„Amerikos balso“ archyvai. A. Gerutis: Šveicarijoje darome viską, kad išsaugotume lietuviškumą

Autorius: Data: 2015-05-02, 11:40 Spausdinti

 LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt

Šveicarijos lietuvių bendruomenė nėra didelė, bet aktyvesni nariai daro viską, kad išsaugotų lietuviškumą ir kad turėtume bent vieną kitą jauną žmogų, kuris tęstų vyresniosios kartos darbą, „Amerikos balso“ radijui sakė Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos narys daktaras Albertas Gerutis.

Be to, pabrėžė jis, lietuvius palankiai vertina ir Šveicarijos spauda bei radijas: „Jei surandi kokią progą, kai gali apie Lietuvą ir pakalbėti, ir parašyti, jie dažniausiai įdeda tuos mūsų reikalus nekraipydami – jau mes savo teises galime apginti.“

Kada įrašytas šis pokalbis,  archyvuose neišliko.

– Daktare, ką galite papasakoti apie Šveicarijos lietuvius?

– Šveicarijoje mes turime 60–70 lietuvių. Kai pasibaigė karas, paskutinėmis karo dienomis buvo atbėgę per 200 lietuvių. Vienai grupei vadovavo tėvas Borevičius, su kuriuo turėjau malonumą susitikti vakar per paskaitą Čikagoje.

– Tai dabartinis Jaunimo centro direktorius?

– Taigi. Man buvo labai malonu. Su juo specialiai nesusirašinėjau, bet žinojau, kad jis yra lietuviškųjų namų direktorius. Be civilių lietuvių, dar yra kelios dešimtys seserų lietuvaičių. Jos prieš karą buvo atsiųstos mūsų vienuolynų į Šveicariją trumpai pasimokyti, apsišviesti ir, užklupus karui, pasiliko Šveicarijoje. Dauguma jų yra išsimokusios ligoninėse slaugėmis, laborantėmis ir t. t. Jei dabar pateksi į kokią ligoninę, ypač išlaikomą katalikiškos organizacijos, beveik visur sutiksi lietuvaitę.

– Kokioms vienuolijoms toms mūsų seserys priklauso?

– Jos daugiausia kazimierietės. Kai prieš 13 metų buvau operuojamas ir patekau į Berno ligoninę „Victoria“, išlaikomą katalikų organizacijos, ten buvo net trys lietuvaitės: viena operacinėje salėje, kita – bendrojo slaugymo, trečia buvo Lietuvos lenkaitė. Ji lietuviškai nemokėjo, bet sakė, kad kilusi iš Lietuvos. Kai mane po operacijos dar apsiblaususį vežė, išgirdau kažkokį balsą lietuviškai sakantį „tik giliai kvėpuokit, tik giliai kvėpuokit“. Aš pakėliau akis į viršų, o ant manęs užsikvempusi seselė su balta skarele, ir galvoju – ar aš jau danguj esu, danguj lietuviškai kalba? Paskui ji mane dažnai ir lankydavo, kol buvau toje ligoninėje.

O dauguma civilių jau emigravo. Tuoj po karo Šveicarijoje darbų ne tiek jau daug buvo, todėl šveicarai ieškojo priemonių, nes pabėgėlių buvo labai daug – iš Rusijos, iš kitų sovietų kraštų, paskui – iš vokiečių užimtų kraštų. Todėl jie daugiausia emigravo į Šiaurės Ameriką, Australiją, Naująją Zelandiją, Pietų Amerikos kraštus, ir dabar liko, kaip sakiau, 60–70 žmonių. Jie išsisklaidė, didžiausia grupė yra Ciuriche. Ten yra ir lietuvių bendruomenės valdyba, jos pirmininkas yra ponas Gegeckas, o jo sūnus dabar studentauja. Deja, mes jaunimo neturime, ir aš tą jaunąjį Gegeckiuką vadinu mūsų jaunimu. O šiaip kitos šeimos yra maišytos ir jų vaikai lietuviškai, deja, nebemoka. Tą jaunąjį Gegecką labai globojame, net vieną kartą jauną vyrą išrinkome bendruomenės pirmininku, kad jis įsitrauktų į darbą, ir sudėjome jam lėšų. Kai buvo jaunimo kongresas, jis buvo atvažiavęs ir liko sužavėtas. Mes darome viską, kad sutvirtintume jo lietuviškumą ir kad turėtume bent jau vieną kitą jauną žmogų, kuris tęstų mūsų, vyresniosios kartos, darbą.

– Labai puikus darbas.

– O dauguma yra gerai įsitaisę. Turime gydytojų, veterinarų, kitų profesijų. Turime net du lietuvius profesorius. Turime Gabrielių Stanulį, kuris yra menininkas. Be Lietuvos meno mokyklų, jis yra baigęs Ženevos meno mokyklą ir dabar ten profesoriauja. Jis yra skulptorius, bet paskutiniu laiku perėjo į tapybą. Pradžioje gal mažiau turėjo pasiekimų, bet paskutiniais metais yra užsidirbęs labai gerą vardą. Jis man siunčia šveicarų spaudoje dedamas recenzijas, kurios tikrai labai pozityvios. Be to, dar yra dailininkų lietuvių. Taip pat yra daktaras Juraitis, jis – didžiosios kunigų seminarijos, į kurią siunčia labiau išsilavinusius kunigus ir klierikus, profesorius.

Be to, tame pačiame kantone, Brigo mieste, gyvena vienas rašytojas. Jis yra vokietis, bet ilgai gyvenęs Estijoje, o dabar tapęs Šveicarijos piliečiu, net turi gavęs garbės daktaratą Freiburgo universitete, yra išrinktas Brigo miesto garbės nariu, už literatūrinius veikalus yra gavęs kelias pačių šveicarų premijas. Jis – didelis Pabaltijo valstybių draugas ir mūsų reikalus gina. Keliuose jo veikaluose svarbiausi veikiantieji asmenys yra lietuviai. Kaip sakiau, jis mūsų draugas, kai reikia per radiją pakalbėti. Mums patiems, lietuviams, savo reikalus gerai ginti, bet dar geriau, kad kitas gina mūsų reikalus. Tuo atveju jis yra mūsų nepamainomas vyras. Kai buvo 50 metų Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo sukaktis, jis per šveicarų radiją net 45 minutes kalbėjo.  Ir mums net būtų neparanku taip save girti, kaip jis mus gyrė.

– Jei svetimtautis giria, tai gerai.

– Yra maloniau, negu tada, kai pats savo kromelį gini ir reklamuoji. Šveicarai tarp abiejų pasaulio karų su Sovietų Sąjunga neturėjo jokių diplomatinių santykių, o po karo užmezgė ir, be abejo, turėjo pripažinti sovietiją, tai reiškia, ir Lietuvos okupaciją. Todėl mūsų pasiuntinybė ten veikti nebegalėjo. Aš Šveicarijoje teisiškai esu privatus žmogus, jokių diplomatinių teisių neturiu. Bet, kadangi iš senų laikų turiu ryšių, galiu tais ryšiais pasinaudoti. Ir šveicarų spaudoje, ir vieną kitą kartą per Šveicarijos radiją esu kalbėjęs. Vienu žodžiu, kiek įmanoma, su lietuvių bendruomene mes dirbame, kad Lietuvos reikalų Šveicarija neužmirštų.

Reikia pasakyti, kad ir šveicarų spauda, ir radijas mums palankūs. Jei surandi kokią progą, kai gali apie Lietuvą ir pakalbėti, ir parašyti, jie dažniausiai įdeda tuos mūsų reikalus nekraipydami – jau mes savo teises galime apginti. Bet, be abejo, reikia surasti progą. Be progos negali jie kiekvieną kartą rašyti, kad mus sovietai skriaudžia, skriaudžia.

Išeivija , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra