Algirdo M. Brazausko kalba Kovo 11-osios proga

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

J.E. Lietuvos Respublikos Prezidente, Gerbiamieji Nepriklausomybės atkūrimo  Akto signatarai, gerbiamasis Seime, svečiai, ponios ir ponai!
Labai nuoširdžiai sveikinu visus Lietuvos žmones, visus čia susirinkusius ano meto politinių įvykių dalyvius ir džiaugiuosi kartu su Jumis atgimusios Lietuvos reikšmingiausios datos paminėjimo proga.
Ji ženklina mūsų išsivadavimą iš praeities,  sudėtingą kelią į dabartį ir tiesia tiltą į ateitį – į demokratinę Europą, į gerovės visiems valstybės sukūrimą.
Lemtingi mūsų tautos ir valstybės įvykiai jau tapo istoriniais, tačiau kiekvienas iš mūsų iki dabar širdyje nešiojame įsimintiniausias ir brangiausias tų dienų akimirkas.
Prieš 15 metų demokratiškai išrinktiems Aukščiausiosios Tarybos deputatams žmonės išreiškė ypatingą pasitikėjimą ir suteikė didžiulę atsakomybę. Turbūt nebus per daug skambiai pasakyta, kad tuo metu sprendėsi ne tik valstybės, bet ir visos tautos likimas. Tie sprendimai negimė staiga. Jie buvo ne kokių nors politinių grupių, o visų Lietuvos žmonių pastangų ir pasiaukojimo rezultatas. 
Dar Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, 1990 m. vasario 7 dieną,  LTSR Aukščiausioji Taryba paskelbė, kad Lietuvos Liaudies Seimo 1940 metų liepos 21 dienos Lietuvos įstojimo į TSRS deklaracija, kaip neišreiškusi tautos valios, yra neteisėta ir negaliojanti. Po Lietuvos Komunistų partijos atsiskyrimo nuo Maskvos, šis nutarimas buvo ypatingai reikšmingas.  Juo paneigdami vadinamąjį Lietuvos įstojimą į Tarybų Sąjungą, mes iš esmės jau įteisinome Lietuvos nepriklausomybę ir nutiesėme kelią lemiamam žingsniui. Kovo 11 dieną nauja, demokratiškai išrinkta Aukščiausioji Taryba iškilmingai žengė šį atsakingą žingsnį.
Paskelbus nepriklausomybę, mūsų laukė sunkus, rizikingas, daug pastangų reikalaujantis kelias į nepriklausomybės įtvirtinimą ir jos pripažinimą pasaulyje.
Grindžiant Lietuvos politinį kelią į tikrąją, realiąją nepriklausomybę reikėjo labai gerai apmąstyti ir įvertinti daugelį veiksnių. Pirmiausia, privalėjome garantuoti normalų Lietuvos žmonių gyvenimą ir išvengti kataklizmų. Negalėjome ignoruoti tuometinės Lietuvos ekonominės padėties ir susiklosčiusių ekonominių ryšių. Tada, kaip ir dabar, labai svarbu buvo stengtis išlaikyti gerus santykius su kaimynais, užmegzti ir palaikyti glaudžius kontaktus su kitomis valstybėmis. Siekiant išsaugoti santarvę, išlaikyti ramybę žmonių santykiuose ir kaip galima sušvelninti radikalių reformų neigiamas pasekmes buvo būtini apskaičiuoti, racionalūs žingsniai.
Nepriklausomybės įtvirtinimo laikotarpis buvo sudėtingas ir ganėtinai ilgas. Kovo 11–osios Aktas deklaravo mūsų naują kelią, suteikė daug vilčių, bet akimirksniu negalėjo pakeisti realų gyvenimą. Turėjo įvykti kardinalūs pasikeitimai piliečių ir valstybės santykiuose, darbo ir gamybiniuose santykiuose, reikėjo sureguliuoti santykius tarp valstybinės ir privačios nuosavybės, atlyginti žmonėms už padarytas skriaudas… Žmonės laukė, tikėjosi, kad nelaužant likimų, bet didelių sukrėtimų, visi sulauks šviesių ir geresnių dienų.
Yra objektyvūs istorijos dėsningumai, kurių ignoruoti tikrai negalima. Pradėjome gyventi naujomis rinkos sąlygomis, pasikeitė visuomenės raidos prioritetai, tačiau tam tikras pereinamumas vis dėlto turėjo būti, reikėjo matyti realybę.
Tuomet buvau įsitikinęs, kad pirmiausia privalome sukurti tvirtus valstybės ekonominius pagrindus ir visomis išgalėmis vykdyti socialines programas, padėti žmonėms sėkmingai įveikti revoliucinių permainų laikotarpį. Valstybės reikalų tvarkyme visada buvau už apgalvotus pragmatiškus veiksmus. Niekuomet nebuvau skambių deklaracijų ir ritualinės politikos šalininkas… Dėl to ne kartą buvau iš tikrųjų kritikuojamas, girdėjau ir užgaulių oponentų žodžių… Tačiau visuomet jaučiau paprastų Lietuvos žmonių paramą, palaikymą ir supratimą. Tai mums visiems padėjo įveikti tą sudėtingą laikotarpį ir išsaugoti tautos dvasines vertybes.
Nepaisant politinių įsitikinimų, gyvenimiško patyrimo ir asmeninių paskatų, suprasdami nepriklausomybę kaip svarbiausią, bendrą tikslą, turėjome būti labai vieningi. Tokie buvome atgimimo metais ir priimant Nepriklausomybės Aktą. Jau kitą dieną, kovo  mėn. 12 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė  Lietuvos žmonių kvietimą santaikai. Jame tiksliai apibrėžta: „Trumparegiški tarpusavio vaidai, pavydas, savųjų skirstymas į „blogus“ ir „gerus“ pagal anketinius duomenis, partiškumą ar tautybę, pamiršus darbą ir sugebėjimus, gali būti pragaištingi. Nepriklausomybė – tai ne rūstus Paskutinis teismas, ne aklas atpildo siekimas, ne laimėtojų triumfas, o mūsų istorinio susitaikymo, mūsų garbės, meilės ir atgimimo nenutrūkstantis kelias“.
Šiandien po 15 atkurtos valstybės gyvavimo metų tautos santarvės ir vienybės siekimas tebėra ir lieka labai svarbus. Valdžių pasikeitimai per tuos metus sąlygojo mūsų, dalinai sakyčiau, gyvenimo lygį. Buvo subjektyvių, Lietuvai visiškai nenaudingų sprendimų, buvo Lietuvos piliečių supriešinimo atvejų. Tačiau lemiamais momentais vėlgi rasdavome bendrą kalbą. Vieningai žengėme į Europos Sąjungą, į gynybinę struktūrą NATO. Ir galima sakyti, kad tai buvo žingsnis, kuris galutinai įtvirtino mūsų Nepriklausomybę. Tačiau ir šiandien iškyla klausimas ar mes tampame vieningesni, ar esame didesni patriotai.
Per neilgą laikotarpį mūsų valstybė nemažai pasikeitė, iš esmės pasikeitė žmonių gyvenimas, galime labiau tikėti ateitimi. Tai pastebi ir pažymi visas pasaulis. Tačiau mes ne visuomet mokame džiaugtis tuo ką esame pasiekę ir padarę.
Manau, kad Kovo 11–osios paminėjimo proga sutinkame ir turime pasidžiaugti, įvertinti tai, ką jau suspėjome padaryti, pasitikrinti savo to meto nuostatų, ar atvirai pažvelgti vienas kitam į akis. O būtų dar geriau, jeigu rodydami vieningumo pavyzdį tautai, broliškai spaustume vienas kitam ranką, sveikintume ir linkėtume sėkmės, be jokių praeities nuoskaudų tikėtume vieni kitais. Esu įsitikinęs, kad praeis dar penkeri ar dešimt metų ir kita karta, užmiršusi įvairius kivirčus, smulkmeniškus ir nesutarimus optimistiškai pažvelgs į mūsų valstybės ir mūsų visuomenės ateitį. Ačiū už dėmesį.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra