„Amerikos balso“ archyvas. 1957 m. pokalbis su generolu Jonu Černiumi

Autorius: Data: 2013-03-16, 11:44 Spausdinti

„Amerikos balso“ archyvas. 1957 m. pokalbis su generolu Jonu Černiumi

Kviečiame paskaityti 1957 m. pokalbį su brigados generolu, Kauno karo mokyklos viršininku, buvusiu ministru pirmininku Jonu Černiumi.

Lietuvos Vyriausybei J. Černius vadovavo sudėtingu istoriniu laikotarpiu, 1939 m. Istorikai pastebi, kad, atsižvelgiant į tuomet Lietuvą apėmusią politinę krizę bei tarptautinę padėtį, J. Černiaus vyriausybė iš anksto buvo pasmerkta. Minint 100-ąsias generolo gimimo metines, jo palaikai sugrąžinti į Lietuvą ir perlaidoti Kauno Petrašiūnų kapinėse.

J. Černių kalbino Povilas Labanauskas.

***

Čia kalba į jus generolas Jonas Černius, buvęs jūsų ministeris pirmininkas Lietuvos laisvo gyvenimo laikais. Brangūs tautiečiai, man labai malonu pasveikinti jus visus iš laisvos Amerikos ir palinkėti jums sveikatos, ištvermės ir geros vilties. Visų mūsų didžiausias troškimas yra, kad pagaliau po tiek kentėjimų ir skaudžių išgyvenimų lietuvių tauta sulauktų laisvo gyvenimo. Kad ji pati, be svetimųjų įsikišimo galėtų tvarkyti taip savo gyvenimą, kaip jį randa tinkamiausiai.

Mūsų tėvynė Lietuva per paskutinį karą buvo visai nekaltai nuskriausta. Sovietų Sąjunga, sulaužydama iškilmingai duotus pasižadėjimus ir pasirašytas sutartis, atėmė lietuviams laisvę ir sutrukdė Lietuvos valstybės gyvenimą. Tačiau mes tikime teisingumo laimėjimu. Mes žinome, kad laisvame pasaulyje lietuvių tauta turės sau tinkamą vietą ir padarytos skriaudos bus atlygintos. Iš praeities mes žinome, kad priespaudos ir persekiojimo laikai neištveria ilgai.

Laisvasis pasaulis atbunda ir blaivėja. Žmonija nusikratys nuo visokių priespaudų. Laisvės troškimas apima vis daugiau ir daugiau širdžių. Šiandien mes esame nebe vieni. Geležinės uždangos ištirps saulutei užtekėjus. Po audros visada ateina šviesesnis ir geresnis laikas, todėl nepalūžkime ir tikėkime, nes mūsų tikslai ir siekimai yra kilnūs ir teisingi. Kaip bus malonu, kada lietuvis su lietuviu galės vėl susitikti be baimės ir persekiojimo, kada jis galės nekliudomai aplankyti savuosius, pabendrauti ir pabūti, kiek tik panorės. Tad iki laimingo pasimatymo laisvoje Lietuvoje.

Ponas generole, tamsta kuriuo metu buvai Lietuvos ministeriu pirmininku?

Tai buvo 1939 m. nuo balandžio iki lapkričio mėnesio 22 d.

Tai buvo vienas iš laikotarpių, kuriame Lietuva išgyveno daug įvykių. Gal, ponas ministeri, galėtumėte papasakoti, kurie Lietuvos svarbesni istoriniai įvykiai yra tamstos pirmininkavimo metu atsitikę?

Tarp tokių svarbesnių įvykių gal galima paminėti, kad mano vyriausybės buvimo metu prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Lietuva tada, susitarusi su savo kaimynėmis Latvija ir Estija, paskelbė Lietuvą esant neutralioje padėtyje ir, kad apgintų neutralumą, dalinai sumobilizavo savo ginkluotas jėgas.

Ar Vilniaus reikalas irgi buvo kilęs tuo metu?

Taip, dėl Vilniaus Vokietija darė didelį spaudimą Lietuvai, kad Lietuva, ta proga susidėjusi su vokiečiais, pultų Lenkiją ir atsiimtų Vilnių. Bet Lietuva išlaikė savo parašą po neutralitetu ir Lenkijos vyriausybei buvo užtikrinta, kad Lietuva jos nepuls, nors pabrėžė, kad Vilniaus mes niekad neišsižadėjome ir neišsižadėsime.

Ponas ministeri, gal galėtumėte nušviesti, kodėl Lietuva nėjo pati pasiimti Vilniaus?

Jeigu Lietuva būtų ėjusi karo jėgomis imti Vilnių tais laikais, tai ji būtų tapusi Hitlerio sąjungininke. Ir tai būtų vienintelė maža valstybė Europoje, kuri būtų pati iššokusi savo sąskaita su ginklu rankoje pačioje karo pradžioje.

Ar lenkai įvertino tą Lietuvos elgesį, kad ji nėjo taip ilgai laukto Vilniaus imti, kada atsirado proga, sunku pasakyti, bet to meto lenkų vyriausybė tai įvertino.

Apie tą laikotarpį ir į Lietuvą atvyko nemažai lenkų. Gal nušviestumėte tuos įvykius?

Kai Lenkija jau buvo dviejų jėgų – Hitlerio iš Vakarų ir sovietų iš Rytų – sutriuškinta, tai daugelis Lenkijos karių patraukė į Lietuvą ir jie buvo, žinoma, pagal tarptautinės teisę internuoti, kadangi Lietuva buvo neutrali. Bet jiems buvo suteiktas visiškas aprūpinimas, apgyvendinimas ir tokiu būdu apie 17 tūkst. Lenkijos karių buvo priglausti Lietuvoje. Iš jų daugelis vėliau pateko į Vakarų dalis, kur prisidėjo prie tolimesnės kovos dėl Lenkijos laisvės.

Kas atsitiko su kitais keliolika tūkstančių, kurie nepateko į Vakarų valstybes?

Kada iš Sovietų Sąjungos pusės buvo sulaužytos pasižadėtos ir iškilmingai pasirašytos sutartys, kada teisėta Lietuvos Vyriausybė jau buvo nušalinta, Lietuva pati buvo nelaisvėje. Ir Lenkijos kariai, kurie tuo metu buvo Lietuvoje, buvo paimti sovietų ir kažkur išvežti. Aš manau, kad galėjo kai kas iš jų patekti į Katynę.

Į Katynės miško žudynes?

Taip.

Tamstos pirmininkavimo laikotarpiu su Sovietų Sąjunga buvo pasirašyta nepuolimo sutartis.

Taip. Nors ta sutartis Lietuvai buvo primesta, tačiau joje buvo įrašyti ir tokie punktai, kaip gerbimas Lietuvos nepriklausomybės, kaip gerbimas anksčiau padarytų sutarčių, kaip taikos sutartis, kuri buvo Lietuvą padariusi Sovietų Sąjunga. Paskui nepuolimo paktai, kad Lietuva užtikrintų dokumentais savo nepriklausomybę. Iš sovietų pusės buvo viskas prižadėta ir pasirašyta. Pasirašė pats Molotovas po ta sutartimi, o vėliau ji buvo aprobuota aukščiausios Sovietų Sąjungos instancijos.

Po tamstos pirmininkavimo kam tamsta perdavei savo pareigas?

Lapkričio 22 d. 1939 m. aš, kaip ministras pirmininkas, perdaviau savo pareigas ponui Merkiui. Ir jis dar šešis mėnesius po manęs buvo Lietuvos ministeris pirmininkas. O vėliau, kaip jūs žinote, įvykiai taip rutuliojosi, kad jis turėjo paskirti tokius asmenis vyriausybės nariais, kokių sovietai pageidavo, o jį patį išvežė į nežinią, į Sovietų Sąjungą.

Kada tamsta atvykai į Ameriką?

Į Ameriką aš atvykau 1948 m. balandžio 17 d.

Kur tamsta dabar gyveni ir kokį užsiėmimą tamsta dabar turi?

Dabar gyvenu Mičigano valstybėje, Flinte. Dirbu įmonėje kaip inžinierius projektuotojas.

Gal šia proga norėtumėte tarti trumpą žodį mūsų klausytojams anapus?

Mieliems lietuviams tautiečiams, likusiems anapus, norėčiau palinkėti, kad ištvertų tuos sunkius laikus ir, svarbiausia, nenustotų vilties. Mes žinome, kad priespaudos laikai netveria ilgai ir ateis laikas, kai ne tik lietuvių tauta, bet ir visos pavergtos tautos sulauks laisvės. Tarp jų ir Lietuva turės sau tinkamą vietą. Kaip bus malonu, kada lietuvis su lietuviu galės vėl susitikti be baimės ir persekiojimų, kada jis galės nekliudomai aplankyti savuosius, pabendrauti ir pabūti, kiek tik panorės. Tad iki laimingo pasimatymo laisvoje Lietuvoje.

Išeivija , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra