Algirdas Endriukaitis, Nijolė Sadūnaitė. Lietuvos teismai, prokūratūra ir VSD dirba neatsakingai

Autorius: Data: 2011-12-20, 11:25 Spausdinti

Lietuvos Respublikos Seimas 2011-uosius metus paskelbė Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metais. Galima paklausti: ką tokia istorine proga nuveikė Lietuvos teismai, prokuratūra ir VSD?

2010-03-19 Lietuvos pasipriešinimo okupacijai organizacijų darbo grupė Lietuvos Respublikos prezidentei, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei, Lietuvos Respublikos ministrui pirmininkui, Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir generaliniam prokurorui įteikė 68 puslapių memorandumą „Dėl laisvės kovų prasmės ribų peržengimo“. Praėjo pusantrų metų. 2011 metai buvo palanki proga parodyti savo požiūrį į Lietuvos pasipriešinimo okupacijai tautos istorijos netektis, didvyrius, kolaborantus bei budelius ir su tuo susietom šių dienų atmestinai sprendžiamomis, nesprendžiamomis arba ignoruojamomis problemomis. Visos institucijos tai priėmė mandagiai pamojuodamos. Nebuvo nei vieno atvejo, kad būtų įvardintas ir įvertintas nors vienas teisėjas atvirai pasisakęs prieš pasipriešinimą okupacijai. Padaryta tik katino ašaros. O gal tai atspindi Lietuvos kolaborantų likučių aktyvi agitacija, kuri teigia, kad Lietuvoje pasipriešinimas nusipelno saviniekos, priešingai negu buvę analogiški pasipriešinimo judėjimai Prancūzijoje, Jugoslavijoje, Lenkijoje, Danijoje, nekalbant apie didelius kolonijinius išsivadavimo karus Afrikoje ir Azijoje po Antrojo pasaulinio karo.

2011-06-29 per 80 asmenų Seimo pirmininkei įteikė pareiškimą „Dėl Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus G. Grinos teisinės, politinės, istorinės ir moralinės atsakomybės E. Kusaitės byloje“. Šis pareiškimas 2011-07-14 buvo nukreiptas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos ir Teisės ir teisėtvarkoskomitetams. Per tris mėnesius negauta jokio atsakymo. Tai būdingas šių dviejų komitetų veiklos stilius: į nepatogius klausimus neatsakoma.

Tokio pat stiliaus yra ir teisingumo ministras Remigijus Šimašius. Jis į klausimus dėl teisinės pagalbos Rusijai pobūdžio Eglės Kusaitės byloje neatsakė į 2011-08-30 ir 2011-10-04 laiškus. Asmeniniame pokalbyje ministras aiškino neturys tuo reikalu informacijos, o nukreipus pas viceministrą T. Vaitkevičių paaiškėjo, kad čia yra paslaptis ir negalima atskleisti iš kokios Rusijos tarnybos gautas prašymas, kokia kalba, kodėl iš liudininkės E. Kusaitės nebuvo priimta liudininko pasižadėjimas. Ką čia galima pakomentuoti?

Lietuvos teismų reitingai pastoviai yra tiriamų institucijų pabaigoje. 2009 metų rugsėjo mėnesio reitinguose iš 20 institucijų teismai užėmė 18 vietą ir jais pasitikėjo 25 proc. apklaustųjų, prokuratūra užėmė 19 vietą ir ja pasitikėjo 24 proc., VSD užėmė 12 vietą ir juo pasitikėjo 42 proc. apklaustųjų. Ką tuomet reiškia klasikinė mintis, kad teisingumas yra valstybės pagrindas? Patys teismai, remdamiesi savo nepriklausomumu nenori visuomenei būti atviri, jos stebimi ir kontroliuojami. Didelė dalis teisėjų neturi visuomenės pasitikėjimo, savo asmenine teisine sąmone ir vertinimais neatspindi teisingumo, protingumo principų, piktnaudžiauja savo teisgalėmis ir akivaizdžiai elgiasi politiškai angažuotai.

Juk negalima manyti, kad visuomenė yra neprotinga, nesuprantanti ir visa klysta. Tokiu atveju teisėjas taptų fetišu, kurio vien pareigų pavadinimas, definicija suteikia ypatingą išmintį, padorumą, neklystamumą ir neliečiamumą. Juk teisėjai išėjo iš mūsų visuomenės ir jiems būdingi tie patys trūkumai ir ydos kaip ir bet kurių kitų visuomenės grupės narių, todėl visuomenei jų veiklos viešumas ir atviras teisinis vertinimas yra patikimai atliekamos pareigos ir pasitikėjimo prielaida. Į teisėjų akivaizdžias klaidas, sakytume antivalstybinius vertinimus ir verdiktus nedrįstama reaguoti, kad nebūtum apkaltintas kišimusi į teismo darbą, todėl tuo galima pasinaudoti ir išvinguriuoti darant nepagrįstus vertinimus ir išvadas.

Eglės Kusaitės byloje akivaizdus tamprus VSD ir prokuratūros vienapusis kaltinimo ryšys, kuris iš šalies dėl kaltinamosios gynybos teisių ignoravimo palaiko ir Vilniaus apygardos teismas.

Mūsų būsena problemų sprendime: stovime prieš aukštesnę už Berlyno sieną virš kurios eina aukštos įtampos elektros laidai.

KGB ir kolaborantų bylos

Čekistų ir pasipriešinimo dalyvių bylose apstu kolaborantinio – stribiško požiūrio tiriant, vertinant nusikalstamos KGB organizacijos okupacinę archyvinę medžiagą ir istorines įvykių realijas. Praktikoje dažnai realus ne teisinis, antiokupacinis vertinimas, o priešiškas politinis angažuotas sprendimas.

Vilniaus apygardos teismo teisėjai Alvyra Ona Kvaraciejūtė, Stasys Punys ir Zenonas Birštonas 2002-06-04 nuosprendžiu pateisina KGB agentų – smogikų naikinamosios veiklos doktriną ir veiksmus suimant partizanus, kuriuos po to okupacinis teismas nuteisia mirties bausme. Nuosprendžio tekstai:

„B. Žukausko nėra pagrindo laikyti nukentėjusiu dėl genocido jį suimant, nes jis irgi buvo nuteistas teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje.“

Suimtas 1952-11-22, nuteistas mirties bausme 1954-02-05 

„Tarp V. Sabaliausko suėmimo ir jo nuteisimo mirties bausme nėra priežastinio ryšio. V. Sabaliauskas mirties bausme buvo nuteistas teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje.“ Suimtas 1952-10-03, nuteistas mirties bausme 1953-06-18

„…pats partizanų suėmimas nereiškė, kad jie bus nužudyti ar kitaip sunaikinti.“

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Violeta Ražinskaitė, Vytas Milius ir Tomas Šeškauskas 2002-11-20 minėtą nuosprendį patvirtina. Beje, po mūsų skundo šią bylą patikrinti buvo pavesta tiems patiems Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams, kurie liko prie savo nuomonės.

Tokiu būdu legitimuojama agentų-smogikų naikintojų nusikalstama struktūra bei veikla ir okupacinio teismo mirties nuosprendžiai. Šių teisėjų net nepasiteiraujama, jie neliečiami, dirba toliau Lietuvos Respublikos vardu. Koks jų teisinis, politinis ir patriotinis patikimumas? Nei Aukščiausiasis Teismas, nei Teisėjų taryba čia nieko blogo nerado. Jūsų komitetas tai irgi praleido pro ausis. Tai kur teisėjo garbingumas, vardo žeminimas?

Protestuotojo mušimas – nėra nusikaltimas

Atgimimo lemtingoje pradžioje aktyvaus pasipriešinimo dalyvio Algimanto Andreikos byloje budeliui paliktas dar Maskvos tiesiogiai nutrauktos bylos išteisinimas. Vilniaus miesto apylinkės prokurorė Lina Urbonienė, Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras Gediminas Bernatavičius, Vilniaus miesto I-os apylinkės teisėja Diana Butrimienė ikiteisminį tyrimą nutraukia. Ir tai 2009-04-29 patvirtina Vilniaus apygardos teismo teisėja Alvyra Ona Kvaraciejūtė: ,,Z. Bernoto /budelio/ veiksmai nėra ir negali būti vertinami kaip A. Andreikos ir kitų asmenų persekiojimas dėl politinių ar kitų motyvų, kadangi persekiojimas tarptautinėje humanitarinėje teisėje suprantamas ir laikomas tuomet, kai tam tikrai grupei žmonių atimamos ar ribojamos teisės reikštis kurioje nors politinėje ar visuomeninio, socialinio gyvenimo srityje konkrečiais veiksmais (rinkimų teisės atėmimas, savos kalbos vartojimo draudimas, teisių kreiptis į teismą ribojimas ir pan.) Bylos medžiagoje duomenų apie tokius ribojimus nėra.“ Tai yra atvira paneigimo, stribinio ir pasityčiojančio motyvavimo logika. O A. Andreika juk buvo sąmoningai žiauriai suluošintas istorinėje kultinėje bado akcijoje prie Vilniaus Arkikatedros. Budelis išteisintas.

Vienas partizanas – ne partizanas

2001-10-22 Panevėžio apygardos teismo kolegijos nuosprendyje dėl partizano Alberto Kavaliausko nužudymo budelis išteisinamas. Pirmiausia atmetami kaltinimo pateikti liudininkų ir dokumentiniai įrodymai, po to partizanas paverčiamas privačiu asmeniu. Tai dviguba logika, nes jeigu A. Kavaliauskas ne partizanas, tai to pakaktų bylai nutraukti dėl senaties. Teisėjai Evaldas Vanagas, Pranas Šimkus, Antanas Jarašius nurodo: Genocidui be apibrėžtų subjekto tikslų visiškai ar iš dalies sunaikinti gyventojus, priklausančius atitinkamai LR BK 71 str. 1 d. dispozicijoje yra ne atskiras asmuo, bet neapibrėžta, paprastai didelė žmonių grupė, atitinkanti aukščiau minėtus kriterijus. Atskirų žmonių žudymas, kankinimas ir panašūs LR BK 71 str. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviąją pusę sudarantys veiksmai kvalifikuotini tik kaip nusikaltimas prieš asmenį.“ Kadangi buvo nužudytas ne būrys partizanų, o vienas, tai jau, atseit, ne partizanas, o šiaip civilis, tai galioja nužudymo senatis. Netgi čekistų archyvinėje byloje nužudytasis įvardintas partizanu (,,banditas“).

2002-05-15 Lietuvos apeliacinio teismo kolegija išteisinimą tais pačiais motyvais patvirtino teisėjai Svajūnas Knizleris, Elena Vainienė, Linas Šiukšta.

Sąmoningas čekistas charakterizuojamas gerai

KGB papulkininkis V. Vasiliauskas kaltinamas dalyvavimu dviejų partizanų – brolių Jono ir Antano Astrauskų nužudyme 1953-01-02. Čekistas V. Vasiliauskas 2003 metais Kauno apygardos teismo posėdyje drąsiai baudėjus-naikintojus stribus 12 kartų pavadino „liaudies gynėjais“, o partizanus (karius-savanorius) 13 kartų vadino „teroristais“, kaip įpratęs sovietmečiu, vartojo „banditų“, „baltaraiščių“ ir „žmogžudžių“ sąvokas. Štai jo žodžiai pasakyti teisme: „Džiaugiuosi savo deramu poelgiu… laiku nukenksminus piktadarius buvo išgelbėta dešimtys gyvybių”. ,,Dvidešimt penkis savo sąmoningo gyvenimo geriausius metus aš atidaviau darbui saugumo organuose.“ Kauno apygardos teisėjai Jurgis Kiškis, Romualdas Lincevičius ir Regina Majauskienė 2004-02-04 nuosprendyje įvertino: „Kolegija atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybes – charakterizuojami gerai.“ Ir atleidžia nuo bausmės atlikimo.

Čekistai – patikimi liudininkai

2007-02-02 Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija: Ina Kirkutienė (kolegijos pirmininkė), Henrikas Sadauskas (pranešėjas), Halina Zaikauskaitė nagrinėjo „Kliugerio“ bylą. Pasirėmus buvusių žinomų KGB aukštų kadrinių darbuotojų Vytauto Karinausko, Rimvydo Vžesniausko ir Andrej Židko liudijimu nustatyta, kad jis nebuvo KGB agentu. Reikia priminti, kad buvusių KGB darbuotojų nebūna, nes, jeigu jie išduotų agentūrą, negautų iš Maskvos pensijos už čekistinės priesaikos sulaužymą.

Įslaptinta čekistų garbė

Klaikų neišgyventą ir neatjaustą požiūrį į pasipriešinimo istoriją atspindi sveiku protu sunkiai suvokiamas vienodas budelių ir didvyrių vertinimas bei pagarsinimas. Lietuvos apeliacinis teismas, pavyzdžiui, MGB agento-smogiko Markelio Bulatovo 2010-06-11 nuosprendį visuomenei pateikia nuasmenintu pavidalu: ,,1952 m. birželio 20 d. akte, kurį pasirašė Lietuvos TSR VSM antrosios N valdybos pirmojo skyriaus viršininko pavaduotojas majoras R., antrojo skyriaus poskyrio viršininko pavaduotojas M. ir pirmojo skyriaus vyr. operatyvinis įgaliotinis D. /…/ Atpažinti nužudyti banditai. Tai V. G., Alekso, gimęs 1929 metais, slapyvardis „Mikasiukas“ ir Z. C., Franco, gimęs 1929 metais, slapyvardis „Makulis““. Tauta negali žinoti nei didvyrių, nei budelių. Kaip Tarybų Lietuvoje – atviras spjūvis į pasipriešinimo istoriją.

Teismo uždarumas

Teismai, atsisakydami išduoti nuosprendį iškart viešumai, remiasi Lietuvos Respublikos BPK 310 straipsniu, kur nurodoma, kad nuosprendžiai privalomai įteikiami išteisintajam arba nuteistajam, tačiau įstatymas nedraudžia tai padaryti kitiems. Beje, teismo posėdis būna viešas, verdiktas skelbiamas viešai. Ribojimas paaiškintinas teismo uždarumu, atsitvėrimu nuo visuomenės nuomonės, vertinimų ir kritikos.

Teisėjų Taryba 2005-09-09 priima nutarimą, kad su išnagrinėta byla galima susipažinti tik po apeliacinio ir kasacinio Aukščiausiojo Teismo verdikto ir tik „turintiems tam pagrįstą ir saugomą interesą.“ Tai reiškia tik archyvinį galimumą, užtikrinant teismo darbo įslaptinimą, uždarumą, visuomenės nušalinimą ir galimybę vertinti.

Memorandume buvo pasiūlymas Lietuvos istorijai palikti tokių bylų posėdžių vaizdo įrašai. Niekas nereagavo, sau neprisiėmė, lygiai kaip ir prašymo per Lietuvos televiziją rodyti pasipriešinimo okupacijai istorijos laidas ugdant patriotizmą ir valstybingumą.

VSD – KGB ryšiai ir E. Kusaitės byla

Eglės Kusaitės byla atspindi Lietuvos institucijų nekritišką ir nuolankų istorinį ir šių dienų Rusijos nusikalstamos KGB-FSB organizacijos vertinimą. Tai nėra atskiras atvejis, o tęstinis supratimas, akivaizdžios sąsąjos su atlaidžiu 1940-1990 metų KGB pareigūnų ir kolaborantų vertinimu bei vasališku nuolankumu. Be iniacityvaus Lietuvos VSD ir prokuratūros bendravimo su Rusijos FSB, vargu būtų įmanomas ne tik E. Kusaitės, bet ir Magmadovų Maskvoje suėmimas ir apkaltinimas.

Pradžia: provokacijos ir paniekinimas

Spalio 24 d. sukaks 2 metai nuo jos suėmimo. E. Kusaitei šiuo metu pareikšti kaltinimai ir įtarimai 5 bylose:

1. Pagrindinė byla dėl terorizmo (kaltintojai prokurorai pradžioje buvęs J. Laucius, po to M. Dūda).

2. Byla Magmadovų byloje Maskvoje (kaltintojas prokuroras J. Laucius).

3. Byla dėl grasinimo prokurorui J. Lauciui.

4. Byla dėl įžeidimo prokurorams J. Lauciui ir M. Dūdai.

5. Byla dėl melagingų parodymų ir melagingo pranešimo apie įvykusį nusikaltimą (prokurorai J. Laucius ir/ar M. Dūda).

Prokuroro J. Lauciaus santykiai nuo pat E. Kusaitės suėmimo buvo jai antipatiški. 2009-10-26 prokuroras J. Laucius raštu suimtą E. Kusaitę reikalauja laikyti 15 dienų Vilniaus apskrities areštinėje, „siekdamas užtikrinti suimtosios saugumą“, o iš tikrųjų – fiziškai ir morališkai palaužti specialiomis antisanitarinėmis sąlygomis, nes jokios grėsmės jos saugumui po slapto suėmimo Kaune jai nebuvo.

2009-10-26/27 prokuroras J. Laucius E. Kusaitę apklausinėjo basnirčią (be batų, su pėdkelnėmis, nes buvo peršlapę batai). Apie E. Kusaitės dalyvavimą basnirčia apklausoje prokuroras J. Laucius parodo, kad spalio 26 ir 27 dienomis: /…/ į tardymo kabinetą E. Kusaitė ateidavo avėdama avalyne ir tvarkingai apsirengusi.“ (15 L.). Tuo tarpu advokatas Aleksandr Palamarčiuk paaiškina: „/…/ jis pastebėjo, E. Kusaitė atėjo į apklausą be avalynės, pėdos buvo apautos pėdkelnėmis. Dėl ko taip buvo, jis nežino.“ (12 L.). Tai yra abejotinas prokuroro teiginys.

2009-10-22, t. y. likus dviem dienoms iki E. Kusaitės suėmimo, Vilniaus miesto 2-os apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius savo nutartimi leidžia anoniminiam liudininkui Nr. 1: „Asmens kratos metu išimtu Eglės Kusaitės mobilaus ryšio telefonu atsiliepti vietoje E. Kusaitės, siųsti SMS žinutes ir atsakinėti į gaunamas SMS žinutes E. Kusaitės vardu bei kitu nuotolinės telekomunikacijos būdu prisistačius E. Kusaite, bendrauti su priklausančiais teroristinėmis ar islamistinėmis organizacijomis nenustatytais asmenimis iš Rusijos Federacijos imituojant, kad vykstama į Rusijos Federaciją, Maskvą įvykdyti teroro aktą ten susisprogdinant.“

Vilniaus areštinės kameros liudininkės S. Mickevič, buvusios pirmosiomis dienomis vienoje kameroje su E. Kusaite, 2010-12-20 parodymai apie E. Kusaitę: „/…/ siūlė ir jai priimti jų tikėjimą /…/ čečėnai duoda pinigų, už kuriuos galima gerai gyventi /…/ kartu/ / dainavo visokias dainas./ / „Eglė“/ / jos prašė pamokyti kaip reikia apsiginti kalėjime nuo kitų suimtųjų… Ji šiai parodė keletą smūgių, „Eglė“ liko patenkinta“. Sunkiai įtikinama 20 metų amžiaus suimtos merginos streso nebuvimas ir tariamas patyrusio recidyvisto lygmens elgesys.

Įvykių chronologija

2008-02-22 VSD E. Kusaitei oficialiai pradeda operatyvinį tyrimą (trunka 187 dienas).

2009-08-12 – 2009-10-24 E. Kusaitė „kuria“ teroristinę grupę (per 73 dienas).

2009-08-27 VSD jai pradeda ikiteisminį tyrimą (trunka 58 dienas).

2009-09-29 Lietuvos generalinė prokuratūra nurodo Lietuvos VSD įteikti Rusijos FSB 9 E. Kusaitės naudotus Rusijoje abonentinius telefonų numerius (25 dienos iki jos suėmimo).

2009-10-01 Lietuvos VSD atstovas Maskvoje skubiai asmeniškai įteikia Rusijos FSB minėtą informaciją apie E. Kusaitę (24 dienos iki jos suėmimo).

2009-10-24 E. Kusaitė suimama Kaune.

2009-11-16, 2009-12-23, 2010-02-08 ir 2010-04-29 Lietuva siunčia Rusijai teisinės pagalbos prašymus (pirmasis – 23 dienos po E. Kusaitės suėmimo).

2009-11-18 E. Kusaitei skiriama psichiatrinė ekspertizė (24 dienos po suėmimo).

2010-01-19 Magmadovai suimami Maskvoje (87 dienos po E. Kusaitės suėmimo arba po 111 dienų nuo Lietuvos informacijos apie juos perdavimo Rusijai).

2010-02-10 Rusijos FSB siunčia Lietuvos generalinei prokuratūrai teisinės pagalbos prašymą (po 22 dienų nuo Magmadovų suėmimo).

2010-02-19 Maskvoje Rusijos FSB iškelia byla Magmadovams – po 119 dienų nuo E. Kusaitės suėmimo arba po 143 dienų nuo informacijos gavimo iš Lietuvos, prijungdama (priklijuodama) juos prie bendros pasipriešinimo dalyviams Rusijos plačios tęstinės bylos Nr. 171822, iškeltos dar 2007-12-24.

2010-03-18 Vilniaus 1-os apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė asmenine rezoliucija patvirtina prokuroro J. Lauciaus nutartį vykti pas Rusijos FSB (27 dienos po bylos Magmadovams iškėlimo ir po 92 dienų po Lietuvos prašymo). Kokiu pagrindu ir prasme reikia teismo patvirtinimo susitikti su Rusijos FSB?

2010-03-30 prokuroras J. Laucius vyksta į Maskvą tardyti Magmadovų (41 diena po bylos iškėlimo Magmadovams).

2010-04-01 Rusijos FSB ir 2010-07-07 Rusijos generalinė prokuratūra pateikia atsakymus dėl Lietuvos teisinės pagalbos prašymų (136 dienos nuo pirmojo ir 68 dienos po paskutinio Lietuvos prašymo).

2010-04-07 trys Rusijos FSB pareigūnai Lietuvos generalinėje prokuratūroje dalyvauja E. Kusaitės apklausoje, neteisėtai pasirašo apklausos protokolą (praėjus 7 dienoms nuo prokuroro J. Lauciaus grįžimo iš Maskvos). Tai didžiausias LR BPK pažeidimas: įstatymas nenumato pašaliniams asmenims pasirašyti apklausos protokolą, juo labiau nusikalstamos Rusijos FSB pareigūnams.

2010-04-08 E. Kusaitės teigimu ją tardė trys Rusijos FSB pareigūnai. Prokuroras J. Laucius tai paneigia ir tos dienos jo pasirašytame protokole yra 4 eilučių vienas jo klausimas jai ir jos 85 eilučių „išpažintis“, nurodant, tarp kitko, kad už nuvežtus į Rusiją du asmenis turėjo uždirbti 40 tūkst. JAV dolerių. Kam mirtininkui pinigai? Sunkiai įtikinami faktai. Mes turime versiją, kad E. Kusaitė po praėjusių Lietuvos pareigūnų ir Rusijos FSB masyvaus psichologinio spaudimo, išnaudojant jos teisinį nebrandumą, nepatyrimą ir patiklumą galėjo nesuvokti savo elgesio kontrolės, nes vėliau, kai ji išėjo iš kalėjimo, to viso atsisakė.

2010-04-17 pirmąsyk skelbiama prokuratūrai artimo „Lietuvos ryto“ informacija apie E. Kusaitės suėmimą (176 dienos po jos suėmimo ir 8 dienų po Rusijos FSB pareigūnų jos apklausimo Vilniuje).

2010-05-12 jai skiriama antra psichiatrinė ekspertizė Vilniuje (201 diena po suėmimo).

2010-08-05 Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys E. Kusaitę paleidžia iš suėmimo (po 217 dienų kalinimo).

2011-04-21 Vilniaus apygardos teisėjai Virginija Švedienė, Jūratė Damanskienė ir Artūras Pažarskis E. Kusaitę suima teismo salėje (po 258 laisvės dienų). Nelaukiant galimos apeliacijos.

2011-04-29 vienasmenine nutartimi teisėja Virginija Švedienė uždraudžia su suimtąja E. Kusaite matytis motinai ir tetai /…/ iki bylos išnagrinėjimo ir nuosprendžio priėmimo /…/  2011-05-10 (po 19 dienų suėmimo) Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Albinas Bielskis panaikina 2011-04-21 Vilniaus apygardos teismo nutartį skirti suėmimą.

Kur dingo Lietuvos čečėnai?

Byloje yra Lietuvos VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo D. Dabašinsko 2008-02-11 tvirtinimas, kad operatyvinio tyrimo duomenimis E. Kusaitė nuo 14 metų amžiaus bendravo su ekstremistiniais čečėnais. Dabar nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme jos byloje nefigūruoja nei vienas Klaipėdos ar Lietuvos čečėnas. Likę tik neaiškūs konvertitai ir kadriniai VSD darbuotojai, kurių viena VSD patalpose buvo apgyvendinta ir išlaikoma su E. Kusaite.

Liudininke apklausta be priesaikos

Pagal Rusijos teisinės pagalbos prašymą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo posėdyje 2011-07-22 dalyvavęs prokuroras M. Dūda reikalavo, kad E. Kusaitė būtų apklausta kaip liudininkė be priesaikos, nors Rusijos pusė prašė ją apklausti kaip liudininkę su priesaika. To paties pageidavo ir pati

E. Kusaitė, nes toje Maskvos Magmadovų byloje ji yra liudininkė, nei įtariamoji, nei kaltinamoji. Atsisakymą l. e. Vilniaus 2 apylinkės teismo pirmininkės pareigas Jolita Rasiukevičienė 2011-10-05 paaiškino, kad teisėja Virginija Liudvinavičienė taip elgėsi, nes „taip teismas užtikrino jos konstitucinę teisę atsisakyti duoti parodymus ar liudyti prieš save.“ Kodėl buvo ignoruotos E. Kusaitės teisės netgi pagal BPK 80 str. specialiaus liudytojo statusą?

Kaip nurodo generalinės prokuratūros ONKT departamento vyriausiasis prokuroras I. Mikelionis, M. Dūda į minėtą teismo posėdį buvo paskirtas vyresniojo prokuroro pavedimu. Visų pirma, M. Dūda su Maskvos Magmadovų byla neturi nieko bendro. Prokuroras siekė, kad E. Kusaitės parodymai nebūtų teisiškai pamatuoti, svarūs ir legitimūs, o turėtų tik paprastą interviu lygmenį, o tai sunkintų Magmadovų padėtį. Lietuvos prokuratūra, bendraudama su Rusijos FSB, aktyviai siekia jiems padėti apkaltinti Magmadovus, nes tuomet E. Kusaitės byla, kuri akivaizdžiai siūta baltais siūlais, turėtų geresnę kaltinamąją baigtį Lietuvoje. Byloje yra epizodai, rodantys VSD provokacinius veiksmus kaltinamosios atžvilgiu.

Iš to matyti, kad prokurorai yra ne tik kaltintojai, bet ir nukentėjusieji. Pastarasis statusas reiškia, kad J. Laucius ir M. Dūda praktiškai, žmogiškai ir logiškai toliau negali objektyviai, nešališkai dalyvauti pagrindinio kaltinimo teisminiame tyrime. Tarp prokurorų ir kaltinamosios yra akivaizdūs priešiškumo santykiai ir prokurorų veiksmai ir vertinimai yra absoliučiai emociški, priešiški, kerštingi. Turime prielaidą, kad asmeniniai prokurorų kaltinimai yra atsarginis kaltinimo aerodromas, jeigu pagrindinė byla sužlugtų, o taip pat pagrindimui, kad kaltinamoji yra patyrusi ir agresyvi recidyvistė. 

Būtinai kalinti

Įvertinant tai, kad 20 metų amžiaus suimtai E. Kusaitei yra inkriminuojami nusikaltimai 5 bylose, yra istorinis fenomenalus atvejis visoje Lietuvos teisės istorijoje.

Prokuroras M. Dūda iš piršto laužė kaltinimą E. Kusaitei, kad ji bendravo su kardomojoje priemonėje nurodytu uždraustu asmeniu, t. y. Maskvoje suimtų Magmadovų motina, kuri nebuvo uždraustų bendrauti sąraše, bet atseit ji galinti ką tai perduoti kalinamiems Magmadovams, nors ji praktiškai su vaikais pasimatymų neturėjo ir byla jau seniai nagrinėjama Maskvos teisme. Apeliacinis teismas atmetė tokias teorines prokuroro M. Dūdos prielaidas.

Vilniaus apygardos teisme prokurorai J. Laucius ir M. Dūda ryžtingai reikalavo, kad E. Kusaitei kardomąją priemonę reikia skirti suėmimą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo posėdyje 2011-08-23 kalbėję prokuroras (nukentėjęs) J. Laucius pareiškė, kad jis manąs jog E. Kusaitė psichiškai nėra patikimai normali, skirtingai negu taip nepatvirtino minėtos Utenos ir Vilniaus psichiatrinės ekspertizės 2009-11-18 ir 2009-12-15.

E. Kusaitė kaltinama BPK 250 str. 5 dalimi, tai yra bendrininkų grupės kūrimą. Prokurorai J. Laucius ir M. Dūda kaltinamajai inkriminuoja BPK 250 str. 4 dalies dispoziciją – už faktiškai įvykdytą teroristinį aktą ir numato bausmę iki gyvos galvos. Juk tokios veikos nebuvo, siekiama demonizuoti E. Kusaitės veiką.

Prokuroro statusas vienu metu: kaltintojas ir nukentėjęs

Įvertinant tai, kad 22 metų amžiaus E. Kusaitei yra inkriminuojami nusikaltimai 5 bylose, yra istorinis fenomenalus atvejis visoje Lietuvos teisės istorijoje. Turime prielaidą, kad asmeniniai prokurorų kaltinimai yra atsarginis kaltinimas, jeigu pagrindinė byla sužlugtų.

Iš visų procesų veiksmų matyti, kad prokurorai yra ne tik kaltintojai, bet ir nukentėjusieji. Pastarasis statusas reiškia, kad J. Laucius ir M. Dūda praktiškai, žmogiškai ir logiškai toliau negali objektyviai, nešališkai dalyvauti pagrindinio kaltinimo teisminiame tyrime. Tarp prokurorų ir kaltinamosios yra akivaizdūs priešiškumo santykiai ir prokurorų veiksmai ir vertinimai yra absoliučiai emociški, priešiški, kerštingi.

Pagrindinė provokacija

Lietuvos Respublikos Saugumo departamento įstatymo 81 straipsnis „Oficialus įspėjimas asmeniui“ nurodo: „Oficialus įspėjimas asmeniui yra Saugumo departamento pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti kitų teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis. Oficialus įspėjimas gali būti taikomas, kai iš nustatyta tvarka gautų duomenų yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo gali daryti teisės pažeidimus, galinčius pakenkti valstybės saugumo interesams.“ Pagal šį straipsnį tokį įspėjimą turi teisę pareikšti netgi ir Klaipėdos apygardos VSD viršininkas.

To paties įstatymo 19 str. apie saugumo departamento pareigūnų teises 7 punkte numatyta, kad pareigūnai „turi teisę /…/ iškviesti ir (ar) apklausti asmenis bei gauti jų žodinius, raštiškus paaiškinimus Saugumo departamento tiriamais klausimais.“ Kodėl tokį ilgą laiką Klaipėdos ir Vilniaus VSD tarnybos, kontroliavusios E. Kusaitę, nevykdė apklausos, nepateikė jai įstatyme numatyto oficialaus įspėjimo, nors informacijos apie ją turėjo mažiausiai nuo 2004 m., o raštiškai į Klaipėdos VSD jos mama ir teta kreipėsi 2007 m. gale. Tai nebuvo slapti ir nežinomi faktai, tai buvo sąmoningas „zombinimas“ ir „teroristo brandinimas“. Minimaliai įspėjimą buvo galima pateikti prieš 21 mėnesį iki suėmimo arba bet kuriuo kitu periodu. Po intensyvaus psichologinio poveikio, pasinaudojant E. Kusaitės turimu mentalitetu, intelektu, erudicija, emocine, psichine ir socialine nebranda, jai buvo piktybiškai įtaigojamas neadekvatus ją suousių asmenų ir aplinkos supratimas ir vertinimas.

Gynybos teisės suvaržymas

Prokuroras ir teismas atmetė visus 15 E. Kusaitės gynybos prašymus dėl bylos su Magmadovais sujungimo, liudytojų pakvietimo. Teismo posėdžiai paskelbti neviešais. Teismo posėdžio kaltinamojo ir gynėjo teisė daryti garso įrašus uždrausta.

Pagal BPK 261 str. su teismo posėdžio protokolu proceso dalyviai gali susipažinti ir pareikšti pastabas po bylos pabaigimo, t. y. po daugelio metų. Pagal LR BPK 260 str. 3 dalį proceso dalyviai galinaudoti garso įrašymo priemones, tačiau šioje byloje Vilniaus apygardos teismas neleido naudotis, motyvuodamas Teisėjų Tarybos nutarimu.

Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
© Baltijos fotografijos linija

www.bernardinai.lt

Nuotraukoje: Nijolė Sadūnaitė

Teismai , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra