skyriaus archyvą, kuriuo maloniai leido pasinaudoti šio straipsnio autoriui.

              Rinkimai į ALT Los Andželo skyriaus Valdyba. 1969 m. gegužės 4 d. Lietuvių bendruomenės patalpose Los Andžele altininkai išsirinko naują skyriaus valdybą iš septynių narių ir keturių kandidatų bei Revizijos komisiją iš trijų žmonių. Daugiausia balsų į valdybą gavo R.Gajauskas – 33, R.Barauskaitė – 32, V.Čekanauskas (atstovavo Lietuvius respublikonus Los Andžele) – 32, A.Skirius – 31, o kiti nariai  ženkliai mažiau. Tuojau pat valdybos nariai pasiskirstė pareigomis. Pirmininko pareigos buvo patikėtos Vytautui Čekanauskui, o vicepirmininkais tapo K.Liaudanskas ir A.Skirius. Tuo pačiu Valdyba atkreipė dėmesį, kad susirinkime dalyvavo 49 asmenys, atstovaujantys 23 vietines organizacijas, sambūrius ir klubus. Ir toks dalyvių bei atstovaujamų organizacijų skaičius buvo, kaip pažymėta posėdžio protokole, „vienas iš skaitlingiausių per eilę metų“. Tai vyko ypatingomis JAV lietuvių organizacijoms sąlygomis. Mat sustiprėję naujieji lietuviai imigrantai dypukai pradėjo periminėti grynorių organizacijų vadovybes. JAV LB vadovai dabar jau tikėjosi savo rankose sukoncentruoti surenkamas išeivijoje lėšas, kurias naudotų ne tik išeivijos, bet ir Lietuvos laisvinimo reikalams. Tuo pačiu buvo bandoma perimti ir politinę veiklą – Lietuvos laisvinimą. Tačiau atnaujintos senųjų organizacijų skyrių vadovybės tam nepritarė. Pavyzdžiui ALT‘a finansiškai nuo seno rėmė VLIK‘ą ir to nesiruošė atsisakyti. Nesiruošė surinktus finansus perduoti JAV LB‘ei. Tai įnešė prieštaravimus tarp ALT‘os ir JAV LB‘ės. 1969 m. gegužės 17 d. dienraštis Naujienos,  kaip tokio „nepaklusnumo“ JAV LB‘ei pavyzdį nurodo į ALT‘os Los Andželo skyriaus naują Valdybą. Tas pats dienraštis anksčiau Valdybai reiškė kritiką, kad jos narius „vienus apėmė apatija, o kiti nesiryžo vesti nepabaigiamų ginčų su vieningos lietuvių politinės veiklos priešais“. Todėl dabar ALT Los Andželo skyriaus veiklos suaktyvinimui ir buvo pasirinktas jau savo veiklumu pasižymėjęs V.Čekanauskas, kuriam teko sunki užduotis sureguliuoti Kalifornijos lietuvių organizacijų santykius. Jo vadovaujama veikla ALT‘je užsitęsė – Los Andželo skyriui vadovavo net iki pat 1977 metų. Tai akivaizdžiai rodo jo, kaip vadovo, kompetenciją ir lietuvių organizacijų pasitikėjimą juo.

     Viename 1977 m. ALT Los Andželo skyriaus parengtame dokumente rašoma: „Amerikos Lietuvių Taryba – tai tipiška organizacija, kurios rėmuose telpa beveik visi lietuviški organizuoti vienetai, pradedant nuo ideologiniai skirtingų politinių srovių iki bendraminčių šalpos sambūrių. Jos skyriai veikia beveik kiekvienoje lietuviškoje kolonijoje, ir per eilę metų yra atlikę daug prasmingų darbų, ar tai garsindami lietuvių vardą, ar skelbdami kenčiančios lietuvių tautos nelaimę ir vargus sovietinėje vergijoje“. Vienas iš ALT‘os padalinių nuo 1942 metų veikė ir Kalifornijos valstijoje Los Andželo mieste. Jo veikla, kaip ir kitų skyrių, daugiausia ribojosi vietine aplinka ir, kaip rašoma minėtame dokumente, „tik retkarčiais išeina į visos JAV plotmę. Tam keblumų sudaro atskirų valstijų konstitucijos ar pačių gubernatorių asmeniški nusistatymai, liečia oficialų bendravimą su mažumų žmonėmis, ypatingai mums rūpimais politiniais klausimais“. ALT‘os padalinio Los Andžele veiklos istorija gana plati ir turininga, bet ryškėjo keliomis kryptimis, ir suprantama, su galutiniu politiniu bei agitacijos skleidimo rezultatu. Tai kas lietuvių išeivijai Los Andžele buvo svarbiausia, keliant Lietuvos klausimą, trumpai bandysime apžvelgti.

 

Antra eilė – konsulas Anicetas Simutis, Janina Čekanauskienė, dr. Kazys Bobelis, Vytautas Čekanauskas, Adele ir Alfonsas Budriūnai;
Pirmoje eilėje Čekanauskaitės (Daiva, Rita ir Vida), trečioje eilėje – trečia Alfonsa Pažiūrienė, antras Antanas Skirius, ketvirtas kompozitorius Bronius Budriūnas gruodžio 11, 1977, Los Angeles. Nuotraukos iš Čekanauskų šeimos albumų

 

      Lietuvos nepriklausomybės minėjimai. Los Andželo mieste jau nuo seno Vasario 16 – tos proga prie miesto Rotušės iškilmingai iškeldavo Lietuvos trispalvė, o miesto meras bei taryba išleisdavo atitinkamą rezoliuciją, skelbiančią tą dieną Lietuvių Diena (Lithuanian Day) Los Andželo mieste. Dažnai sveikinimo žodį pasakydavo miesto vadovas ar jo deleguotas asmuo. Tradiciškai Los Andželo lietuviai švęsdavo dvi dienas: pirmoji – vėliavos pakėlimas ir renginiai amerikiečiams. Tai buvo ALT‘os Los Andželo skyriaus organizuojamas kasmetinis renginys. Visuomet į vėliavos pakėlimą organizuotai atveždavo parapijinės lituanistinės mokyklos vaikus, papuoštus tautiniais rūbais; kviečiami skautų ir ateitininkų atstovai. ALT‘os Los Andželo skyriaus pirmininkai, tame tarpe ir V. Čekanauskas, pasakydavo tam renginiui pritaikytą kalbą.

        Po vėliavos pakėlimo ALT‘os Los Andželo skyriaus vadovybė lankydavo Nepriklausomybės Akto signataro prof. Mykolo Biržiškos (1882-1962) kapą, padėdavo ant jo gėles. Ta proga būdavo kreipiamasi į vietinę spaudą, radiją ir televiziją, pasiunčiant visiems atitinkamą pareiškimą ir medžiagą apie Lietuvą tikslu pasigarsinti amerikiečių tarpe. Tačiau prasimušti į žiniasklaidą nebuvo lengva. Pavyzdžiui remiantis V. Čekanausko pranešimu, 1976 m. ALT Los Andželo skyriaus vadovybė kreipėsi į 28 laikraščių redakcijas, 11 radijo stočių ir 7 televizijas. Šių pastangų dėka tik viena radijo stotis dvi dienas pravedė pasišnekėjimus su ALT skyriaus vicepirmininku Antanu Skiriumi, o 7 laikraščiai tuo metu panaudojo jiems pasiųstą medžiagą savo leidiniuose. Kai kada pavykdavo pakliūti į vietinę televiziją. Pavyzdžiui 1975 m. viena televizija rodė Lietuvos vėliavos pakėlimą.

      Antroji diena – pamaldos Šv. Kazimiero parapijos bažnyčioje ir minėjimas.  Minėjimas, kaip taisyklė, visuomet vyko nusamdytoje didelėje salėje kviečiant dalyvauti ne tik tautiečius, latvių ir estų bendruomenių atstovus bei  jų diplomatus, bet ir Los Andželo miesto bei įvairių amerikiečių organizacijų atstovus. Visuomet dalyvaudavo paskutinis JAV pasiuntinys Lietuvai dr. Owen Norem‘as, gyvenęs Los Andžele. Pagrindinį pranešėją minėjime stengdavosi pakviesti iš šono, nors tai ir nemažai kainavo: 1968 m. kalbėjo atvykęs Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone narys dr. Stasys Bačkis, 1969 m.- Lietuvių krikščionių demokratų sąjungos pirmininkas Algirdas Kasulaitis, 1970 m.- Lietuvos generalinis konsulas Toronte dr. Jonas Žmuidzinas, 1972 m.- JAV gamtos aplinkos valdininkas ir JAV LB veikėjas Valdas Adamkus iš Čikagos, 1973 m.- prelatas Ladas Tulaba, Šv. Kazimiero kolegijos Romoje rektorius, 1975 m.- Lietuvos laisvės forumo Floridoje vadovas Vilius Bražėnas, 1976 m. – ALT pirmininkas dr. Kazys Bobelis iš Čikagos, 1977 m.- LKMA narys dr. Vytautas Vygantas. Taip siekiama kuo daugiau pritraukti klausytojų, nes buvo renkamos aukos Lietuvos laisvinimo reikalams. Minėjimo metu visuomet buvo priiminėjamos rezoliucijos, rašomi ALT Los Andželo skyriaus vadovų laiškai JAV prezidentui ir valstybės sekretoriui, aukšto rango politikams primenant Lietuvos ir kitų Pabaltijo šalių okupaciją[1]. ALT archyve yra išlikę senatorių, kongresmenų ir net valstybės sekretorių palaikantys, pritariantys atsakymai adresuoti lietuvių organizacijos vadovams.

       Priklausomai nuo tarptautinės situacijos, ALT Los Andželo skyriaus vadovybė tautiečius ragino rašyti laiškus senatoriams ir kongresmenams, iš anksto nurodant adresus bei pateikiamas laiško ar telegramos trumpo teksto pavyzdys. Pavyzdžiui kai 1974 m. Australijai pripažinus Pabaltijo valstybes Tarybų Sąjungai, skyriui tarpininkaujant buvo išsiųstos 96 protesto telegramos Australijos ambasadai Vašingtone ir eilė laiškų Australijos pareigūnams. Išgirdus, kad 1975 m.  ir JAV gali pripažinti Pabaltijo šalių aneksiją, ALT Los Andželo skyriaus vadovybė sušaukė Šv. Kazimiero parapijos salėje organizacijų susirinkimą, aptarė susidariusia situaciją, buvo išdalinti laiškų ir telegramų pavyzdžiai prezidentui Fordui, sekretoriui Kisindžeriui, senatoriams ir atstovų rūmų nariams. Vėliau, remiant kongresmeno Derwinskio rezoliuciją, reikalaujant nepripažinti Pabaltijo šalių okupacijos, skyriui tarpininkaujant buvo išsiųsta 192 telegramos.

        Pats Vasario 16 – tos renginys buvo paįvairinamas menine programa, dalyvaujant lietuvių organizacijų atstovams su savo uniformomis, tautiniais rūbais ir vėliavomis. Šventė pradedama JAV ir baigiama Lietuvos himnais. Vasario 16 – tos renginiams, kaip rodo archyvinė medžiaga, ALT‘os Los Andželo skyriaus vadovybė visuomet ruošdavosi iš anksto – prieš 2-3 mėnesius, kruopščiai planuodavo programą ir laiką. Kai kada spaudoje šie renginiai būdavo pakritikuojami už per ne lyg užtęstą laiką. Pavyzdžiui buvo atkreipiamas dėmesys į perteklinius renginius, kaip šaulių pastangas savo žymenimis apdovanoti veikėjus arba lituanistinės mokyklos mokinių rašinių, skirtų Vasario 16 – tos ar kitiems tautiniams klausimams, konkurso rezultatų aptarimai. Buvo manoma, kad tai reikėtų daryti kituose renginiuose.

           Antroji išskirtinė veikla – tai lietuvių dalyvavimas kasmet minint 1941 m. birželio 14-15 d. trėmimus. Tai priemonė, kuri JAV visuomenei turėjo priminti Pabaltijo šalių okupacijos padarinius. Los Andžele tuos minėjimus paeiliui rengė vietiniai lietuviai, latviai ir estai. Iš lietuvių pusės už tai buvo atsakingas ALT‘os Los Andželo skyrius. Renginiui pravesti samdė didesnę salę, visuomet būdavo meninė programa. Kadangi Los Andžele lietuvių gyveno daugiau nei latvių ir estų kartu sudėjus, tai meninė pusė daugiausia priklausė nuo lietuvių talkos. Čia aktyviai dalyvaudavo kompozitorius ir vargonininkas Bronius Budriūnas, kuris rengdavo muzikinę programą, paruošdamas lietuvių vokalinę grupę, bažnytinį chorą. Visumoje didesnę dalį dalyvių minėjime sudarydavo vietos lietuviai. Kviesdavo paskaitininkus ne tik lietuvius, latvius ir estus, bet ir amerikiečius, kuriuos bandydavo panaudoti vietos radijuje ir televizijoje. Pavyzdžiui 1969 m. birželio 22 d. renginys vyko Šv. Kazimiero parapijos salėje. Pagrindiniu kalbėtoju buvo pakviestas Paul H. Lamport, buvęs Los Andželo mieto tarybos narys.

       Nors ALT‘os Los Andželo skyriaus pirmininko V. Čekanausko ataskaitose šis renginys, minint trėmimus iš Pabaltijo, įvardinamas kaip vienas pagrindinių, bet platesnės informacijos archyve nepavyko užtikti. Tiesa, ne kartą buvo užsiminta, jog lietuviai galėtų gausiau dalyvauti tuose renginiuose, kai juos rengia latviai ir estai. Įdomu ir tai, kad viename ALT‘os Los Andželo skyriaus posėdžių protokole pažymėta, kad ne iki galo paruoštos demonstracijos, skirtos priminti trėmimus. Pavyzdžiui V. Čekanauskas įvertindamas 1970 m. demonstraciją atkreipė dėmesį, jog plakatuose nebuvo nurodyta, kad tai daroma prieš komunistų agresiją ir Pabaltijo šalių pavergimą. Mat kai kuriems dalyvavusiu demonstracijose susidarė net įspūdis, kad „demonstruojama prieš Amerikos valdžią, o ne prieš sovietų agresiją“. Į tokią V.Čekanausko pastabą buvo rimtai sureaguota ir nutarta „ateityje prižiūrėti plakatų turinį, kad neįvyktų nesusipratimų“. Vis dėlto, nežiūrint kai kurių nesusipratimų, tie lietuvių bendri su latviais ir estais renginiai, geriau ar prasčiau, vyko kasmet Los Andžele.

      Trečia pagal svarbą ALT‘os Los Andželo skyriaus veiklos sritis – tai dalyvavimas Pavergtų tautų komiteto (Americans for Freedom for Enslaved Nations), veikloje. Dar 1959 m. JAV Kongresas priėmė įstatymą (Public Law No. 86-90), kuriuo trečia liepos mėnesio savaitė yra skelbiama Pavergtų tautų savaitę. Prezidentas buvo įgaliotas ir prašomas kiekvienais metais išleisti atitinkamą atsišaukimą į gyventojus ir daryti tai kol laisvė ir nepriklausomybė bus suteikta visoms pavergtoms tautoms. Tuo naudojosi ir Los Andželo, kaip ir kitose JAV vietose, tautinės grupės, surengdamos demonstracijas su savo vėliavomis ir tautiniais rūbais prie miesto Rotušės. Šis renginys dažnai pakliūdavo į amerikiečių žiniasklaidą, tautų atstovai būdavo kviečiami į vietinę televiziją. Lietuviai ne kartą džiaugėsi, kad ir jie būdavo parodomi. Pavyzdžiui 1968 m. liepos pabaigoje populiari Georg‘o Putnam‘o televizija parodė dainuojantį Šv. Kazimiero parapijos chorą.

        Iš dokumentų aiškėja, kad šio komiteto veikla iki 1969 metų šiek tiek buvo apsilpusi. ALT‘os Los Andželo skyriaus valdybos 1969 m. gegužės 18 d. posėdyje nutarė ir toliau dalyvauti šiame Komitete, „kuris dabar yra atgaivintas vadovaujant estui B. Nuremsen‘ui“. Suaktyvėjimas paaiškinamas 1959 metų įstatymo priėmimo dešimtmečio paminėjimo pasiruošimu. Pavergtų tautų komitetas nutarė ruošti didesnio masto renginį ir spaudos konferenciją. Visos tautybės buvo prašomos parengti meninę programą. ALT‘os Los Andželo skyrius savo vadovus Antaną Skirių ir Vytautą Čekanauską paskyrė nuolatiniais atstovais į Komitetą. Tuo pačiu buvo raginami ir kiti valdybos nariai dalyvauti šios organizacijos posėdžiuose, kad geriau susipažintų su jos veikimu ir tikslais. Tačiau renginys nepavyko taip kaip norėta. Lietuviai ir ukrainiečiai buvo vienintelės tautos pasiūliusios meninę programą. Spaudos konferencijoje dalyvavo labai mažai žmonių. Atsiliepimų vietos spaudoje, per radiją ir televizijoje beveik nebuvo, išskyrus 11-tą televizijos stotį, kur trumpai buvo užsiminta, jog bus minėjimas. Iš dokumentų ryškėja komiteto ir renginių organizatorių bendradarbiavimo trūkumas; silpna komiteto, t.y. centro, koordinacija su tautinių grupių atstovais; viskas, kaip aiškinama, buvo „daroma paskutinę minutę“. Po silpnai pasisekusio renginio, 1969 m. rugpjūčio 14 d. Pavergtų tautų komiteto posėdyje, įvykusiame Lietuvių bendruomenės namuose, buvo aptariamos šios problemos ir ieškoma būdu kaip sutelkti visas tautybes geresniam bendradarbiavimui. Reikia pasakyti, kad 1971 m. liepos 17 d. Komitetas jau sėkmingiau pravedė Pavergtų tautų savaitę Los Andžele, miesto Rotušės aikštėje. Buvo išrikiuotos 10 pavergtų tautų vėliavos; minėjimui pagerbti atvyko visų JAV armijos skyrių kariai su vėliavomis, grojo Los Andželo policijos orkestras. Dalyvavo gausiau amerikiečiai; pasakyta žinomų veikėjų, tame tarpe ir amerikiečių (dr. Jose Norman, atsargos generolas dr. Kaufman, dr. Butkovich) kalbų. Minėjime buvo priimta rezoliucija JAV prezidentui R. Nixon‘ui, prašant jo pagreitinti laisvės gavimą pavergtoms tautoms. Programą pravedė Robert K.Dornan‘as – KTLA-TV stoties žinių komentatorius. Liepos 18 d. svarbiausias dienraštis Los Angeles Times įdėjo šio minėjimo nuotrauką su trumpu aprašymu, o liepos 19 d. KTLA-TV paskyrė programos dalį ir pakvietė visų tautų atstovus su vėliavomis ir tautiniais rūbais į studiją. Trumpai buvo pristatytos sovietų pavergtų tautų tragedijos amerikiečių visuomenei. Liepos 21 d. Los Andželo meras Sam Yorty savo savaitinės spaudos konferencijoje priėmė Komiteto delegaciją, paskelbdamas Pavergtų tautų savaitę Los Andžele. Susipažinus su dokumentais, galima pastebėti, kad Komiteto veiklos pagyvėjimui įtakos galėjo daryti ir lietuviai, ypač jų atstovo V.Čekanausko aktyvumas. Vėliau šie renginiai lietuvių buvo išnaudojami kalbant apie Lietuvos disidentus, Romą Kalantą, Brazinskus, Simą Kudirką. Kaip tik tai sutampa su minimos organizacijos tam tikru aktyvėjimu. Tačiau vėl 1976 m. Pavergtų tautų savaitė V. Čekanausko įvertinta, kaip „menkai suplanuota ir mažai kieno pastebėta“. Matyt ne visuomet lietuviai galėjo aktyviau įsijungti į šį judėjimą, vien jau dėl to, kaip viename dokumente ALT‘os Los Andželo skyriaus vadovas V.Čekanauskas pažymėjo, kad metuose birželio-liepos mėnesiai labiausiai apkrauti renginiais.

Lietuvos pasiuntinys Stasys Lozoraitis, jr., garbės konsulas V.Čekanauskas ir klebonas Jonas Kučingis, lapkričio 25, 1987, Los Angeles. Nuotraukos iš Čekanauskų šeimos albumų

 

      Dar kitas labai svarbus ALT‘os Los Andželo skyriaus veiklos baras – santykiai su savo tautiečių organizacijomis mieste ir apylinkėse.  1969 m. Los Andžele buvo priskaičiuojamos stambesnės ir smulkesnės 49 draugijos, sąjungos, sambūriai, klubai ir grupės. ALT‘os Los Andželo skyrius jungė maždaug pusę jų. Sudėtingesni santykiai buvo su JAV LB Los Andželo Apylinkės vadovybe. Priežastys – bendruomenininkų bandymas telkti visas JAV lietuvių organizacijas po JAV LB sparnu, perimti į savo rankas Lietuvos laisvinimo klausimą ir surenkamas aukas. Tai turėjo įtakos, kad dalis Los Andželo organizacijų nenorėjo jungtis prie JAV LB Los Andželo Apylinkės. ALT‘ai palankioje spaudoje (dienraštyje Naujienos) buvo pagirti V. Čekanauskas, A. Skirius, K.Liaudanskas ir kiti altininkai, kurie nepasidavė bendruomenininkų įtakai. Tiesa, 1971 m. V.Čekanauskas, rašydamas ALT pirmininkui dr. K.Bobeliui, pažymėjo, kad „mūsų santykiai su Los Angeles Lietuvių bendruomene kol kas yra geri. Neteko dar niekam per kelią perbėgti… Los Angeles Bendruomenė liko lyg ir antroje vietoje, nors ir smarkiai paveikta minties nepritarti ALT‘ai, bet dar vis nedrįstanti per garsiai pasireikšti“. 1972 m. pradžioje JAV LB Vakarų apygardos pirmininkas Jonas Činga kvietė altininkus pasitarti bendrų veiksmų klausimu, rengiant platesnio masto lietuvių pasirodymą, skirtą amerikiečiams. Tai siejama su disidentu Simu Kudirka, kurio vardas tapo žinomas plačiajai JAV visuomenei. Jungiant lietuvių organizacijas buvo tikimasi sutelkti pakankamą kiekį pinigų, kad renginiams būtų galima kviestis aukštesnio meninio lygio kolektyvus. Mat jau bendruomenininkai iš anksto buvo nutarę, kad „tik Clevelando Grandinėle ar Čiurlionio ansamblis galėtų atkreipti Los Angeles visuomenės dėmesį ir išpopuliarinti lietuvių vardą kultūrinėje srityj“. Taigi pasijautė bendruomenininkų išankstinis nusistatymas, bandymas vadovauti. Akivaizdžiai tą parodė visų svarbiausių Los Andželo organizacijų bandymas kolektyviai pasikviesti Simą Kudirką į Los Andželą. Sunkiai jiems sekėsi sudaryti Priėmimo komitetą iš 4 narių. Po ilgų diskusijų, kaip pažymėjo V. Čekanauskas, labai nesklandaus darbo, buvo sutarta, kad J.Činga bus Komiteto pirmininkas, V. Čekanauskas – vicepirmininkas, prelatas kun. J. Kučingis – iždininkas, Los Andželo BALF skyriaus pirmininkas V. Pažiūra – sekretorius. Tačiau, kaip rašo V. Čekanauskas savo ataskaitoje už 1974 metų veiklą, dėl „susidariusių rimtam ir vieningam darbui netinkamų sąlygų, ALT‘os atstovas iš šio komiteto pasitraukė. Nesklandumo pagrinde buvo Lietuvių Bendruomenė ir jos atstovo elgesys ir veiksmai“. Ko gero minėtas išankstinis nusistatymas. Tai trukdė darniai politinei veiklai. Pradėjo gilėti nesutarimai. Matome, kad 1975 m. birželio 15 d. ALT‘os Los Andželo skyrius metiniame susirinkime, dalyvaujant 20-ties organizacijų atstovams, buvo nutarta parengti raštą ALT ir JAV LB centrams „prašant rasti būdą kaip išvengti tarpusavio nesusipratimus“. Aktyviausi ALT kritikai ilgam išliko JAV LB grupė – Lietuvių fronto bičiuliai (arba „frontininkai“).

      1977 m. spalio 4 d. paskutinėje savo ataskaitoje ALT‘os Los Andželo skyrius pirmininkas V. Čekanauskas, jau LDT šefo Stasio Lozoraičio paskirtas ir JAV valdžios patvirtintas Lietuvos garbės generaliniu konsulu, rašė: „Skyriaus valdyba darniai dirba su visomis grupėmis nesiekdama nei dominavimo, nei joms įsakinėjimų, tuo būdu vengdama įsileisti į bet kokias intrigas ar asmeniškumus. Toks valdybos elgesys ir duoda ALT‘ai užpelnyto pritarimo ir paramos jos atliekamuose darbuose iš visų organizacijų“.

     ALT‘os  Los Andželo skyriaus veikla buvo sudėtinė ne tik centrinės ALT‘os, kaip politinės organizacijos, bet ir  visos JAV lietuvių Lietuvos laisvinimo veiklos dalis – labai svarbi JAV Vakarų pakrantėje. Į kurią savo ryškų indėlį įnešė išeivijos vadovai, jų tarpe ir inžinierius Vytautas Čekanauskas.

Panaudoti šaltiniai: Albino Markevičiaus ir Čekanauskų šeimos archyvai; JAV lietuvių spauda: Draugas, Naujienos, Lietuviai Amerikos vakaruose.

[1] Archyve yra išlikę 1975 02 20 ALT Los Andželo skyriaus pirmininko V.Čekanausko laiško JAV prezidentui R. Nixon‘ui ir 1975 02 20 laiško JAV valstybės sekretoriui Henry A. Kissinger‘iui nuorašai bei kiti politinio pobūdžio raštai

Straipsnis parengtas skaityto pranešimo Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto 2019 m. balandžio 12 d. surengtoje konferencijoje, skirtoje rezistento, išeivijos visuomenininko Jurgio Valiulio-Karolio Drungos šimtmečiui, pagrindu.

Lietuva - JAV Naujienos , , , , , , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra