„Amerikos balso“ archyvai. A. Mažeikis: kad keliausime per Pietų Ameriką mašina, niekas netikėjo

Autorius: Data: 2015-04-20, 11:09 Spausdinti

 LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt

Keliauti automobiliu per Pietų Ameriką į Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą Buenos Airėse Argentinoje niekas nepaskatino – tiesiog buvo nuspręsta, kad taip įdomiau, 1976 m. „Amerikos balso“ žurnalistui Romui Sakadolskiui sakė Aras Mažeikis.

Anot jo, nors visi manė, kad draugų kompanija išsikraustė iš proto, kelionė buvo nepamirštama ir gerai suplanuota – į Buenos Aires atvykti jie vėlavo tik dvi dienas.

– Kad nuvažiuotum į šį kongresą, pats ir Tavo kolegos turėjote atlikti nepaprastai ilgą kelionę automobiliu per Pietų Ameriką, skersai ir išilgai. Kas paskatino imtis tokio žygio? Kodėl ne lėktuvais?

– Niekas nepaskatino. Mes susigalvojome, kad būtų daug įdomiau važiuoti mašina. Visi sakė, kad mes iš proto išsikraustėme, bet mes užsispyrėme, galvojome, kad bus daug įdomiau ir daug pigiau.  Taip ir buvo. Buvo pora klubų ir kitų organizacijų, kurios mums padėjo, paaiškino, dokumentus sutvarkė.

– Kiek jūsų keliavo?

– Mes keliavome keturiese. Du broliai, sesuo ir viena draugė iš JAV, bet ji jau metus gyvena Venesueloje.

– Galėtum papasakoti vieną kitą įspūdį, kuris tikrai liks neišdildomas?

– Tikrai niekas neišbrauks 4 tūkst. kilometrų dykuma per Čilę. Buvo smėlio audros, kokia 80 km/h greičiu pūsdavo. Mes su uždarytais langais keliaujame, o tas smėlis mums kaip vanduo ant viršaus krinta ir krinta.

– Su kokiais sunkumais susiduriama tokią kelionę planuojant? Ko reikia tikėtis, bijoti, saugotis?

– Svarbiausia, reikia tikėtis, kad bus gera mašina ir geras kelias. Reikia benzino, nes kartais atstumai gana ilgi, reikia turėti atsargų. Dėl valgio, dėl miegojimo nėra problemų ir jokios bėdos.

– Jūs pervažiavote ne tik civilizuotas vietas, bet ir tokias vietas, kurias galima vadinti laukinėmis. Ar nesusidūrėte su problemomis?

– Pietų amerikiečiai yra labai malonūs žmonės. Gali tau valgyti pasiūlyti veltui, duoti kur išsimaudyti ir kur apsistoti, kur pernakvoti.

– Gali papasakoti tikslų maršrutą: kur pradėjote, per kur keliavote?

– Pradėjome Venesuelos sostinėje Karakase, tada keliavome į Kolumbiją, Bogotą. Iš Kolumbijos važiavome į Ekvadorą. Ekvadoras yra nepaprastai gražus miestas, labai geras klimatas. Paskui keliavome į Peru. Iš Peru važiavome į Čilę, iš čia – iki Santjago. Iš Santjago pervažiavome Andų kalnus, į Argentiną, ten užsikėlėme daugiau negu 4 tūkst. metrų, buvo sniego. Ten reikėjo pervažiuoti vieną 3,5 kilometrų traukinių tunelį. Tai vienintelis būdas pervažiuoti.

– Ir nėra baimės, kad traukinys iš kitos pusės gali atvažiuoti?

– Didelė baimė. Bet sutvarko: pirma iš vienos pusės leidžia važiuoti, paskui su radiju susikalba ir leidžia iš kitos pusės važiuoti. Paskui nuvažiavome iki Buenos Airių, ten buvo stovykla. Galima paminėti, kad pavėlavome dvi dienas, bet buvo pranešta.

– Eina tokie gandai, kad, girdi, Aras Mažeika ir kompanija žada ateinančią vasarą automobiliu keliauti į Šiaurės Ameriką, į tautinių šokių šventę. Pasakyk, ar tie gandai pagrįsti?

– Nežinau. Kai pakilo gandai, kad mes keliausime į Pietų Ameriką, niekas netikėjo. Dabar, kai jau atkeliavome, būtų labai įdomu nukeliauti į Šiaurės Ameriką, nes ten visai kitokios sąlygos.

– Ar gailitės tokią kelionę padarę?

– Ne, niekados, nes visados per kelionę naujų dalykų susirasi ir visados kelionė bus įdomi.

Išeivija , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra