„Amerikos balso“ archyvai: kaip lietuvių sielovada rūpinosi vyskupas A. Deksnys

Autorius: Data: 2016-06-30, 14:18 Spausdinti

„Amerikos balso“ archyvai: kaip lietuvių sielovada rūpinosi vyskupas A. Deksnys

Lietuvos centrinio valstybės archyvo medžiaga

Dirbant sielovados darbą, reikia aplankyti kiekvieną vietą, kur gyvena lietuviai, su jais susitikti, pasišnekėti, „Amerikos balso“ žurnalistei Jolantai Raslavičiūtei 1976 m. sakė vyskupas Antanas Deksnys, atsakingas už Europos lietuvių sielovadą. „Kartais vietos laikraščiai rašo, kad atvažiavo lietuvių vyskupas. Tuomet visi atkreipia dėmesį, kad lietuvių yra toje vietoje“, – pasakojo jis.

– Kokiomis priemonėmis naudojatės savo sielovados darbe?

– Svarbiausia priemonė yra lietuvių lankymas. Aš esu pasiryžęs aplankyti kiekvieną vietą, kur gyvena lietuviai, su jais susitikti, pasišnekėti. Pirmiausia, taip geriau pažįstu sąlygas, paskui susitinku su vietos vyskupais, kartais net tenka su vietos burmistrais susitikti. Kartais vietos laikraščiai rašo, kad atvažiavo lietuvių vyskupas. Tuomet visi atkreipia dėmesį, kad lietuvių yra toje vietoje.

Kita priemonė, be lankymų ir pamaldų laikymo tose vietovėse, – mūsų Sielovados biuletenis, kuris išeina triskart per metus. Jame pateikiama kronika, nurodymai arba straipsneliai, susiję su dabartine Bažnyčios padėtimi ir naujais potvarkiais, ateinančiais iš Apaštalų Sosto. „Krivūlės“ redaktorius yra daktaras Celiešius, jis gyvena Bad Vėrizhofene, ten, kur Vakarų Vokietijoje yra Sielovados centras.

Trečia priemonė – Lietuvių sielovados taryba, į kurią įeina 20 asmenų iš kiekvieno krašto. Kadangi susivažiuoti ne visuomet tenka, tik retkarčiais, bet per tarpininkus mes sužinome, ko reikia kuriame krašte. Didžiumą tų tarybos narių sudaro pasauliečiai.

– Lietuvių katalikų veikla Europoje skiriasi nuo veiklos Amerikoje. Ten turbūt nėra daug parapijų. Kokia jų padėtis?

– Labai didelis skirtumas. Amerikoje, Kanadoje, kur kitur lietuviai yra susiorganizavę į parapijas ir tos parapijos tiesiogiai priklauso vietos vyskupams. Europoje mes turime tik vieną tikrą lietuvišką parapiją – Londono parapiją, kuri įkurta prieš 60 metų. O visos kitos vietovės, kur gyvena lietuviai, teturi tik misijas – vyskupo leidimu gauna kokioje nors vietinėje parapijos bažnyčioje laikyti pamaldas kartą per mėnesį ar dvi savaites.

– Kiek Vakarų Europoje ar kituose kraštuose yra lietuvių katalikų? Gal galėtumėte apibūdinti kiekvieno krašto padėtį?

– Daugiausia (iki 7–8 tūkst.) lietuvių katalikų yra Vokietijoje, jie ten pasiliko po Antrojo pasaulinio karo. Antra šalis, kur daugiausia lietuvių, – Anglija ir Škotija, ten jų yra apie 4 tūkstančius. Škotijoje kadaise buvo labai daug lietuvių, gal apie 5 tūkstančius, bet vieni emigravo, o kiti, apsigyvenę ten prieš Pirmąjį pasaulinį karą, pusiau škotais tapo. Taigi ten jau trečia ar ketvirta karta. Anglijoje daug lietuvių, nes po šio pasaulinio karo daug lietuvių emigravo iš Vokietijos arba iš Vilniaus krašto.

Misijų Anglijoje, Škotijoje turime apie 20, Vokietijoje – irgi per 20, o kiti kraštai turi daug mažiau. Šveicarijoje labai nedaug lietuvių – apie 100, bet jie išsisklaidę, gal kartą per metus suvažiuoja. Prancūzijoje yra per 1 000 lietuvių, bet dauguma jų susispietę apie Lioną, kiti – apie Paryžių. Tik vienas kunigas Petrošius aptarnauja visą Prancūziją ir Belgiją.

Kunigų lietuvių su vienuoliais tėvais dabar turime 64. Vienas trečdalis darbuojasi Lietuvių sielovadai, kitas trečdalis – pusiau, nes vienuoliai dirba ir savo vienuolynuose, o kiti lietuviai kunigai Vokietijoje dirba vokiečių parapijose.

Lietuvaičių seserų vienuolių turime jau surašę apie 150. Daugiausia vienuolių lietuvaičių yra išsisklaidžiusių po Prancūziją, prancūzų vienuolynuose. Antra šalis – Šveicarija, ten yra 34 lietuvaitės vienuolės. Italijoje yra apie 20, Belgijoje taip pat, net Danijoje yra keturios lietuvaitės seserys.

– Kiek Italijoje kunigų ir kokios jų pareigos?

– Lietuvių kunigų, įskaitant vienuolynus, turime 25–26. Daugiausia – saleziečių vienuolių, antra vieta – tėvai marijonai, trečia – tėvai jėzuitai. Jėzuitai teturi du tėvus: tėvas Liuima yra Lietuvių katalikų mokslo akademijos pirmininkas, tėvas Rabikauskas yra profesorius ir dekanas Grigaliaus universitete. Jis daugiau dirba prie istorinių veikalų. Kiti kunigai dirba kolegijoje,  tėvai marijonai turi savo generaliciją, treti kunigai dirba prie Vatikano radijo ir savo vienuolynuose.


Išeivija ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra