„Amerikos balso“ archyvai: įsteigti Vilniaus krašto lietuvių sąjungą paskatino lenkų suvažiavimas

– Tamsta esi Vilniaus krašto lietuvių sąjungos Amerikoje Čikagos skyriaus pirmininkas. Kaip seniai tamsta atvykai į Ameriką?

– Aš atvykau 1949 metų gruodžio 23 dieną.

– Ar prieš tai veikė kokia panaši sąjunga Čikagoje?

– Panašios sąjungos prieš tai nebuvo Čikagoje.

– Kas paskatino steigti Vilniaus krašto lietuvių sąjungą?

– Įsteigti Vilniaus krašto lietuvių sąjungą galvojome ir anksčiau, bet dar atidėliojome. Paskui mus paskatino Niujorke įvykęs lenkų suvažiavimas.

– Įdomu, kodėl šis lenkų suvažiavimas pagreitino sąjungos steigimą?

– Tas suvažiavimas parašė notą Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Trygve Lie ir tame memorandume jie pasisakė būsimos Lenkijos atstatymo klausimu. Tarp kitko, reikalavo, kad į būsimos Lenkijos sienas būtų įjungtas Vilniaus ir Gardino kraštas. Tas mus privertė reaguoti organizuotai, o ne pavieniui. Todėl mes susibūrėme į Vilniaus krašto sąjungą.

– Ar pasiuntėte kokį memorandumą Jungtinių Tautų Sąjungai?

– Taip. Greitomis pasitarėme su mūsų diplomatinio korpuso atstovais, su mūsų konsulu Daudžvardžiu. Jam pritarus ir pageidavus, įsteigėme Vilniaus krašto sąjungos skyrių Čikagoje, tučtuojau parašėme atitinkamą memorandumą ir pasiuntėme per mūsų generalinį konsulą Žadeikį.

– Kokios išdavos to Vilniaus lietuvių sąjungos memorandumo?

– Į tą memorandumą atsakymo negavome, bet atrodo, kad savo reikšmę jis turi. Praėjusiais metais buvo panašus lenkų kongresas Niujorke, bet, kiek iki šiol žinoma, lenkai dar tokio šiemet nekartojo ir tokios notos nekartojo. Tai, matyt, pasekmės irgi to bus.

– Kaip žiūrite į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo klausimą?

– Tai yra opiausias klausimas ne tik mūsų Vilniaus krašto sąjungai, bet ir kiekvienam lietuviui, kuris nėra išgama, nėra komunistams pataikaujantis asmuo. Mūsų organizacijos vienas iš pagrindinių tikslų – kiek galint, bendradarbiaujant su mūsų diplomatinio korpuso atstovais, su VLIK`u, su ALT`u ir su kitomis tolygiomis organizacijomis, stengtis kuo greičiausiai ir kuo daugiausiai padėti, kad būtų laisva Lietuva.

– Kaip kitos organizacijos žiūri į jūsų politinį veikimą? Prisideda prie to?

– Kitos politinės organizacijos, kaip minėjau ir VLIK`as, mielai pritaria mūsų veikimui ir pageidauja. Kitų pasaulėžiūrinių ir politinių organizacijų santykiai su mumis yra geri, nes mūsų organizacija yra apolitinė. Mes nesiekiame jokių politinių tikslų, tik mūsų organizacijos tikslas yra budėti Vilniaus krašto sargyboje ir Tėvynės išlaisvinimo klausimu.

– Ar paskutiniu metu esate išleidę kokių knygų, memorandumų, brošiūrų?

– Paskutiniu metu dar nebuvo išleista, bet dabar kaip tik leidžiama vilniečio žurnalisto Jeronimo Cicėno knyga „Vilnius tarp audrų“. Šioji knyga pavaizduos Vilniaus krašto lietuvių gyvenimą po didžiojo karo iki dabartinės Sovietų Rusijos okupacijos.

– Kas talkininkauja leidžiant Lietuvos enciklopediją?

– Prisideda kai kurie mūsų sąjungos nariai, kai kurie patys prenumeruoja ir kai kurie talkininkauja. Be to, mūsų skyrius, kitaip sakant, dabar skyriaus valdyba, per kitą mūsų susirinkimą, kuris įvyks kovo 1 dieną, pasiūlysime, kad mes, Vilniaus krašto lietuvių sąjungos Čikagos skyrius, enciklopediją užprenumeruotume Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto bibliotekai. Kol Lietuva okupuota sovietų, tą enciklopediją galvojame palikti saugoti Pasaulio lietuvių archyve, o kai bus išlaisvinta Tėvynė, tada nuvešime dovaną mūsų mielajam universitetui.

– Puikus sumanymas. Ar turi jūsų sąjunga skyrių ir kituose didžiuosiuose Amerikos miestuose?

– Taip, dabar turime Detroite, Klivlande, Bostone. Šiuo laiku kaip tik vyksta Amerikos krašto Vilniaus krašto lietuvių sąjungos krašto valdybos rinkimai. Ir kaip tik man tenka būti tos rinkimų komisijos pirmininku. Rinkimai vyksta korespondenciniu būdu […].

– Ar yra panašių sąjungų Australijoje, Argentinoje, Brazilijoje, Naujojoje Zelandijoje?

– Yra užmegztas ryšys su pavieniais asmenimis Kanadoje, Argentinoje, Čilėje, Urugvajuje ir kitose Pietų Amerikos valstybėse, Australijoje – irgi. Bet tą organizacinį plėtimo darbą toliau vystys išrinktoji naujoji Amerikos krašto valdyba.

– Kokie, tamsta, tolimesni sąjungos planai bei darbai?

– Tolimesnius planus paprastai nustato gyvenimas. Bet mūsų pagrindiniai planai – tai budėti, sekti kaimynų spaudą, visą jų veiklą ir ateityje, kai tik reikalinga bus, atitinkamai reaguoti ar memorandumais, ar spaudoje, ar asmeniškai, ar per organizacijas.

Vilniaus krašto lietuvių sąjungos Amerikoje Čikagos skyriaus vadovo pavardė archyvuose neišliko.